Būseną karantino metu lygina su karu

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius Delfi sakė, kad koronaviruso sukelta krizė yra neeilinė visame pasaulyje. Anot kalbinto eksperto, ji palietė esminį ir svarbiausią aspektą – saugumo jausmą.

„Ta situacija buvo ir yra labai sudėtinga. Šita krizė, pavadinkime ją taip, ji buvo ypatinga ir išskirtinė. Žmonės yra pergyvenę įvairių krizių. Tačiau tai buvo daugiau krizės, kurios paliesdavo ekonominį ir socialinį gyvenimą. Ši krizė unikali tuo, kad palietė pirmiausia žmogaus pamatinį poreikį – saugumą“, – skiriamą bruožą išskyrė M. Marcinkevičius.

M. Marcinkevičiaus teigimu, saugumas buvo paveiktas iš dviejų pusių. Pirmiausia – tiesioginis, kai baiminamasi dėl savo ir artimųjų gyvybės.

„Mes gavome tą baimę susirgti, plius – dėl ekonominio sustojimo visų gyvenimo nesaugumo pojūtį iš ekonominės pusės. Čia baimės kombinavosi ir dar vienas dalykas, ko nebuvo ankstesnių krizių atžvilgiu, prisidėjo dar trečias elementas – socialinė izoliacija“, – vieną iš karantino elementų pabrėžė pašnekovas.

„Tokios krizės, kur susidėtų paminėti trys elementai, pasaulis nėra išgyvenęs turbūt nuo II pasaulinio karo metų, kalbant globaliu mastu. Nes panašūs dalykai vyksta karo metu, kalbu ne apie kareivius, kurie sėdi apkasuose, bet apie miestuose karo metu likusius žmones“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Jis teigė, kad panašius padarinius jis pastebėjo Rytų Ukrainoje gyvenantiems asmenims.

Anot jo, didžiausia baimė ir nerimas buvo jaučiamas pačioje karantino pradžioje, pirmąjį mėnesį. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad patys žmonės savo psichikos būklę vertina 3–4 kartus blogiau.

Panašūs tyrimai atlikti buvo ir šalyse, kurios buvo itin paveiktos koronaviruso. Pavyzdžiui, Italijoje 62 procentai apklaustųjų tvirtino, kad jie galvoja apie psichologinės sveikatos specialistų pagalbą.

M. Marcinkevičius teigė, kad Lietuva neturėtų jausti ilgalaikių pasekmių, nes griežtas karantinas netruko taip ilgai.

„Ši didžiulė baimė ir nerimas gali jau turėti ilgalaikių pasekmių, jei tokia būklė užtrunka. Šitoje vietoje Lietuva, kadangi viruso banga nebuvo didelė, nepasiekė gąsdinančių aukštumų, tai ilgalaikių pasekmių bus žymiai mažiau nei Italijoje ar Ispanijoje. Nes tiesiog elementariai trumpiau užtruko“, – aiškino ekspertas.

Jis teigė, kad būtent dėl šios priežasties didelio potrauminio streso neturėtų būti pastebima.

„Manyčiau, kad daugumai žmonių tai neturės to potrauminio streso, depresijų ir panašiai, ką pažymi labai paveiktų šalių psichikos specialistai“, – kalbėjo psichiatras.

Kas bus toliau – neaišku

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas M. Marcinkevičius teigė, kad dar tik prasidedanti ekonominė krizė neleidžia aiškiai atsakyti, kaip ilgai bus jaučiami karantino padariniai.

„Gal atkris socialinės izoliacijos elementas, tas pavojus sveikatai ir gyvybei, tai lyg atkrenta. Bet ekonominis elementas gali tikrai ilgai tęstis ir turėti skaudžių pasekmių. Pagal pateikiamas prognozes, ši krizė gali būti gilesnė nei 2008–2009 metų“, – prognozėmis dalijosi M. Marcinkevičius.

„Šiuo metu dominuoja nerimas, bet jis yra mažėjantis visoje visuomenėje. Dar vienas dalykas su kuo mes susiduriame, po socialinės izoliacijos – ilgalaikės alkoholio vartojimo problemos“, – teigė jis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

M. Marcinkevičiaus teigimu, tam yra dvi priežastys. Pirma – nerimą malšiname būtent alkoholiu, antra – tam tinkamos sąlygos: nuotolinis darbas, vairuoti nereikia, į darbą nereikia, „kodėl iš ryto neišgėrus“.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius teigė, kad jei kartu su karantinu būtume įveikę ir ekonominę krizę, galėtume tikėtis, kad jo padariniai dingtų per 3–4 mėnesius. Tačiau dabar prognozuoti kur kas sunkiau.

„Bet virusas niekur nedingo pasauliniu mastu. Svarbiausia, kad ekonominės krizės pasekmes mes nelabai ir pajutome“, – Delfi sakė M. Marcinkevičius.

„Kur yra pergalė, apie kurią kalbame?“

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis Delfi sakė, kad švęsti karantino pabaigos nėra prasmės. Jo teigimu, infekcija dar nėra įveikta.

„Sakome, kad minime karantino pabaigą. Bet aš sakau – o kas jau tokio atsitiko, kad mes tai minime? Kur yra pergalė, apie kurią yra kalbama? Iš kur toks atsargumas? Epidemiologijos kertinis dėsnis sako, kad infekcijos plinta, kai yra infekcijos šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė. Čia yra trys kertiniai drambliai, ant kurių laikosi infekcinių ligų pasaulis.

Ar mes paveikėme infekcijos šaltinį? Tikrai ne, todėl, kad kasdien vieną kitą naują atvejį nustatome, ir tai sako, kad virusai mūsų šalyje cirkuliuoja. Peršokant plitimo kelius ir kalbant apie imlią visuomenę, proveržio taip pat nėra. Mes laukiame vakcinos, nežinome, kada ji bus, čia didelė diskusija. Bet aišku, kad šiandien jos dar nėra, tai visuomenės imunitetą formuoja tik persirgę asmenys “, – tikino jis.

Kaip pavyzdį V. Usonis pateikė Švedijos atvejį. Pasirinktos priemonės suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje buvo itin švelnios. Tikėtasi, kad taip bus suformuotas visuomenės imunitetas. Tačiau šis planas nepasiteisino.

Mobiliosios patikros punktas Vilniuje

„Maža to, pažiūrėkime į švedus. Jie labai tikėjosi, kad per tą švelnų karantiną, saviizoliavimo priemones rizikos grupių, bus pasiektas didelis visuomenės imunitetas. Bet jie patys pripažino, kad jų strategija nepasiteisino. (…) Maždaug prieš savaitę buvo skelbiama apie atliktą tyrimą Stokholme ir pažiūrėję į visuomenės imunitetą, rezultatai, ką jie gavo – 3 kartus mažiau, nei buvo tikėtasi.

Kitaip sakant, reikiamo lygio visuomenės imuniteto nėra, tai lieka vidurinė poveikio grandis – plitimo keliai. Čia mes daug ko išmokome – ir per karantiną, ir bendrai higienos visokių dalykų“, – tvirtino profesorius.

Delfi primena, kad buvo tikimasi, jog Stokholmo regione turėtų būti pasiektas jau bent 23 proc. visuotinis imunitetas, kai didelė visuomenės dalis jau turi imunitetą. Paaiškėjo, kad po naujausių tyrimų tas imunitetas net Stokholmo regione yra tik 7,7 procento.

Pastabų profesorius V. Usonis turėjo ir krizės pasiruošimui.

„Ką mes pamatėme per karantiną? Kad ekstremalioms situacijoms mes nebuvome pasiruošę. Kaukių trūko, apsaugos priemonių trūko, dezinfekantų trūko. Kaip ir žmonių supratimo apie grėsmę ir infekciją. (…) Visuomenės sąmonė po truputį keičiasi, bet ne tiek, kiek norėtųsi, nes visi su džiaugsmu sako, kad atšvęsime karantino pabaigą, todėl, kad pareigūnai leido“, – stebėjosi V. Usonis.

Kada jausimės saugūs?

Profesorių V. Usonį stebino ir kilęs pyktis dėl vyresnio amžiaus diskriminacijos.

„Bet kur jūs tą (diskriminaciją, aut. p.) matote? Tai yra blogai iškomunikuota žinia. Juk vyresnio amžiaus žmonėms šita infekcija yra pavojingesnė. Ne aš esu pavojingas, nes man 70 metų, bet man aplinka yra pavojinga. Nes jei aš užsikrėsiu, rizikuoju sirgti sunkesne ligos forma“, – kalbėjo medikas.

Kalbėdamas su Delfi jis pabrėžė, kad pasigedo ir aiškios komunikacijos, kuri turėjo padėti gyventojams priimti sprendimus dėl gyvenimo pandemijos metu.

„Visuomenė turi būti tinkamai informuota, prieinama ir suprantama kalba, kad nebūtų iškraipymų. (…) Esmė tokia – aš turiu suprasti, man turi paaiškinti. Aš turiu priimti sprendimą, ar man verta eiti į koncertą, ar kavinę. Džiaugiamės, kad atsidaro oro uostai, bet man klausimas kyla, kiek aš būsiu saugus, ir aš turiu apsispręsti, ar man taip smarkiai reikia skristi. (…) Aš tą sprendimą turiu priimti“, – teigė V. Usonis.

Jis teigė, kad atsakomybės elementas turi būti tinkamai subalansuotas.

„Nors mūsų mentalitetas dar toks yra, kad mes labiau linkę ne patys prisiimti atsakomybę, o mums labiau (priimtina, aut. p.), kad pareigūnas leido, ar neleido, kaip uždraudė, tinkamai ar ne. Šitoje vietoje karantinas buvo laikas šiomis temomis padiskutuoti ir truputį kitaip pasižiūrėti į tuos klasikinius dalykus, kurie yra“, – tvirtino jis.

Paklaustas, kaip ilgai laikysimės karantino metu išmoktų pamokų, V. Usonis teigė, kad tol, kol nesijausime iki galo saugūs.

„Aš būsiu įsitikinęs, kad esu saugus, kai gausiu informaciją, kad virusas man jau nebėra pavojingas. Kaip tai gali būti? Kai man bus atliktas tyrimas ir bus rasta antikūnių, arba mane paskiepys šiuolaikine vakcina. Mat tada vėl grįžtant prie klasikos, aš jau nebepriklausyčiau imliai visuomenei ir man jau nesvarbu, ar egzistuoja infekcijos šaltiniai, ar egzistuoja plitimo keliai, aš jau nebesu rizikoje. Bet gal liks kiti higienos reikalavimai“, – svarstė pašnekovas.

V. Usonis tikino, kad saugesni pasijausime tik sukūrus vakciną šiam virusui. O iki to teks gerokai palaukti.

„Jeigu aš žinosiu, kad man tai nebėra aktualu dėvėti kaukę ar dezinfekuoti rankas, bet tai aš gal darysiu iš inercijos, higienos kultūros, kuri susiformavo visuomenėje, bet ne todėl, kad susiję su saugumu. O jei reikėtų įvardinti terminus, tai labai optimistinės vakcinos (atsiradimo, aut. p.) prognozės – metai, pusantrų. Tada mes būsime saugesni“, – Delfi sakė medicinos mokslų daktaras, profesorius V. Usonis.

Kas sustiprino pozicijas – iš karto aišku

Pokyčių karantino metu būta ir politinėje arenoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius tikino, kad pirmiausia buvo sustiprinta valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicijos.

Jų deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šioje situacijoje griežė pirmu smuiku.

„Pirmiausia karantinas ir pandemijos iššūkis sustiprino valdančiųjų pozicijas. Nes jiems teko atsakomybė suvaldyti koronavirusą. Jie buvo visų svarbiausių sprendimų epicentre – tiek dėl karantino paskelbimo, tiek dėl priemonių, jų trukmės“, – Delfi kalbėjo politologas.

A. Krupavičius teigė, kad pandemijos metu sustiprintos valdančiųjų pozicijos neturėtų stebinti, tai buvo pastebima visoje Europoje, ši sąvoka vadinama „vienijimusi aplink vėliavą“. Tad pakilęs paramos valdžiai aspektas turėtų būti vertinamas ir kitų šalių kontekste.

„Lietuvos valdžios palaikymas iš visuomenės pusės vienareikšmiškai yra ženkliai didesnis, nei buvo prieš tai. Kai Lietuvoje parama valdžiai yra apie 60 procentų, tai kitose Europos šalyse šie skaičiai siekia ir 80 procentų. Tai šiame kontekste visuomenės susivienijimas aplink valdžią yra, sakyčiau, netgi nuosaikus, toks prie mažesnių“, – su kitomis šalimis situaciją lygino politologas.

Gitanas Nausėda

A. Krupavičius pridūrė, kad visų valdančiųjų vertinti vienodai negalime.

„Labiausiai racionalią pozicija demonstravo ministras pirmininkas S. Skvernelis. Daug kritiškiau yra vertintinas ministras A. Veryga, nemaža dalis sveikatos apsaugos įstaigų dėl jo kaltės koronaviruso pandemijos pradžioje neturėjo pakankamai testų, apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad planavimas pasirengti pandemijai buvo nevykęs“, – reziumavo politologas.

Daugelis apžvalgininkų krizės akivaizdoje pasigedo šalies vadovo Gitano Nausėdos indėlio į situacijos sprendimą. A. Krupavičiaus teigimu, prezidentas elgėsi tiksliai pagal jam Konstitucijos skiriamas atsakomybes.

„Prezidentas pačioje karantino pradžioje ieškojo savo vaidmens, vietos po pasikeitusia politine saule. Jis darė tam tikrus žingsnius, buvo sukvietęs Valstybės saugumo tarybą. Ir tie veiksmai tikrai atitiko Konstitucijos suteikiamas galias prezidentui. Bet krizės sąlygomis, esant dvigalvei vykdomosios valdžios sandarai, prezidentui galima elgtis tikrai nebūtinai taip, kaip buvo“, – kritikos pažėrė A. Krupavičius.

Kritikuojamas G. Nausėda ir jo komandos retorika ir veiksmai galėjo būti ir dėl įpėdinės, kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės.

„Kadangi visuomenė Lietuvoje yra gana aiškiai orientuota į prezidento lyderystę įvairiose situacijoje, karantino pradžioje jos gal pritrūko. Kitas dalykas – prezidento G. Nausėdos valdymo stilius yra gana kitoks – G. Nausėda eina dialogo ir kompromiso keliu, o ne įsakymo ir trankymo kumščiais. Bet vėliau jis, matyt, rado savo nišą – buvo aktyvus tarptautinės politikos, vidaus politikos srityse“, – teigė politologas.

A. Krupavičius sakė pasigedęs prezidento pažado sodinti politikos lyderius prie vieno stalo diskusijai.

Prognozuoja žaibišką karą prieš pat Seimo rinkimus

Naujausios informacijos apie koronaviruso ir karantino taisykles fone užgožta liko opozicija, kuri tiesioginių sprendimų dėl šios situacijos nepriiminėjo. VDU politologo A. Krupavičiaus nuomone, už išsakomą kritiką opozicija gali būti vertinama prieštaringiau.

„Opozicija pandemijos situacijoje buvo ženkliai mažiau matoma, jos veiksmai ir kritika buvo vertinami irgi gerokai prieštaringiau. Nes didelė dalis visuomenės tikėjosi susitelkimo ir paramos valdžiai. Tai pastarieji atsidūrė kiek sudėtingesnėje situacijoje“, – kalbėjo politologas.

Kartu jis pabrėžė, kad didesnis aktyvumas buvo matomas iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų (TS–LKD).

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Karantinas įtakos padarė ir artėjantiems Seimo rinkimams. Anot A. Krupavičiaus, dėl šių iššūkių rinkiminė kampanija bus kitokia, nei buvo įprasta.

„Seimo rinkimų kampanija yra prieš akis. Ji tikrai turėtų tapti aktyvesnė. Kampanija jau skiriasi nuo anksčiau buvusių – pirmiausia tuo, kad ji bus trumpesnė. Nes Lietuvoje mes buvome įpratę, kad rinkimų kampanija prasideda 6–9 mėnesiai iki rinkimų. Tai dabar ji bus kitokia.

Vasarą atostogų metas ir rinkėjams politika mažiau rūpi. Tai, matyt, irgi bus veiksnys, kuris sulaikys partijas nuo itin aktyvios agitacijos. Turbūt matysime „Blitzgriek“ – greitąjį karą prieš pat rinkimus“, – prognozėmis su Delfi dalijosi A. Krupavičius.

Pasibaigus karantinui, liks galioti ekstremali situacija

Tačiau tai, kad karantinas atšauktas, nereiškia, kad reikalavimų kasdieniam gyvenimui nebelieka.

Šalyje liks galioti dar vasario 26 dieną paskelbta ekstremali situacija šalies mastu.

Ir po birželio 16 dienos išlieka tam tikra sienų kontrolė. Toliau galios judėjimo per sieną kontrolė, bus ribojamas reguliarių skrydžių ir keltų atvykimas į Lietuvą iš koronaviruso paveiktų valstybių.

Truputį švelnėja reikalavimai asmens apsaugos priemonėms – jos nebėra privalomos, o tik rekomenduojamos parduotuvėse, viešajame transporte, biuruose, lankantis renginiuose.

Taip pat, tam tikri nurodymai verslams. Viešose paslaugų ir prekybos vietose reikia laikytis saugus 2 metrų atstumo (gali būti mažiau, jei yra pertvara arba dėvimos asmens apsaugos priemonės), atstumai eilėse turi būti ne mažesni kaip 1 metras.

Laisvalaikio ir pramogų vietose eilėse taip pat turi būti ne mažesni kaip 1 metro atstumai, draudžiama dirbti darbuotojams, turintiems simptomų arba jeigu jiems paskirta izoliacija.

Viešojo maitinimo įstaigoms taikomas saugus 2 metrų atstumas tarp asmenų, sėdinčių prie stalų, neribojamas joks maisto pateikimas (švediškas stalas, bufetas), nebelieka darbo laiko ribojimo.

Kultūros, pramogų, sporto ar kituose renginiuose leistinas dalyvių ir / ar žiūrovų skaičius nuo birželio 17 d. didinamas iki 150 žmonių uždarose erdvėse ir iki 700 atvirose, o nuo liepos 1 d. iki liepos 16 d. – iki 200 uždarose erdvėse ir iki 1 000 atvirose. Nuo birželio 17 d. uždaros erdvės negali būti užpildytos daugiau kaip 50 proc., dalyvių (žiūrovų) vietos turi būti išdėstomos šachmatiniu principu.