Teismo teigimu, pagal Konstituciją, jis turi veikti nepertraukiamai, todėl KT įstatyme įtvirtinta, kad nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
KT teigia, kad jo pirmininko įgaliojimų trukmė susieta su teisėjo įgaliojimais.
„Seimas Dainių Žalimą paskyrė Teismo pirmininku jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laikui“, – rašoma pranešime.
„Konstitucinio Teismo teisėjų, taip pat ir Teismo pirmininko įgaliojimai negali būti nutraukti kitaip, nei Konstitucijoje nustatytais pagrindais, šiuo atveju – pasibaigus įgaliojimams, kai prisiekia naujai paskirti teisėjai“, – teigiama jame.
Pranešime taip pat teigiama, kad dalies politikų siekis sukelti abejones KT legitimumu sutampa su pastarojo meto KT sprendimais.
„Nepagrįstų abejonių skleidimas šiuo atveju vertintinas kaip politinis spaudimas. Konstitucinis Teismas ragina susilaikyti nuo veiksmų, kuriais keliama grėsmė konstituciniam valdžių padalijimo principui ir kėsinamasi į teismų nepriklausomumą“, – teigia institucija.
Valdantieji antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo įgaliojimai kaip KT pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
„Delfi“ primena, kad antradienį Seime premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog Kyla abejonių, ar pasibaigus jo kadencijai Dainius Žalimas teisėtai vadovauja Konstituciniam Teismui (KT).
„Klausimai yra aktualūs, į kuriuos reikia atsakyti, – ar pirmininkas turi eiti pareigas, kol bus paskirtas teisėjas į jo vietą, ar pasibaigus kadencijai turėtų būti kitais principais pirmininko paskirtas laikinasis vadovas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Abejonės tokios yra, o atsakymus, matyt, teisės teoretikai išgvildens“, – teigė jis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad klausimas dėl D. Žalimo kilo po trijų mėnesių nuo kadencijos pabaigos todėl, kad tik dabar teisininkai padėjo susigaudyti, jog gali būti pažeidžiamas įstatymas.
„Mes ne visi esame teisininkai, ir teisininkai mums padėjo susigaudyti, kad iš tikrųjų, atrodo, pažeidžiamas įstatymas. Antra vertus, net atrodo, paties Konstitucinio Teismo išaiškinimas tuo klausimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
D. Žalimas teigia, jog jo nei kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę ir vertino šį kreipimąsi kaip reakciją į penktadienio sprendimą dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos parlamentinės komisijos bei neleistiną kišimąsi į KT veiklą.
Konstitucija numato, kad KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.