Tyrimą VTEK atliko dvejomis kryptimis: 1) priimant sprendimus skirti finansavimą gatvės asfaltavimo darbams nedarė įtakos S. Skvernelio privatūs interesai; 2) S. Skverneliui nekilo Įstatyme nustatyta pareiga nusišalinti svarstant ir priimant sprendimus, galbūt susijusius su finansavimo gatvės asfaltavimo darbams skyrimu.

299 tūkst. iš 300 tūkst. eurų

VTEK primena, kad tyrimas buvo pradėtas pernai, kai naujienų portalo 15min.lt publikacijoje „Iš Vilniaus rajono keliams Vyriausybės skirtų 300 tūkst. eurų 299,9 tūkst. atiteko S. Skvernelio gatvei“ teigiama, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba Gatvę į remontuotinų gatvių sąrašą įtraukė 2019 m. spalio 25 d. sprendimu, o po penkių dienų, 2019 m. spalio 30 d., pinigų darbams skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

„Minėtosios dienos Vyriausybės posėdžiui pirmininkavęs S. Skvernelis nuo šio sprendimo nenusišalino, nes, Premjero atstovo teigimu, pinigus Vyriausybė skyrė ne konkrečiai gatvei asfaltuoti“, – rašoma dokumente.

Bendruomenė kreipėsi ne kartą

VTEK surinktuose duomenyse ir Vilniaus rajono savivaldybės reakcija į tyrimą. Jame teigiama, kad dėl minėtos gatvės remonto gyventojai į savivaldybę kreipiasi jau kelerius metus.

O dar 2018 m. rugpjūčio 17 d. bendruomenė „Neries slėnis“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl gatvės dalies (250 metrų) asfaltavimo dalyvaujant programoje 50–50, t. y. 50 proc. lėšų būtų bendruomenės, o 50 proc. prisidėtų savivaldybė. Šios atkarpos asfaltavimo darbai buvo atlikti 2018 m. lapkričio mėnesį.

Įvertinusi visas aplinkybes VTEK nusprendė atlikdama tyrimą išsiaiškinti, ar: 1) priimant sprendimus skirti finansavimą gatvės asfaltavimo darbams nedarė įtakos S. Skvernelio privatūs interesai; 2) S. Skverneliui nekilo Įstatyme nustatyta pareiga nusišalinti svarstant ir priimant sprendimus, galbūt susijusius su finansavimo gatvės asfaltavimo darbams skyrimu.

Seniūnas vardijo problemas

Zujūnų seniūnas VTEK paaiškino, kad ši gatvė yra viena iš problemiškiausių „tokio tipo objektų seniūnijoje“, nes daugiau nei 5 km ilgio gatvė eina per miškingą, kalnuotą vietovę, nemaža kelio atkarpa yra Neries upės slėnyje, kur gausu šaltinių.

Seniūno teigimu, prie gatvės yra tik dvi gyvenvietės – Smiglių ir Bieliūnų kaimai. Gatvės kelio priežiūra „tiek vasaros, tiek žiemos sezonu sudaro nemažą problemą“. Pagausėjus naujakurių ir suintensyvėjus autotransporto srautui, skundų dėl šios gatvės kelio dangos kokybės buvo „gaunama vis daugiau, tiek iš fizinių asmenų, tiek ir iš valstybės įstaigų“.

O pati seniūnija pagal savo finansines galimybes galėjo atlikti tik smulkų kelio remontą.

Anot seniūno, apie gatvės kelio dangos problemas „buvo žinoma ir ne kartą kalbėta savivaldybės institucijose, aptarinėjama Zujūnų seniūnijos seniūnaičių sueigose“.

Minėtos gatvės ilgis – 7,1 km, metinis paros eismo intensyvumas (automobilių per parą) – 150, gyventojų skaičius – 200.

VAD prašymas tvarkyti ir asfaltuoti gatvę

Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) net keletą kartų nuo pat to laiko, kai S. Skvernelis pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydami kelią sutvarkyti.

2016 metų gruodžio pabaigoje buvo pabrėžta, kad kelio būklė „sukelia sunkumų užtikrinti saugomų asmenų apsaugą.

2019 metų vasarą Vilniaus rajono savivaldybei adresuotame rašte VAD nurodė, kad „nuolat susiduria su sunkumais naudojantis gatve, kurios danga yra priklausoma nuo sezoniškumo“. Taip pat, gatvė yra siaura, be atitvarų, neapsaugota nuo į gatvę išbėgti galinčių žvėrių.

Staigiai manevruojant galimos avarinės situacijos. Duobės, akmenys ir purvas „nuolat kenkia kortežo, kuriuo vežiojamas Ministras Pirmininkas, automobiliams“.

Dėl lydėjimo taktikos ypatumų automobiliai važiuoja arti vienas kito, todėl nuo kelio pakilę akmenys gadina automobilių kėbulus, pažeidžia stiklus ir žibintus, duobės gadina pakabas. Esant sausai kelio dangai kyla dulkės, o palijus duobėse susidaręs purvas aplimpa automobilių, kuriais vykstama į oficialius susitikimus, kėbulus.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Vadovybės apsaugos departamento direktorius Vilniaus rajono savivaldybės prašo „spręsti klausimą dėl gatvės rekonstrukcijos ir asfaltavimo“.

Anonimo liudijimas

Atlikdama tyrimą VTEK gavo asmens pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį dabartinis susisiekimo viceministras mažiausiai du kartus buvo asmeniškai kviečiamas pas Ministrą pirmininką.

Susitikimų metu premjeras domėjęsis, ar yra galimybių išasfaltuoti gatvę, prie kurios jis gyvena.

Po šių susitikimų viceministras, kuris 2018 m. ėjo Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pareigas, premjero žodžius atpasakojęs kolegoms ir perdavęs premjero klausimą, koks gatvės asfaltavimo būdas galėtų būti pigiausias.

Pranešėjas atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad gatvė niekada nebuvo prioritetinių objektų sąraše.

R. Masiulio teiginiai nepasitvirtino

Į VTEK atlikto tyrimo medžiagą įrašytas ir buvusio susisiekimo ministro R. Masiulio nuomonė dėl šios situacijos.

2019 m. gruodžio mėn. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje pasidalijo nuomone dėl Gatvės atkarpos tvarkymo darbų.

Buvusio ministro teigimu: 1) jam einans susisiekimo ministro pareigas su premjeru S. Skverneliu jie buvo kalbėjęsi ir apie gatvę „kitų klausimų kontekste, kai kalbėjosi apie žvyrkelių asfaltavimą, diskutuodavo apie kriterijus, kuriais remiantis gatvės galės būti asfaltuojamos“, bet „Premjeras jo nespaudė skirti šiam objektui lėšų“; 2) nerealu, kad susisiekimo ministerija nežinojo apie sprendimą dėl gatvės asfaltavimo, nes rezervo lėšos perskirstomos tam, kad būtų panaudotos iki kalendorinių metų galo.

Jis teigė, kad tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad šiai gatvei skirtas finansavimas. Tai R. Masiulį nustebino, nes jam būnant ministru, gatvė intensyvia nebuvo laikoma, tad ir finansavimas „normaliomis aplinkybėmis“ jai negali būti skirtas.

Saulius Skvernelis

Tai jį nustebino, nes „būnant ministru tuometinio ministerijos Kelių transporto ir civilinės

Anot buvusio susisiekimo ministro, įvyko ne mažiau nei trys tokie pokalbiai, kurių metu „premjeras pažymėdavo, kad transporto sąlygos gatvėje yra prastos, genda automobiliai (žmonos automobilio pakaba „subyrėjo“ per porą metų), VAD skundžiasi [kelio] dulkėtumu“.

Esą, premjeras jo teiravosi „dėl galimų techninių sprendimų asfaltuojant tokio tipo gatves, klausė, ar yra pigesnio asfalto, kuris galėtų būti paklotas tokiose neintensyviose gatvėse, teiravosi, ar kelio plotis galėtų būti siaurinamas (įvertinant, kad tai praktinių trukdžių nekeltų, nes nedaug tevažiuoja automobilių), taip taupant projekto kaštus“.

Po kelių tokių pokalbių su premjeru jis kvietėsi Susisiekimo ministerijos ekspertus „aptarti premjero klausimus“.

Diskusijų išvada visada buvo ta pati – Susisiekimo ministerija negali prisidėti prie gatvės asfaltavimo, nes ji nėra intensyvi, be to, gatvė yra Vilniaus rajono savivaldybės, bet ne Lietuvos automobilių kelių direkcijos jurisdikcijoje.

Iš pokalbių su dabar susisiekimo viceministro pareigas einančiu ministerijos tarnautoju jis supratęs, kad pastarasis kelis kartus buvo kviečiamas į Vyriausybės rūmus, „kur buvo aptariama ir gatvės tema“.

Buvęs susisiekimo ministras negalintis tiksliai pasakyti, ar minėtasis asmuo susitikinėjo su Premjeru, ar su Vyriausybės kancleriu, kuris, jam būnant ministru, Vyriausybėje kuravo „visus kelių klausimus“.

15min.lt pakalbino dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris, tikėtina, ir buvo kviestas į šiuos susitikimus. Jis teigė negirdėjęs jokios kalbos apie minimą gatvę.

„Ten buvo kalbos apie programas, apie kelių sektorių, bet ne apie konkrečią gatvę. Su manimi nebuvo kalbėta, prie manęs“, – 15min.lt sakė V. Kondratovičius.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Panašiai viceministras kalbėjo ir VTEK.

Su premjeru V. Kondratovičius buvo susitikus du kartus.

Vieno susitikimo, kuriame dalyvavo ir tuometinis susisiekimo ministras bei „kiti dalyviai“, metu buvo aptariamas Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo paskirstymo tvarkos projektas, jo kriterijai ir sodininkų kelių tvarkymo programa. Jam dalyvaujant apie gatvės asfaltavimo galimybes nebuvo kalbama.

Kito susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo tuometinis susisiekimo ministras ir „kiti dalyviai“, metu buvo aptarta AB „Kelių priežiūra“ reforma ir šios įmonės dalyvavimas rangos darbų konkursuose. Jam dalyvaujant apie gatvės asfaltavimo galimybes nebuvo kalbama.

2017 m. lapkričio 15 d. iš asmens buvo gautas skundas dėl gatvės būklės ir jos asfaltavimo galimybių. Įvertinus skundo esmę ir tai, kad gatvė priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, skundas buvo persiųstas pastarajai institucijai. Susisiekimo ministerijoje vykusio darbinio susitikimo metu „dalyvaujant vadovybei“ buvo aptarti klausimai, susiję su kelių plėtra.

Anot viceministro, aptariant gautus prašymus buvo paminėta ir gatvė. Šio susitikimo dalyvius jis informavo, kad minėtasis skundas buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus rajono savivaldybei, o tolesnė skundo dėl gatvės būklės nagrinėjimo eiga priklauso nuo pastarosios institucijos sprendimų.

Liudijimai neįtikino

VTEK rašo, kad atlikdama tyrimą gavo keleto asmenų liudijimų apie tai, kad S. Skvernelis, jų teigimu, kalbėjosi su atitinkamais susisiekimo ministerijos pareigūnais apie gatvę ir domėjosi jos sutvarkymo galimybėmis. Esą tokie pokalbiai galėjo vykti 2018 m. pirmoje pusėje.

Visgi šie asmenų liudijimai, VTEK nuomone, nagrinėjamųjų aplinkybių kontekste nelaikytini turinčiais iš anksto nustatytą įrodomąją galią, todėl vertintini atsižvelgiant į tyrimo metu surinktų įrodymų visumą.

Taip pat yra pažymima, kad minėtųjų asmenų parodymų nepatvirtina kiti VTEK atliekant tyrimą surinkti duomenys, o oficialūs asmenys, įvardyti kaip galbūt žinantys apie paliudytas aplinkybes, VTEK kategoriškai jas paneigė.

Delfi primena, kad VTEK apsisprendė nutraukti tyrimą dėl abiejų tyrimo punktų.