„Virusas buvo, yra ir bus dar kelis metus“, – „Delfi“ sakė A. Laiškonis.
Pasak profesoriaus, mokslininkai neturi daug galimybių su kuo nors lyginti esamą situaciją, tačiau dažnai naudoja 1918-1919 metų gripo, vadinamosios „ispankos“ pavyzdį.
„Tas sergamumas bangavo. Dabartiniu metu mes galime konstatuoti, kad Europa didžiąja dalimi prislopino viruso plitimą. Rytų Europoje jis tikrai prislopintas. Bet svarbiausias dalykas – kad mūsų visuomenė nesupranta, kad virusas lieka“, – sakė A. Laiškonis.
Profesorius sakė tokius dalykus pastebįs ir iš asmeninių susitikimų pavyzdžių.
„Vakar turėjau konkretų pokalbį su moterimi, kuri sako: „kaip gerai, virusas jau sunaikintas, galime daryti ką tik norime“. Žmonės nesupranta, ir didžiausias iššūkis yra, kad atėjus vasaros laikotarpiui mes užmiršime, kad virusas egzistuoja. Paskutiniai įvykiai parodo, kad žmonės neįsisavino žinių apie minimalias sąlygas, kurios reikalingos – dėl distancijų, kaukių nešiojimo, susirinkimų vengimo“, – pasakojo A. Laiškonis.
Labai įsitempti nereikia, bet svarbu neužsimiršti
Profesorius sutinka, kad taisyklių atlaisvinimas yra svarbus, kad žmonės galėtų pailsėti psichologiškai.
„Tie trys mėnesiai buvo labai sunkūs psichologiškai – ypač solidesnio amžiaus žmonėms, kurie labai laikėsi, ir turbūt laikysis ir ateityje, taisyklių. Jų atlaisvinimas yra svarbus. Tik mūsų visuomenė turėtų suprasti, kad virusas su karantino panaikinimu nedingo, jis lieka .
Juk nėra didelė problema einant į kažkokį renginį užsidėti kaukę, išlaikyti atstumą, neorganizuoti šeimyninių švenčių. Jas puikiausiai galima nukelti porai mėnesių, ir žiūrėti, kaip vystysis situacija“, – sakė A. Laiškonis.
Profesoriaus nuomone, didelė problema buvo tai, kad nebuvo skiriama pakankamai dėmesio stebėti situacijai provincijoje.
„Ministras sako, jeigu atsirastų protrūkiai, galbūt reikėtų karantinuoti atskiras vietoves, kaip tas buvo padaryta Nemenčinėje. Be abejo reikėtų tą daryti su atskirais židiniais. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolatos skleisti informacijos žmonėms, kad tas virusas egzistuoja, ir, kad to nepamirštume“, – sakė A. Laiškonis.
Vasarą virusas nedings, bet atsikvėpti galėsime
Profesorius sakė, kad ir vasarą virusas nedings.
„Ant paviršių jis išlieka kelias valandas . Tik be abejo, jei turėsime karštą vasarą, virusas ant paviršių žus žymiai greičiau, kada yra aukšta temperatūra. Jis žymiai greičiau žūsta ant metalinių paviršių negu ant medinių , nes metaliniai įkaista, ir jie labai greitai būna virusui pavojingi. O ant medinių paviršių jis ilgiau išsilaiko. Reikėtų daugiau valyti medinius paviršius“, – sakė A. Laiškonis.
Profesorius mano, kad pora mėnesių šiek tiek galėsime atsikvėpti.
„Tačiau pavienių atvejų atsiras. Svarbu neužsimiršti ir neorganizuoti didelių susiėjimų, giminės suvažiavimų, medikų klausimyne turėtų išlikti klausimai apie koronavirusą“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Buvo sumuštas naujų atvejų mėnesio rekordas
Per trečiadienį Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronaviruso atvejų – tai didžiausias patvirtintų dienos užsikrėtimų skaičius per pastarąjį mėnesį.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad dar sunku pasakyti, ar matoma antrosios viruso bangos rizika.
„Reikia įdėmiai išanalizuoti epidemiologinę situaciją. Vienas iš indikatorių yra epideminė kreivė, tačiau dabar negaliu pasakyti, kaip ji atrodo. Kadangi atvejų registruojama ne taip mažai, kaip buvo praėjusią savaitę, tai tą dalyką tikrai pažiūrėsim“, – sakė NVSC atstovė, kurią citavo naujienų agentūra BNS.
„Tačiau tikrai negalim paneigti, kad antroji banga gali kilti nesulaukus rudens. Labai priklauso nuo žmonių, kaip jie laikysis rekomendacijų, kaip prisiims atsakomybę“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 1752 žmonės. Infekcine liga šiuo metu vis dar serga 296 žmonės, pasveiko – 1372. Nuo COVID-19 mirė 74 žmonės, dar dešimt susirgusiųjų mirė dėl kitų priežasčių.