Pasak Vyriausybės vadovo, šios vaistinės yra numatytos Vyriausybės programoje.
„Kalbame ne apie verslą, bet apie galimybę gydymo įstaigose, kurios šiandien kažkodėl tai, turėdamos visas sąlygas sudaryti kuo palankesnes kainas ir galimybę savo patalpose įsigyti pacientams būtinus vaistus, tą perleido išoriniams rinkos subjektams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Skvernelis, parlamentarės Aušrinės Armonaitės klausiamas, ar valstybė imsis nereikalingo verslo ir konkurencijos su verslu.
Pasak premjero, valstybinės vaistinės kaip tik skatintų konkurenciją.
„Kuo daugiau žmonės turės pasirinkimo, tuo (...) galės pasirinkti ir patogiausią būdą, ir vietą, kad gauti geriausią kainą, geriausią paslaugą. Jeigu atsirastų įstatyme galimybė prekiauti vaistais, nebūtų čia nieko blogo, tikrai nesugriautų laisvosios rinkos. Mes tikrai palaikome, aš asmeniškai palaikau šitą iniciatyvą“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Sveikatos reikalų komitetas valstybinių vaistinių įteisinimą svarstė šį trečiadienį. Už tokių Farmacijos įstatymo pataisų atmetimą balsavo šeši komiteto nariai, prieš – trys, o susilaikė – du.
Komitetui buvo pristatytos Seimo valdybos skelbtą viešąjį pirkimą laimėjusių Laisvosios rinkos instituto ekspertų išvados dėl pataisų.
Analitikė Karolina Mickutė teigė, kad jos nesuderinamas su Europos Sąjungos teise, riboja laisvą paslaugų judėjimą, prieštarauja Konstitucijai, o ekspertė Gintarė Deržanauskienė pareiškė, kad valstybinė vaistinės išstumtų privačias vaistines, dirbančias sveikatos priežiūros įstaigose. Pasak jos, gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės.
Pasak G. Deržanauskienės, leidus veikti valstybinėms vaistinėms, vaistų kainos nesumažėtų, nes „vaistų kainų dedamosios yra reguliuojamos“.
Tuo tarpu A. Širinskienė pareiškė, kad tokios išvados yra abejotinos, nes ekspertai yra suinteresuota pusė. Pasak jos, Laisvosios rinkos institutą remia „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“, todėl kilo įtarimas, kad ekspertinis vertinimas gali būti neskaidrus.
Konservatorė Irena Degutienė pasigedo būtinybės, kodėl reikia steigti valstybines vaistines. Pasak jos, „valstiečiai“ norėdami steigti tokias vaistines siekia grįžti į sovietinius laikus.
Sveikatos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad dabar privačiose vaistinėse dažnai nebūna vaistų, reikalingų retomis ar tam tikromis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.
„Vaistinės komercinės nelabai nori juos užsisakinėti“, – teigė jis.
Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse steigti valstybines vaistines.
Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.
Vaistinių atstovai sako, kad valstybinių vaistinių steigimas labiausiai smogs periferijoje dirbančioms nedidelėms vaistinėms, valstybinės vaistinės dirbtų išskirtinėmis rinkoje sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.
Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visiems žmonėms parduoda ligoninėse veikiančios privačios vaistinės.
Vaistinių asociacija: valstybė ne didins konkurenciją, o ją iškreips
Vaistinių asociacijos išplatintame laiške tikinama, kad šis projektas negali paaiškinti jokio kito tikslo, kaip tik norą įsteigti valdiškų vaistinių tinklą.
„Čia negalime kalbėti, kad tokiu būdu valstybė didins konkurenciją, priešingai, ji ją iškreips, sukurdama skirtingas sąlygas verslui, naudodama valstybės infrastuktūrą, švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus ir didindama korupciją. Šiandien kalbame, jog būtina kelti gydytojams ir slaugytojoms atlyginimus, tad iš ko planuojama atimti, kad galėtų įgyvendinti šį užmanymą?“, – rašo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Be to, visų be išimties vaistų kainas reguliuoja ta pati valstybė, nustatydama, kokius antkainius gali taikyti vaistinės, gamintojai, platintojai ir t.t., tad kyla pagrįstas klausimas, kodėl dar norima užsiimti ir verslu“, – priduria ji.
Anot Kristinos Nemaniūtės-Gagės, Seimo sveikatos reikalų komitetas, būdamas sveikatos srities specialistais, įvertinęs visų valstybinių institucijų nuomonę, atmetė šį pasiūlymą. Europos teisės departamentas nurodė, kad valdiškų vaistinių projektas prieštaraus Europos Sąjungos sutarčiai, todėl turi būti gaunamas Europos Komisijos leidimas, priešingu atveju valstybė gali sulaukti milžiniškų baudų. Konkurencijos taryba pateikė išvadas, kad projektas didina korupcijos riziką, atsiranda skaidrumo problema, interesų konfliktas bei neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizika. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat nepritarė projektui, Specialiųjų tyrimų tarnyba iškėlė klausimus iš kokių lėšų bus padengiami vaistų įsigijimo kaštai, kas dengs patiriamus nuostolius.
Šalys, kur dar tokių senų palikimų, kaip valdiškos vaistinės buvo, tiek Švedija, tiek Italija, jų jau atsisakė, savo tinklus parduodami arba išnuomodami privačiam verslui. Visi supranta, kad Valstybės pareiga yra garantuoti viešąsias paslaugas žmonėms. Valstybės veikla savo esme negali būti pelno siekianti, o yra skirta tam, kad būtų tenkinami viešieji visuomenės interesai.
Atsakydama į Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komentarą, kad dabar privačiose vaistinėse dažnai nebūna vaistų, reikalingų retomis ar tam tikromis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, jog ministrui nėra pateikta situaciją vaistinių sektoriuje.
Vaistinės tarpusavyje stipriai konkuruoja, kad tuos retus ir ypatingai brangius vaistus gautų ir turėtų savo vaistinėse. Vaistų gamintojai paskirsto po kelis pakelius ir tokių vaistų tiesiog daugiau nebeparduoda Lietuvos rinkai. Ši problema nėra išsprendžiama steigiant valdiškų vaistinių tinklą, bet Sveikatos apsaugos ministerija tikrai galėtų šį klausimą išspręsti, įpareigodama vaistų gamintojus tiekti vaistų tiek, kiek jų reikia pacientams.