Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Seime Kęstutis Masiulis feisbuke stebėjosi, kad būtent A. Širinskienei tenka visi nemaloniausi valstiečių darbai.
„Net neįsivaizduoju, ką darytų Karbauskis, jeigu neturėtų Seime šios savo Sančo Pansos – Agnės. Nebijodama išsimauroti, ji visus juodžiausius Don Kichoto pavedimus atlieka, net ir pačiam Konstituciniam Teismui špygą suraito. Kilus žodiniam apsišaudymui ji vienintelė tuoj metasi prie mikrofono ir narsiai krūtine uždengia savo šeimininką“, – situacijos vertinimą pateikė jis.
K. Masiulis teigė, kad A. Širinskienės „bežadė frakcija nė jos kojos pirštelio neverta“.
„Ji spinduliuoja tam tikra inteligencija, nes jos žodyne, skirtingai nuo kolegų, yra ir inteligentiškų žodžių. Visa likusi didžiulė, bet iš esmės bežadė, frakcija nė jos kojos pirštelio neverta. Tiek ir težino kaip viens su kitu konkuruoti savo prabangiais džipais ir limuzinais bei stiklinėmis akimis posėdžių salėje snūduriuoti. Žodį ištarti bijo. Taip ir pramurkso ketverius metus, nesupratę ką čia veikia“, – feisbuke rašė K. Masiulis.
Širinskienė klausimus kelia dėl KT pirmininko
Pirmadienį pranešime spaudai A. Širinskienė ragino konservatorius ir KT pirmininką Dainių Žalimą paaiškinti, „kodėl vyksta konservatorių atstovų ir Konstitucinio Teismo pirmininko susitikimai, kuriuose aptariami būsimi kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, t. y. ir bylos, kurias D. Žalimui gali tekti nagrinėti kaip vienam iš šio Teismo teisėjų“.
„Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose žiniasklaidos atstovai išplatino 2020 m. gegužės 1 d. posėdžio, kuriame dalyvavo konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, energetikos ministras 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Arvydas Sekmokas, Herkus Gabartas, o pirmininkavo Petras Auštrevičius, protokolo ištraukas. Kaip matyti iš jame užfiksuotų pasisakymų, konservatoriai, planuodami eilinį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, dėl šio kreipimosi turinio galimai tariasi su Teismo pirmininku.
Toks konservatorių susitikimas su D. Žalimu, sprendžiant iš protokolo, turėjo vykti gegužės 6 dieną ir iš turimų dokumentų panašu, kad buvo gautas D. Žalimo pritarimas susitikti, o taip pat – bendrauta ir anksčiau“, – pranešime spaudai cituojama Seimo narė A. Širinskienė.
Anot jos, tokie konservatorių veiksmai ir pasitarimai su Teismo pirmininku apie būsimas bylas diskredituoja Konstitucinį Teismą, pamina teisėjų nepriklausomumo principą ir yra nesuvokiami demokratinėje valstybėje, nes kėsinasi į pagrindinę demokratijos sąlygą – valdžių atskyrimo principą.
„Įstatymus gerbiantys politikai niekada taip nepasielgtų, saugotų savo partijos ir, tuo labiau, Konstitucinio Teismo reputaciją. Dar daugiau – sunku būtų surasti demokratinę šalį, kurios Konstitucinio Teismo pirmininkas taptų privačiu partijos konsultantu. Konstitucijos 104 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumo principas. Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, kad Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas.
Tačiau panašu, kad draudimai galioja ne visiems, ir konservatoriai Teismo pirmininką veikiau suvokia kaip asmeninį jų skundų rašytoją ir konsultantą. Dėl to labai raginu tiek Teismo pirmininką D. Žalimą, tiek konservatorius V. Landsbergį, Ž. Pavilionį, A. Sekmoką atsakyti į klausimus.
Kiek laiko trunka toks „bendradarbiavimas“? Koks tokių „konsultacijų“ teisinis pagrindas? Kokius konservatorių kreipimusis į Konstitucinį Teismą padėjo rašyti ar konsultavo D. Žalimas? Kaip dažnai yra susitikinėjama? Ar yra tariamasi tik dėl kreipimųsi, o galbūt paskui aptarinėjamos ir bylos, kurios yra Konstituciniame Teisme?“ – klausia A. Širinskienė.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė taip pat primena, kad teisės aktai įpareigoja, jog apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui, atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.