Taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, patenkinęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą. Tačiau ši teismo nutartis yra apskųsta – galutinį sprendimą, ar S. Tomas turės būti uždarytas į areštinę, paskelbs bylą apeliacine tvarka nagrinėsiantis Vilniaus apygardos teismas.

S. Tomas buvo nuteistas už tai, kad pernai balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti J. Noreiką – generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus S. Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete.

Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2 tūkst. 242 eurus.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas S. Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo J. Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą.

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė bausmę ir skyrė S. Tomui 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Jau įsiteisėjusį nuosprendį prokuratūra apskundė kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo verdiktą. LAT nutartį šioje byloje skelbs liepos 2 d.

Kadangi įsiteisėjęs nuosprendis iki šiol nepakeistas ir turi būti vykdomas, S. Tomą prižiūrėjo Lietuvos probacijos tarnyba. Ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nuteistajam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Bylą apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė išnagrinėjo S. Tomui nedalyvaujant – apie posėdį nuteistasis buvo informuotas elektroniniu paštu, jam buvo apsiūlyta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per vaizdo ir garso perdavimo priemones, tačiau jis pageidavo dalyvauti teismo posėdyje telefonu. Kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti procesiniai įstatymai tokios procesinės galimybės nenumato, be to, telefonu neįmanoma identifikuoti asmens, todėl teismas S. Tomo prašymo netenkino.

Teikime teismui Probacijos tarnybos atstovai nurodė, kad S. Tomas negyvena Vilniuje, nuo 2019 m. balandžio 17 d. yra deklaravęs išvykimą į Austriją.

„Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu asmuo buvo kviečiamas į Vilniaus regiono skyrių, tačiau neatvyko, – tarnybos atstovai nurodė, kad S. Tomas gruodžio mėnesį tarnybai elektroniniu paštu pranešė, kad Austrijoje gyvena politinio prieglobsčio pagrindu. – Nors asmuo nevengia susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu ir informuoti Vilniaus regiono skyrių apie jo buvimo vietą ar pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su laisvės apribojimo bausmės vykdymu, tačiau tai daroma netinkamai, vengiant pateikti aiškią ir tikslią informaciją (abstrakčiai nurodoma, kad gyvenamosios vietos adresas nurodytas baudžiamojoje byloje, atsisakoma rašyti ir skaityti laiškus lietuvių kalba, naujas gyvenamosios vietos adresas pateikiamas hebrajų kalba, dokumentai pateikiami be oficialių vertimų.“

Anot tarnybos atstovų, S. Tomas per teismo nustatytą 6 mėn. terminą (iki 2020 m. balandžio 22 d.) priteistos 2 242 eurų turtinės žalos Vilniaus miesto savivaldybei neatlygino ir nepradėjo atlyginti, dėl to nuteistasis buvo įspėtas.

Be to, gegužės 11 d. buvo gautas raštas iš Panevėžio policijos, kuri nurodė, jog S. Tomo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Anot tarnybos atstovų, S. Tomas yra pranešęs, kad iš Austrijos išvyko gyventi į Izraelį, tarnyba negali kontroliuoti nuteistojo elgesio.

Tačiau, kaip pažymėjo prokurorė Valentina Strokinienė, ši informacija nėra patvirtinta.

„Teismas S. Tomui skyrė laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą atlyginti žalą, būti gyvenamojoje vietoje, kad būtų galima kontroliuoti nuteistojo elgesį, tačiau jis nevykdė nei vieno iš šių įpareigojimų, be leidimo išvyko, nei kiek neatlygino žalos, piktybiškai vengia vykdyti įpareigojimus“, – prokurorė pritarė Probacijos tarnybos teikimui S. Tomui skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į areštą.

Tuo metu pats S. Tomas teismui nurodė, kad jis yra oficialiai deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, todėl nėra Lietuvos gyventojų registre. Jis teigė, jog dabar yra išvykęs į Izraelį, o savo adresą nurodė hebrajiškai, nes šią kalbą moka Izraelio paštininkai.

„Jeigu Probacijos tarnyba būtų man pranešimus siuntusi adresą užrašiusi lietuvių kalba, jos nesuprastų Izraelio paštininkai ir aš negaučiau korespondencijos, tada Probacijos tarnyba vertintų, jog vengiu nurodyti savo adresą“, – teismui nurodė nuteistasis.

Jis pažymėjo, kad „neturi darbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas“, todėl negali sumokėti žalos atlyginimo Vilniaus savivaldybei.

„Aš nevengiu atlyginti žalą, tik neturiu pinigų – liepos 1 d. pradėsiu dirbti Jeruzalėje ir tada turėsiu pajamų“, – teismui raštu nurodė S. Tomas.

Į bylos aplinkybes atsižvelgusi teisėja I. Štuopienė paskelbė, kad S. Tomas nevykdė jam skirtų įpareigojimų laisvės apribojimo bausmės metu. Teismas pabrėžė, kad nuteistojo pateikti dokumentai yra ne lietuvių kalba ir nepatvirtinti.

„Pažymėtina, kad pateikti dokumentai hebrajų kalba yra ne tik be vertimo į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą – lietuvių kalbą, bet ir jame esantis parašas yra identiškas kituose baudžiamojoje byloje ir asmens byloje S. Tomo teiktose dokumentų kopijose esantiems parašams, kurie yra neoriginalūs ir panašu kad sukurti grafine piešimo programa (t. y. galimai ant dokumentų yra uždedami kompiuterine programa), – pabrėžė teisėja. – Tokie dokumentai neturi jokios juridinės galios ir nieko negali patvirtinti ar paneigti. Nuteistajam, prisistatančiam teisės mokslų profesoriumi ir daktaru, tai negali būti nežinoma.“

Anot teismo, S. Tomas Probacijos tarnybai yra nurodęs, kad Izraelio Holokausto neigimo įstatymas jam paskelbtą nuosprendį „vertina kaip nusikaltimą prieš žydų tautą“, todėl „Izraelio įstatymai“ jam esą draudžia atlyginti žalą, nes kitaip jis „būtų įvykdęs nusikaltimą prieš žydų tautą“.

Tuo metu teismas pažymėjo, kad S. Tomas iš Lietuvos išvyko siekdamas išvengti bausmės vykdymo, iki šiol teisėsauga neturi jokių patikimų duomenų apie nuteistojo buvimo vietą, todėl Probacijos tarnyba negalėjo tinkamai vykdyti nuosprendžio ir kontroliuoti nuteistojo elgesio.

„Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti teismo paskirto įpareigojimo per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Vilniaus miesto savivaldybei, – pabrėžė teisėja I. Štuopienė. – Kadangi nuteistasis išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl natūralu, kad Lietuvos Respublikoje jis negali dirbti ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės (kad nedirba ir neregistruotas užimtumo tarnyboje) nesudaro pagrindo išvadai, jog S. Tomas dėl objektyvių priežasčių negali atlyginti padarytos žalos, kurią privalėjo atlyginti teismo nuosprendžiu nustatytu laiku.“

Pasak teismo, nuteistasis telefoninio pokalbio su Probacijos tarnybos pareigūne metu nurodė, kad žalą atlygins dalimis ir nenurodė, jog neturi pinigų žalai atlyginti.

„Nuteistasis turi puikų išsilavinimą, pats nurodo, jog turi pinigų kelių Izraelio bankų sąskaitose, į bylą nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo kokių nors objektyvių kliūčių, dėl kurių jis per teismo nuosprendžiu nustatytą terminą negalėjo įvykdyti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą“, – įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad S. Tomas vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir yra pagrindas šią bausmę jam pakeisti areštu.

S. Tomas: atlyginsiu žalą, kai atgausiu lentą

Papildyta redakcijai atsiųstu S. Tomo komentaru 2020 m. birželio 15 d. 9.45 val.:

„Niekada nesakiau, kad atsisakau atlyginti žalą – dar 2019 m. spalio 11 d. kreipiausi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir parašiau, kad atlyginsiu žalą, jeigu meras įsipareigos man ją atiduoti. 2 242 eurai – nėra bauda. Tai yra žalos atlyginimas. Jeigu aš kuvalda sudaužysiu Jūsų mašiną, aš turėsiu Jums sumokėti mašinos kainą, bet galėsiu pasiimti sudaužytą mašiną (pvz., detalėms perparduoti). Tas pats yra ir su J. Noreikos lenta. Kai tik ji man bus perduota, aš pasiskolinsiu ir sumokėsiu pinigus.

Priešingu atveju gauti iš manęs pinigus bus neįmanoma, kadangi Izraelio antstoliai nevykdys Lietuvos teismų sprendimų.

90 parų areštą aš apskundžiau, nes teisėja I. Štuopienė kaip visada padarė daug klaidų, bet to, arešto visai nebijau. Interpolas pripažins tai politiniu persekiojimu – labai laukiu kada Lietuva į jį kreipsis. Europos arešto orderio neįmanoma išrašyti, jeigu bausmė mažesnė už 3 metus laisvės atėmimo. Be to, mane apsaugo ir Austrijos politinio prieglobsčio prašytojo statusas.

Taigi man absoliučiai niekas negresia. Vienintelė galimybė gauti iš manęs pinigus – tai perduoti man lentą. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad jos nebeįmanoma naudoti pagal paskirtį. Todėl sunku suprasti, kodėl Vilniaus meras R. Šimašius iki šiol man jos neperdavė.“