V. Andriukaitis, šiuo metu užimantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialiojo pasiuntinio Europai pareigas, tikino, kad kol kas tyrimai dėl galimos viruso kilmės tik atliekami.
„Reikėtų įvertinti Pasaulio sveikatos asamblėjos posėdį, kuris įvyko prieš kelias savaites. Jame buvo pristatyta tarpinė koronaviruso ataskaita visame pasaulyje. (…) Jame iškelta daug papildomų klausimų ir dėl šalių narių reakcijos, ir dėl to, ką reikia daryti, kokios gali būti teorijos, kurios pagrįstų viruso sklaidą nuo tam tikrų laukinių gyvūnų į žmogų“, – laidoje tikino jis.
Į politinius vertinimus, anot V. Andriukaičio, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesikiša.
„Priimtas sprendimas, kad ateityje bus sudaryta didžiulė ekspertų grupė, kuri turės atsakyti į tuos klausimus. Toje pačioje asamblėjoje buvo keletas pareiškimų, jie labiau politinio pobūdžio, bet PSO atsiriboja nuo bet kokių politinių pareiškimų“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Seime L. Kasčiūnas laidoje vardijo visas Kinijos padarytas klaidas.
„Mes turbūt visi jau suprantame, kad PSO nėra „šventa karvė“. Ten yra problemų, tai irgi reikės išsiaiškinti, kaip ji reagavo į situaciją. Tikrai daug buvo nepriklausomų tyrimų įvairiose Vakarų valstybėse. Tuo metu, kai virusas siautėjo Uhano mieste, Kinijoje, oficialios vietos institucijos sutartinai tvirtino, kad šis virusas nuo žmogaus žmogui nepersiduoda“, – pusės metų senumo įvykius laidoje Delfi diena prisiminė konservatorius L. Kasčiūnas.
Kartu politikas tikino, kad itin ilgą laiką „labai rimta informacija“ buvo slepiama.
„Dar įdomiau, juk buvo galima matyti, kaip ant laisvės balso, kuris bandė prasiskverbti per socialinius tinklus, įvairių gydytojų, kurie sakė, kad situacija labai rimta, buvo užsiundytos saugumo tarnybos. Įvairūs tyrimai rodo labai įdomius dalykus. Jeigu bent savaitę anksčiau būtų reaguota į Uhano viruso protrūkį, galima buvo suvaldyti ligą maždaug 66 procentais, jeigu trimis savaitėmis anksčiau – net 95 procentais tą židinį būtų buvę galima suvaldyti“, – laidoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Natūralu, mes kalbame apie autoritarinę valstybę, kuri slepia informaciją“, – situaciją vertino parlamentaras.
Panikos kelti nereikia
V. Andriukaitis, reaguodamas į L. Kasčiūno teiginius, ragino visus turimus duomenis dėti ant stalo, parlamentaro poziciją vertino kaip „politikavimą“.
„Pati pradžia, kai vienas gydytojas nustatė tą virusą, ir Kinijos reakcija, kaip sakyti, buvo turbūt labai toli pro šalį dėl to paties fakto. (…) Kiek aš žinau, Kinija pripažino, neneigė šios savo klaidos. O visa kita, deja... Yra būtinybė turėti tyrimus, kurie būtų atsiriboję tiek nuo socialinių tinklų, tiek nuo tam tikrų politinių stovyklų, kurios naudoja šią priemonę“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Jis dar kartą, kaip ir vasario mėnesį, pakartojo, kad panikos kelti nereikia.
„Koronaviruso pandemija vyksta ir toliau. Nusiraminimo negali būti, bet panikos kelti neverta, baimių nereikia įkalbėti“, – teigė laidoje dalyvavęs V. Andriukaitis.
Jis sakė, kad neabejoja PSO pateikiamais duomenis apie koronaviruso pandemijos situaciją visame pasaulyje.
„Labai atsakingai galiu pasakyti – tie duomenys, kuriuos skelbia PSO kelių dienų intervalu, yra pertikrinami, jais abejoti neišeina ir nėra jokio pagrindo“, – tikino jis.
„Kaukių diplomatija“
L. Kasčiūnas laidoje Delfi diena ragino nebūti lengvabūdžius, tikintis, kad Kinija prisiims atsakomybę, jei tyrimai nurodys, kad į pandemiją sureaguota per vėlai.
„Tikėtis, kad Kinija prisiims atsakomybę, būtų labai lengvabūdiška, to tikrai nebus. Aišku, yra Tarptautinė teisė, galima kalbėti apie teisybės paieškas. Bet nėra teisinio globalaus mechanizmo, nėra vadinamojo pandemijų teismo. (…) Įprastame teisme Kinija turėtų sutikti bylinėtis, o tai labai abejotina“, – galimybes vertino parlamentaras.
Jis sakė įžvelgiantis kelis Kinijos siekiamus tikslus, naudojantis šia pandemija.
„Mes turime būti kartu su Jungtinėmis Amerikos valstijomis, Kinija bandys pasinaudoti visa pandemija, tą galima pavadinti „kaukių diplomatija“. Iš tokios sukėlėjos save bandoma paversti paversti pusiau gelbėtoja, – tą buvo galima matyti, kai Europos šalims buvo pradėta teikti humanitarinė pagalba su labai tikslingai apgalvotomis žinutėmis. Kur yra jų pagrindiniai strateginiai tikslai, tai – globalaus Šilko kelio konceptas, taip pat telekomunikacijų sektorius, 5G ryšis“, – sakė jis.