Atliktos reprezentatyvios 18–74 metų Lietuvos gyventojų apklausos, jose dalyvavo 2 500 asmenų, rašoma pranešime spaudai.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25–30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, palyginti su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc., stresą – nuo 31,7 iki 45,8 proc. Po pirminio šoko neigiamos reakcijos sparčiai sumažėjo, tačiau per balandį ir gegužę mažai kito bei išliko labai dažnos.

„Baltijos tyrimų“ duomenys

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia: „Kai patiriama grėsmė, kurios žmogus negali kontroliuoti, psichologinis jos poveikis gali tęstis gana ilgai. Yra tyrimų, rodančių, kad net po dvejų metų gali būti matomas neigiamas poveikis. COVID-19 atveju prie neigiamo poveikio prisidėjo didelis egzaltuotas gąsdinančios informacijos srautas ir socialinė izoliacija. Tikėtina, kad po karantino didelei daliai žmonių reikės psichologinės pagalbos. Ji galėtų būti naudinga apie 25 proc. gyventojų.

Įdomu tai, kad karantino metu dalis visuomenės jo režimą sugebėjo įdarbinti savo labui. Patiriančių ramybę padidėjo nuo 52,9 proc. karantino pradžioje iki 66 proc. jo pabaigoje.Tai rodo didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti ir gebėjimą neigiamas, ribojančias aplinkybes paversti teigiamomis – laiku sau, šeimai, pomėgiams. Šiems žmonėms tikrai nereikia psichologinės paramos, juolab – psichoterapijos. Tai – gyvenimo čempionai. Ir tokių Lietuvoje – labai daug.“

Pasak tyrimo partnerės draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, pandemija nusitaikė į vieną esminių žmonių poreikių – saugumą.

„Pastebėjome, kad pirmąjį mėnesį klientus ištiko sąstingis, jis buvo ypač pastebimas tarp įmonių. Verslininkai pristabdė sprendimus dėl draudimo ir sutelkė dėmesį į veiklos tęstinumo iššūkius. Tačiau jau balandžio mėnesį situacija pradėjo taisytis, ypač tarp privačių klientų. Karantino poveikis išryškėjo pasireiškus privataus sveikatos draudimo vartojimo tendencijoms. Psichologų konsultacijų kiekis, kalbant apie sveikatos draudimą, išaugo daugiau negu dvigubai. Tai rodo, kad žmonės ieškojo ir rado reikiamos pagalbos“, – pastebi M. Jundulas.

Tyrimas parodė, kad, priešingai vyraujančioms nuomonėms, karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18–29 metų jaunuolius. Atliekant visus penkis tyrimus jų streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. Panašios tendencijos matomos ir vertinant patirto nerimo, liūdesio ir pykčio emocijas.

„Baltijos tyrimų“ duomenys

Psichologas G. Chomentauskas sako: „Nors jaunimą matome kaip energingą ir atsparų gyvenimo negandoms, tai labiau yra tiesa kalbant apie fizinius iššūkius. Susidūrus su rimta grėsme geriau su jausmais tvarkosi vyresni žmonės, jie geba savarankiškiau mąstyti, nepasiduoti „masinei psichozei“, turi daugiau įvairios gyvenimiškos patirties ir išminties. Tikėtina, kad jaunimui labiau pakenkė socialinė izoliacija, nes bendravimas šiame amžiuje – ypač intensyvus. Taip pat prisidėjo šios amžiaus grupės dažniau patiriamas bejėgiškumo išgyvenimas.“

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia: „Per penkias tyrimo bangas surinkti duomenys parodė, kad jaunimas dažniau nei vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės teigė pajutę neigiamą karantino poveikį fizinei būklei bei profesinei veiklai. Jauni žmonės ne tik neturi patirties emociškai tvarkytis su vadinamosiomis šoko situacijomis, bet ir yra mažiau stabilūs finansiškai (paskolos, būsto nuoma, maži vaikai) bei profesiniu aspektu.“

Rasa Ališauskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tyrimus nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios atliko „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“.