Vis dėlto nesiekė minimalios koncentracijos ribos, t. y. deguonies trūkumas vandenyje nefiksuojamas, teigiama Aplinkos apsaugos agentūros išplatintame pranešime.
Paimtuose Nemuno aukščiau Druskininkų vandens ėminiuose nustatyta 5,7 mg/l O2 ištirpusio deguonies koncentracija, tuo tarpu Nemuno vandenyje ties Druskininkų kaimu (Raitininkų sen, Alytaus raj. sav.) siekė 6,3 mg/l O2. Teisės aktuose nustatyta ribinė vertė yra ≥ 7 mg/l O2, minimali koncentracija – 4 mg/l O2. Šie tyrimų duomenys rodo, jog deguonies koncentracija vandenyje yra mažesnė už ribinę vertę, bet nesiekė minimalios kritinės ribos, kuri turi labai didelę reikšmę gyviesiems vandens organizmams.
Imant mėginius, nustatyta vandens temperatūra Nemune siekė apie 20–21 oC, todėl deguonies sumažėjimą vandenyje galėjo lemti aukšta upės vandens temperatūra. Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta.
Kitų tyrimų kaip biogeninių medžiagų, organinių medžiagų pagal biocheminį deguonies sunaudojimą, sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintų bifenilų rezultatus planuojama turėti kitos savaitės pradžioje. Taip pat papildomai bus atliekami vandens toksiškumo tyrimai.
Žuvų ir kitų gyvių gaišenų nuotraukomis sekmadienį pasidalijo Baltarusijos gamtininkas Dmitrijus Vinčevskis, jo įrašu taip pat pasidalijo ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Jos vadovas Arūnas Pranaitis sakė, kad neabejoja nuotraukų autentiškumu.
„Jis dažnai siunčia mums informacijos apie situaciją Gardino apskrityje. Mums tai svarbu, nes šis reiškinys gali ir mus paliesti. Tai yra patikimas asmuo. Tomis nuotraukomis neabejoju“, – BNS sakė Žuvinto biosferos rezervato vadovas.
Jis taip pat teigė, kad kol kas nepastebi dūstančių žuvų Lietuvoje, tačiau nerimą kelia nedidelis atstumas nuo Gardino iki Lietuvos.
„Man užkliuvo tai, kad niekur Lietuvoje nematome dūstančių žuvų. Bet mums kelia nerimą, kad tai yra visiškai šalia Gardino, o nuo Gardino iki mūsų atstumai nedideli“, – teigė jis.
Baltarusijos žiniasklaidoje yra pasirodę pavienių pranešimų apie žvejų pastebėtas masiškai gaištančias žuvis ir kitus gyvius Gardine.
Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis BNS yra sakęs, kad jeigu tyrimai rodys taršą, ketinama kreiptis pasiaiškinimo į Baltarusijos specialistus.
Mažeika: nugaišusių žuvų Lietuvos teritorijoje nerasta
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad pirminis tyrimas dėl galimos taršos Nemune parodė bendrą deguonies sunaudojimo padidėjimą, tačiau rezultatai dėl cheminės taršos turėtų paaiškėti vėliau.
„Bendras deguonies sunaudojimas yra šiek tiek padidėjęs, tačiau priežastys gali būti kelios: ir suvešėjusi augmenija, kuri sunaudoja daugiau deguonies, vandens lygis tikrai nėra aukštas Nemuno. Kita priežastis – natūraliai įtekančios nuotekos iš miestų, kurios taip pat didina deguonies sunaudojimą. Šitas rodiklis kol kas nėra labai pakitęs, kad keltų grėsmių augmenijai, gyvūnijai.
Laukiame kitų tyrimų artimiausiomis valandomis – cheminių parametrų, kad galėtume nustatyti priežastį galbūt Baltarusijoje žuvų gaišimo ir galėtume nustatyti koncentraciją, kokio ji pavojingumo yra“, – Eltai sakė K. Mažeika.
Anot jo, Lietuvos teritorijoje nugaišusių žuvų nerasta.
„Šįryt apžiūrėjo aplinkosaugininkai, nugaišusių žuvų nerado, tiek ir vakar. Kas kelias valandas bus nuolat vykdomi reidai tiek Nemuno pakrante, tiek Kauno mariose, kuris bus pirminis barjeras esant taršai. Tai tose apylinkėse apžiūrinėjama“, – teigė ministras.
Iš Baltarusijos ministerija kol kas atsakymo nėra gavusi.
„Mes kreipėmės į Baltarusiją neformaliai, elektroniniu paštu pagal turimus kontaktus į atsakingas institucijas, tačiau atsakymo nesame gavę“, – Eltai sakė K. Mažeika.
Jei tarša Nemune pasitvirtins, Lietuva Baltarusijai išsiųs notą.
Žuvinto biosferos rezervatas pirmadienį feisbuke pranešė, kad greičiausiai dėl cheminių medžiagų poveikio masiškai gaišta žuvys ir vėžiai ties Gardinu.