Didysis Lietuvos tikslas

Savo metinio pranešimo įžanginiame žodyje G. Nausėda teigė, kad po to, kai prieš 30 metų „bebaimiai Lietuvos sūnūs ir dukros atkūrė Nepriklausomybę“, reikia suvokti, kad šalies kūrimas niekada nesibaigia.

Būtent todėl šios priežasties G. Nausėda ir pristatė pagrindinį tikslą.

„Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme.

Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų. Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – Teisinga, Žalia, Inovatyvi Gerovės valstybė“, – tikslą įvardijo jis.

„Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos“

G. Nausėda teigė, kad pasigenda bendruomeniškumo.

„Mokame įveikti istorinius iššūkius. Matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti. Mokame brėžti sėkmingos ateities gaires. Bet mes dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme, ir veikti drauge kaip visuma“, – teigė jis.

„Vis dar mokomės gyventi kaip viena Lietuva“

„Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių. Ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam“, – apie esmines vertybes kalbėjo G. Nausėda.

Vertybių svarbą šalies gyvenimui šalies vadovas įvardijo keletu konkrečių pavyzdžių.

„Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys. Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys. Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma“, – kalbėjo jis.

„Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys“

G. Nausėda teigė, kad mes vis dar mokomės gyventi kaip viena Lietuva.

„Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – teigė jis.

Padėka už bendro būvio gerbimą

Nepaliesta metiniame pranešime neliko ir koronaviruso pandemija. G. Nausėda dėkojo už pagalbos rankos tiesimą kitiems, drausmingą karantino sąlygų besilaikymą.

„Mieli Lietuvos žmonės, pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį, šiemet akivaizdžiai parodėte Jūs koronaviruso pandemijos metu. Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kartu dėkodamas ir tiems, kurie „liko namuose“, taip derindami profesines, asmenines ir šeimines pareigas.

Koronavirusas apnuogino tikruosius veidus

Prezidentas teigė, kad ne tik prisidėjimą prie bendro būvio apnuogino koronaviruso pandemija, bet visuomenės bei valstybės problemas.

„Šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu. Tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas. Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu keliu sustiprėti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis teigė, kad dabar aiškiai matyti, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, „o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“.

Atmetęs visas pirmojo koronaviruso krizės etapo sukeltas emocijas, G. Nausėda konstatavo, kad:

  • Specialistai egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą. Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų.
  • Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai.
  • Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą.
  • Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi.


Jis pabrėžė, kad ne visi žingsniai buvo padaryti laiku.

„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.“, – sakė jis.

G. Nausėda priminė, kad ir parama verslui nebuvo sklandi.

„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė jis.

Asmeniniai interesai prasimuša visur

Atskirų vertinimo žodžio sukaukė ir Seimo nariai ir politikai. G. Nausėda priminė, kad valdžia išrinkta tarnauti, o ne valdyti visuomenę.

„Gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems – visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius“, – teigė jis.

Šalies vadovas priminė, kad kadenciją baigiantis politikai valstybę turi palikti stipresnę, nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti.

G. Nausėda apgailestavo pastebintis, kad asmeniniai ir grupiniai interesai pastebimi nuo seniūnijų iki Seimo.

„Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – teigė jis.

Šalies vadovas šiame kontekste priminė, kad pasisakė prieš pernai rudenį parlamente svarstytą Seimo rinkimų kartelės mažinimą.

„Žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“, – situaciją vertino G. Nausėda.

Prezidentas priminė, kad svarstant 2020 metų biudžetą, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, „kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę“.

„Tačiau gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko turėsime išmokti“, – teigė jis.

Jis parlamentarams ir šalies gyventojams paaiškino ir kitus motyvus jo apsisprendimams.

„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – teigė jis.

Politinės kultūros lygis – dugne

Štai čia G. Nausėda ir pažėrė kritikos dėl šalyje viešpataujančios politinės kultūros, už kurią, anot šalies vadovo, esame atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė G. Nausėda.

Gitanas Nausėda
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis priminė ir prašė įsisąmoninti, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį.

„Gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis“

G. Nausėda į prezidento rinkimus, vykusius prieš daugiau nei metus, ėjo su gerovės valstybės idėja. Seime jis dar kartą priminė, ką reiškia ši idėja.

„Valstybės, kuri būtų pajėgi išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas. Valstybės, kuri turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai“, – teigė jis.

G. Nausėda teigė, kad apibūdintą gerovės valstybę įmanoma sukurti tik drauge: politinių partijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo, darbuotojų, visuomenininkų, kultūros atstovų, medikų, pedagogų ir visų šalies žmonių.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno“

„Negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka „nuleistas“ įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu“, – priminė jis.

Būtent dėl šios priežasties G. Nausėda Seimo salėje ketvirtadienį teigė, kad vienintelis tinkamas planas – pasiektas bendru sutarimu.

„Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda pažymėjo, kad gerovės valstybės samprata jau tapo bendrine.

Gitanas Nausėda
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„O pirmieji žingsniai jos keliu žengiami“, – sakė jis.

Kaip pirmuosius žingsnius G. Nausėda įvardijo šių metų biudžetą, kuris buvo labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus.

„Jame įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas. Jį vertinau kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje. Tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti Gerovės valstybės link“, – skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad Seimui buvo pateiktos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurias „priėmus kasmet būtų galima sutaupyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų, nes dabar viešieji ištekliai primena kiaurą kibirą, kuris niekaip neprisipildo. Inicijavau korupcijos prevencijos sistemos pokyčius, kurių įgyvendinimas lemtų milijardinę ekonominę naudą“.

G. Nausėdos vertinimu, „esame teisingame kelyje“.

„Gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis. Konkrečias Gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones tikiuosi matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose. Tobulinant ir įgyvendinant jas, būsiu sąjungininkas. Kviečiu mūsų ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasitikėjimas valstybe

Prezidentas savo metiniame pranešime pabrėžė, kad pasitikėjimas šalimi kuriamas mažais žingsneliais.

„Gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo – piliečių pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vieni kitais. Pasitikėjimas valstybe yra kuriamas daugybe mažų žingsnelių.
Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, jam buvo „garbės reikalas“ du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas.

Jis džiaugėsi, kad šioje sprendžiant šią problemą Seimas parodė deramą vienybę, atsakingos tarnybos – profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus.

„Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – kalbėjo šalies vadovas.

Piktas skiauterės kratymas – nėra efektyvus

Anot G. Nausėdos, tik pasitikėdami vienas kitu ir valstybe, galime „įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes“.

„Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame.... mes patys. Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12–ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai“, – iki šiol besitęsiančius nesutarimus tarp politinių partijų įvertino šalies vadovas.

G. Nausėda priminė, kad buvo padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

„Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus“, – priminė jis.

Šalies vadovas teigė, kad memorandumai ir laiškai vienas kitam Astravo problemos neišspręs.

„Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“

„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės“, – sakė jis.

„Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – vaizdžiai kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas ragino šiuo ir kitais klausimais paraginti veikti plačią lietuvių diasporą pasaulyje.

„Tai mūsų turtas, praėjusiame amžiuje reikšmingai prisidėjęs prie spaudimo pasaulio galingiesiems, siekiant Nepriklausomybės atkūrimo. Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę“, – sakė jis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Šalies vadovo teigimu, elektroninis balsavimas užsienio lietuviams leistų po pasaulį išsibarsčiusiems, prisiliesti prie Lietuvos gyvenimo.

„Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – tikino G. Nausėda.

Proga patikrinti Baltijos šalių draugystę

Atskirai G. Nausėda aptarė ir užsienio politikos pasiekimus. Jis teigė, kad pasitikėjimą reikia užsitarnauti ir užsienio partnerių akyse.

„Todėl didelę svarbą teikiu ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – teigė jis.

Prezidento teigimu, Baltijos šalys turi puikią progą pasitikrinti, ar „virta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį“.

„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda priminė ir apie atnaujintą dialogą su Baltarusija.

„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė jis.

Prezidento teigimu, siunčiamas svarbus signalas ir Rytų partnerystės šalims.

„Šiandien vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims. Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – tikino šalies vadovas G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos (ES) politikos kryptį.

„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo“

„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – priminė G. Nausėda.

Prezidentas kalbėjo dar kartą pažymėjo ir NATO svarbą.

„NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida“, – tikino prezidentas.

G. Nausėda teigė, kad Lietuva ir toliau skirs krašto gynybai nei mačiau kaip 2 proc. BVP.

„Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė jis.

Neaptarti neliko ir Lietuvos ir Rusijos santykiai.

„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – priminė G. Nausėda.

Teisingumo paieškos

Atskirą metinio pranešimo dalį prezidentas G. Nausėda paskyrė teisingumui.

„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis priminė, kad yra ir toliau bus nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams.

„Tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – kalbėjo prezidentas.

„Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“

Jis žadėjo užkirsti kelią vis pasikartojantiems bandymams „politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“.

G. Nausėda pažymėjo, kad keletas valdžios institucijų vis dar neturi nuolatinio vadovo. Prezidentas užsiminė, kad jam teikiamos kai kurioms politinėms partijos palankios kandidatūros vis atmetamos.

„Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia Prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – sakė jis.

Dalia Grybauskaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Aptarta buvo ir daug aistrų paskutinėmis dienomis kelianti Konstitucinio Teismo (KT) situaciją.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – teigė jis.

Galimybė pakeisti veidą

„Gerovės valstybė neįmanoma be sąžiningumo. Tai ypač svarbu dabar, kai visas pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio“, – apie ekonominę padėtį metiniame pranešime kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad visi gerovės valstybės principai turi būti taikomi tiek ekonomikai kylant, tiek ir smunkant.

„Būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrina taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus. Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio“, – pateiktas iniciatyvas šia linkme vardijo G. Nausėda.

„Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį“

Šalies vadovas žadėjo stengtis, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų „teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių“.

„Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį“, – apgailestavo jis.

G. Nausėda pabrėžė, kad vienas iš jo prioritetų – korupcijos pažabojimas.

„Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – žadėjo jis.

„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – konstatavo šalies vadovas.

G. Nausėda priminė, kad visi mes esame atsakingi už tai, kokią Lietuvą matysime po penkerių, dešimties, ar penkiasdešimties metų.

„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui. Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą“, – apie ateitį kalbėjo šalies vadovas.

Dar kartą patikslindamas, kad galimybė neeilinė – ne papudruoti veidą, o jį pakeisti.

„Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas. Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – sakė jis.

Ir dar pridūrė, kad nė neįsivaizduojama, kiek daug mes galime.

Kokioje šalyje gyvens mūsų vaikai?

Savo metinio pranešimo pabaigoje G. Nausėda pabrėžė 4 aspektus apie ateitį: kokioje aplinkoje mūsų vaikai gyvens, kokį išsilavinimą gaus, kokias darbo vietas gaus ir kokiais žmonėmis užgaus.

Kalbėdamas apie aplinką, kurioje gyvens mūsų vaikai, šalies vadovas priminė, kad Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe ir atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio.

„Pradėjome Žaliosios Lietuvos iniciatyvą. Jos tikslas yra sumažinti taršą, pagerinti aplinkos kokybę, stabdyti klimato kaitą, taupyti energiją, skatinti žmones įsitraukti ir ugdyti aplinkosaugos sąmoningumą“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie ateities kartų išsilavinimą, G. Nausėda įvardijo matomas problemas švietimo srityje.

„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas, gerbiamieji, yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – Seimo nariams ir visiems šalies gyventojams sakė šalies vadovas.

Vertindamas darbo vietas ateities kartoms, prezidentas siūlė atsisukti į labiau pažengusių šalių patirtį.

„Tiesiame tiltus proveržiui mokslo ir inovacijų srityje. Sieksiu, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas. Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis“, – sakė jis.

Kalboje jis priminė, kad „visi mes esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užgaus mūsų vaikai“. Todėl, anot G. Nausėdos, „privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę“.

O tai, pasak prezidento, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, „ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“.

„Venecijos bienalės Liūtas, dieviškas Asmik Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos. Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis apgailestavo, kad koronaviruso pandemija taip pat atskleidė, kad investicijomis kultūrą supriešiname.

„Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tikino G. Nausėda.

Savo kalboje prezidentas neleido pamiršti ir tolygiai augančios Lietuvos aspekto. Jis priminė, kad kiekvieną mėnesį su savo patarėjų komanda dirbti vyksta į vis kitą šalies regioną.

„Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – tikino jis.

G. Nausėda teigė, kad jo komanda nuolat mezga dialogą tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Anot jo, tokiu būdu buvo sudaryta galimybė savivaldybių taryboms dirbti nuotoliniu būdu, pradėta spręsti pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo problema Utenos regione, pajudėjo pramonės parko steigimas, originalūs paveikslai grįžta į Žemaitijos dvarus, pasiektas poveikio paveldui įvertinimas, saugant Vilniaus senamiestį.

„O santykiai tarp savivaldos ir valstybės valdomų įmonių tampa konstruktyvesni“, – nuveiktus darbus vardijo G. Nausėda.

Paskutinis akcentas

Baigdamas savo pirmąjį metinį pranešimą G. Nausėda dar kartą kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir Seimo narius, pabrėždamas, kad savo pirmus kadencijos metus jis skyrė tam, jog Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo.

„Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio – Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jei negarsėtų savo komandiniu žaidimu“, – vaizdingą pavyzdį pateikė šalies vadovas.

„Baigsiu šį pranešimą tuo, kuo pradėjau. Mano atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoju po trisdešimties metų, buvo ir tebėra toks pat: Žalia, Inovatyvi, Socialinės taikos šalis. Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali. Kviečiu Jus visus žengti į ateities Lietuvą drauge! Ačiū“, – savo pirmąjį metinį pranešimą baigė G. Nausėda.

Pareigą numato Konstituciją

Delfi primena, kad pareigą prezidentui Seime daryti metinį pranešimą numato Konstitucija.

G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.