„Tropinis karštis yra viena, bet visi jį lydintys reiškiniai – škvalai ir krušos, ko gero, neturėtų niekam patikti“, – laidoje „Delfi Diena“ sakė jis.
Paklaustas, ar taip prasidedanti vasara išskirtinis atvejis, D. Valiukas su tuo sutiko. Pasak klimatologo, paprastai tokie karščiai Lietuvą, jei ir užgriūna, tai įvyksta vėliau.
„Pakankamai ypatinga. Jeigu žiūrėtume į birželį, tokie karščiai paprastai būna vėliau – birželio pabaigoje, liepą, rugpjūčio pradžioje. Šiuo atveju turėjome situaciją, kai pas mus įsiveržė toks tropinis atogrąžų oras, kuris yra šiltas ir drėgnas. Iš kitos pusės, labiau iš vakarų, buvo kitas sinoptinis darinys ir Lietuva atsidūrė stacionariam fronte, kuris lėmė tropinius, atogrąžinius orus didžiojoje šalies dalyje, o vakarų Lietuvoje buvo pakankamai vėsu.
Atogrąžinis oras buvo labai drėgnas, tuomet intensyviai vyksta garavimas ir formuojasi tokie labai didžiuliai debesys, kurių viršūnės gali siekti netgi keliolika kilometrų – 15-16. Tokiame debesyje tada formuojasi ir krušos ledėkai, ir kontrastai tarp šilto ir šalto oro, ir škvalas, ir viesulai“, – kas šią savaitę lėmė tokius audringus orus, aiškino D. Valiukas.
Pasak jo, būtent tai, kad skirtingose Lietuvos dalyse orus lėmė skirtingi sinoptiniai dariniai ir nulėmė tai, kad pavyzdžiui, Vilniuje kepino +30 laipsnių karštis, o Klaipėdoje termometrai pakildavo tik iki +16 .
„Ką tiek mes, tiek visi pasaulio klimatalogai pabrėžia, kad vykstant klimato kaitai labai didėja tas ekstremalumas. Jis ir dažnėja, ir stiprėja. Tai yra viena klimato kaitos pasekmių, kuri nulemia ir tokius orus, kokius dabar turėjome didžiojoje Lietuvos dalyje. Pavyzdžiui, ir ta situacija, kad vienoje Lietuvos dalyje pakankamai šilta, o kitoje – šalta. Tai irgi yra kontrastas ir tokie kontrastai yra dažnėjantys ir stiprėjantys“, – aiškino D. Valiukas.
Vis dėlto, anot jo, tai nereiškia, kad Lietuvoje nebebus vidutinių, nuosaikių, švelnių orų. Kita vertus, panašu, kad teks susitaikyti, jog net ir per dieną situacija gali pasikeisti kardinaliai.
„Ar pratintis? Iš vienos pusės, pratintis. Iš kitos pusės, kiekvienam reikėtų imtis kažkokių priemonių, kad ta klimato kaita būtų kuo mažesnė irk ad tų ekstremumų būtų kuo mažiau. Turime ir prie to prisitaikyti, bet taip pat tiek valstybės, tiek kiekvienas iš mūsų imtis priemonių“, – teigė pašnekovas.
Anot D. Valiuko, labai realu, kad šią savaitę lietuviai turėjo proga pasidžiaugti karščiausia birželio savaite. Jis taip pat pateikė prognozes, kokios liepos laukti.
„Panašu, kad ką turėjome šią savaitę ir bus karščiausia birželio savaitė. O žvelgiant šiek tiek į liepą, pagal dabartines tendencijas, numatoma, kad ji bus apie 0,5 laipsnio šiltesnė negu būna įprastai. Bet prie dabartinių sąlygų, prie tokios didelės kaitos, didelių ekstremumų tos prognozės kartais labai greitai keičiasi“, – sakė D. Valiukas.