Turkiška muilo drama
Kad Turkija blokuoja NATO gynybos planus Baltijos valstybėms ir Lenkijai (laipsniško atsako planai) pranešta praėjusių metų lapkritį. Anot „Deutsche Welle“, laipsniško atsako planai yra esminis NATO strategijos sulaikyti Rusiją elementas. Jie detaliai numato, kaip sąjungininkai bus remiami užpuolimo ar krizės atvejų (pvz., NATO Ypač greito reagavimo pajėgų veikimas).
Taip pat jie esą leidžia sugrįžti prie diskusijų apie Aljanso pajėgų didinimą Baltijos šalyse. Sprendimas sukurti šiuos planus priimtas dar 2015 m., metai po to, kai Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Tiesa, 2019 m. gruodžio pradžioje vykusiame NATO lyderių susitikime Londone Baltijos šalių ir Lenkijos vadovams susitikus su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, džiaugsmingai pranešta, kad turkai neblokuos gynybos planų.
Tačiau nepraėjus savaitei Turkijos oficialūs atstovai dar kartą pakeitė nuomonę ir teigė toliau blokuosiantys NATO rytinio flango gynybos planus tol, kol Turkija negaus panašaus plano (tiksliau, kol tuomet buvęs NATO pietinio flango gynybos planas nebus atnaujintas) ir kol NATO šalys nesutiks Sirijos kurdų organizacijos YPG (JAV sąjungininkų) įvardyti teroristine organizacija.
Nepaisant tokių turkų pareiškimų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tuomet vis tiek teigė, kad tai tik „techninis“ procesas, o politinis sprendimas jau patvirtintas. Tačiau šis „techninis“ procesas tęsiasi iki šiol.
„Detalės dėl gynybos planų nėra viešos diskusijos objektas ir Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimas išlieka tvirtas ir nekelia jokių abejonių“, – po šių metų vasario mėnesį vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, atsakydamas į „Delfi“ klausimą, apie gynybos planus.
Esant tokiai situacijai, Baltijos ir Lenkijos gynybos planai buvo padėti į spintą (grąžinti kariškiams „tobulinimui“), o po to netrukus kilusi koronaviruso epidemija šią temą nustūmė dar toliau į paraštes.
Žada gerų naujienų Lietuvai
Laipsniško atsako planai prisiminti tik šią savaitę, NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. Pirmadienį Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė, kad Turkija ir toliau blokuoja gynybos planų įgyvendinimą, nes esą atsisakoma kurdų YPG pripažinti teroristine organizacija (beje, gruodžio mėnesio tokio reikalavimo turkai buvo atsisakę). Nei NATO, nei Turkija tokios informacijos nekomentavo.
Įdomu, kad tą patį pirmadienį įvyko Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas bei jų pokalbis su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Po to išplatintuose pranešimuose apsiribojama bendrinėmis pokalbio temomis (atsakas į COVID-19 epidemiją, dezinformacija ir pan.). Tiesa, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija pranešime spaudai pateikė tokią ministro R. Karoblio citatą: „Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą.“
Regis, „pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimas“ (ką galima interpretuoti ir kaip laipsniško atsako planų įtvirtinimą) bus tęsiamas. Bent jau taip optimistiškai antradienį kalbėjo JAV nuolatinė atstovė NATO ambasadorė Kay Bailey Hutchison.
„Mes tikrai esame labai suinteresuoti laipsniško atsako planų Baltijos valstybėms ir Lenkijai buvimu. Ir jie bus įgyvendinti. (...) Planavimas Baltijos valstybių atžvilgiu vyksta toliau ir tikiuosi, kad esame labai arti susitarimo – kelių valandų ar dienų laikotarpyje“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu į „Delfi“ klausimą atsakė JAV ambasadorė.
Turkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad NATO parengė/atnaujino pietinio flango gynybos planą ir į grėsmes planavo įtraukti YPG ir susijusią kurdų separatistų organizaciją PKK. Tačiau esą JAV, kurios sąjungininkai Sirijoje yra YPG, ir kelios kitos NATO šalys tai atmeta.
Lietuvos diplomatai, atsižvelgiant į temos jautrumą, atsisako oficialiai komentuoti situaciją. Neoficialiai vyrauja pesimistinės nuotaikos.
JAV kariai traukiasi iš Vokietijos: tikrai? Kada? Kodėl?
Vis dėlto ne Turkijos veiksmai, o JAV pranešimas apie traukiamas pajėgas iš Vokietijos, dabar yra pasaulio žiniasklaidos, aprašančios NATO ministrų susitikimą, dėmesio centre. Susitikimo išvakarėse, pirmadienį prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino gandus, kad ruošiasi išvesti didelę dalį Vokietijoje dislokuotų JAV pajėgų, nes esą Berlynas nesiruošia padengti jų dislokavimo kaštų, neskiria 2 proc. BVP gynybai ir „skriaudžia“ JAV prekybos santykiuose.
Apie tai antradienį klausimų sulaukė tiek NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, tiek ambasadorė K. B. Hutchison. Abu pasiūlė žvelgti plačiau ir pažymėjo JAV karinių pajėgų indėlį į Europos gynybą pastaraisiais metais. Kartu, kaip teigė J. Stoltenbergas, kol kas nėra aiškus pajėgų išvedimo grafikas.
„Kol kas neaišku kaip ir kada bus įgyvendintas sprendimas. Ir aš tikiuosi, kad tai bus diskusijų tema gynybos ministrų susitikime. Aš kalbėjausi su prezidentu (D. Trumpu – red. past.), kalbėjausi su JAV administracija. Taip pat kalbėjausi su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer. Taigi vyksta dialogas šia tema“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė NATO generalinis sekretorius, vėliau pažymėjęs, kad JAV dar nepriėmė galutinio sprendimo. Jis taip pat paneigė, kad visas šis procesas susijęs su JAV prezidento rinkimais lapkritį.
Panašiai kalbėjo ir JAV atstovė NATO, bet pridūrė, kad „manau, kai kalbame apie Vokietijos įnašą, aišku, kad Vokietija turi padaryti daugiau gynybos srityje. Jie tai patys sau sako.“
Oficialiai teigiama, kad NATO gynybos ministrų dienotvarkėje numatyta priimti sprendimus dėl galimos koronaviruso antrosios bangos, dėl nacionalinio atsparumo gairių atnaujinimo, NATO misijų Afganistane ir Irake bei atgrasymo ir gynybos, įtraukiant sąjungininkų atsaką Rusijos branduolinį ginklą nešti galinčių raketų grėsmei. Pasak Lietuvos diplomatų, pastarasis sprendimas gali tapti susitikimo „vinimi“, nes sąjungininkai vieningai pripažins Rusijos grėsmę ir tai galės sąlygoti NATO atsakomosios strategijos parengimą.