Dešimt parlamentarų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės registravo atitinkamą Baudžiamojo kodekso pataisą.
Seimas šią savaitę projektui po pateikimo pritarė, 48 parlamentarams balsavus „už“, 13 susilaikius.
Pasak autorių, parengti projektą paskatino vis dažniau viešumon iškylantys korupciniai skandalai.
Iniciatorių teigimu, tyrimai, susiję su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, dažnai yra sudėtingi, painūs, tęstinio pobūdžio, didelio masto ir pažeidžiantys viešąjį interesą, valstybės pareigūnai per nustatytus terminus nesurenka pakankamai įrodymų ir informacijos.
„Taip pat pasinaudojant teisės aktų suteikiamomis teisėmis, siekiant išvengti apkaltinamojo nuosprendžio ir atsakomybės, vilkinamas ikiteisminio tyrimo procesas, ir dėl to baigiasi senaties terminas korupcinėse bylose“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Parlamentarų teigimu, korupcinio pobūdžio ir masto nusikaltimus padariusių ir žinomų asmenų nebaudžiamumo atvejai daro žalą visuomenės santarvei, piliečių pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, o svarbiausia – nusikalstamumo prevencijai ir jo mažinimui.
Projektą pristačiusi konservatorė Agnė Bilotaitė vardijo bylas, kurios dėl senaties buvo nutrauktos. Anot jos, taip nutiko su tarptautinės korupcijos „Almston“ byla, tyrimu dėl buvusių Ignalinos atominės elektrinės galimo darbuotojų piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo.
Pasak jos, tuoj sueis senatis ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus istorijoje, ir liks neatsakyti įtarimai dėl galimos politiko korupcijos, kai už jo tėvų namo rekonstrukciją esą atsiskaityta savivaldybės užsakymais per viešuosius pirkimus.
Projekto autorių teigimu, šiuo metu nustatyti gana trumpi senaties terminai minėtoms nusikalstamoms veikoms.
Dabar kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose, priklausomai nuo, ar padarytas nusižengimas, apysunkis ar sunkus nusikaltimas, senatis pradedama skaičiuoti atitinkamai nuo trejų metų iki 12 ir 15 metų.
Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS sakė, kad projektui pritarus po pateikimo, reikės kreiptis į mokslininkus, kad jie įvertintų pasiūlymą.
„Pagrindinė diskusija vyks tarp teisės mokslininkų, ar šiuo atveju mes baudžiamąsias veikas, kurios susijusios su korupcija, tikrai kaip valstybė prilyginame žmonių genocidui ar karo nusikaltimams“, – sakė ji.
Komiteto vadovė sutiko, kad kova su korupcija yra prioritetas, tačiau, anot jos, reikia įvertinti ir tai, kad kuo daugiau laiko praeina nuo nusikaltimo padarymo, tuo sunkiau jį ištirti – rasti liudininkų, įkalčių ir pan.
„Kita vertus, kai yra senatis, visada kyla rizika, kad bus tempiama, piktnaudžiaujama procesu. Vienas iš būdų yra ne senaties panaikinimas, bet pačio senaties termino ilginimas“, – teigė A. Širinskienė.
„Manau, kad kreipsimės į mokslininkus, kurie dirba baudžiamosios teisės srityje, kad neišbalansuotume paties Baudžiamojo kodekso ir rastume kartu objektyvius kriterijus, ką daryti – ar kalbėti apie senaties naikinimą, ar kalbėti apie proporcingą jos pailginimą“, – BNS sakė komiteto pirmininkė.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, šiuo metu senatis netaikomi genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui.