„Tai yra susiję su jau sergamumo ir mirtingumo bei pasekmių statistine situacija šalyje: jei anksčiau rėmėmės kitų šalių praktika, Pasaulio sveikatos organizacijos, šie duomenys yra jau pagrįsti Lietuvos praktika“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė premjeras.
Anot jo, Vyriausybės patvirtintame koronaviruso valdymo strategijos priemonių plane atsisakoma ir formuluotės „rizikos grupė“, įvardijant juos kaip riziką susirgti patiriančius asmenis.
Koronaviruso rizikos grupei bus priskiriami 65-erių ir vyresni asmenys
Vyriausybė trečiadienį patvirtino koronaviruso valdymo strategijos priemonių planą, jame be kita ko nustatydama, kad koronaviruso ir kitų sunkių užkrečiamų ligų rizikos grupei bus priskiriami nebe sulaukę 60-ies, o 65-erių ir vyresni gyventojai.
Kaip pasitarime teigė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, šie pakeitimai plane atlikti po sprendimų Vyriausybės koronaviruso situacijos valdymo komitete.
„Numatyta 60 metų amžiaus ribą pakeisti į 65, strategijos tekste atsisakant formuluočių, kad asmenys, priskiriami aukštam rizikos laipsniui, šias formuluotes keičiant į „riziką susirgti patiriantys asmenys“ ir „riziką susirgti sunkia liga patiriantys asmenys“, – ministrams teigė A. Stončaitis.
Anot jo, planas papildytas ir siūlymu parengti planą Vyriausybei dėl viešojo sektoriaus paslaugų, kurias galima perkelti į elektroninę erdvę 2021 pabaigos, sąrašą ir tas paslaugas iki numatytos datos perkelti.
Pirmieji strategijos, apimančios koronaviruso situacijos valdymą, ekonomikos skatinimą, ateities ekonomikos planą ir komunikaciją, žingsniai turėtų būti įgyvendinti jau šią savaitę. Visas priemones ketinama įgyvendinti per dvejus metus.
Pavyzdžiui, artimiausiu metu turėtų būti peržiūrėtas asmenų grupių sąrašas prevenciniam profilaktiniam testavimui atlikti, parengta tyrimų tvarka, detalus riziką patiriančių asmenų aprašas ir rekomendacijos jiems, taip pat rekomendacijos darbdaviams. Numatyta parengti dar vieną sąrašą, nurodant, kokios veiklos yra daugiau, kurios – mažiau pavojingos plintant koronavirusui.
Tyrimų trukmė – ne ilgiau nei para
Iki birželio pabaigos numatoma pasiekti, kad tyrimai dėl koronaviruso būtų atlikti ne vėliau kaip per parą nuo mėginių paėmimo ir kad per šį laiką būtų patikrintas mažiausiai vienas iš tūkstančio gyventojų.
Taip pat ketinama parengti algoritmą, kaip kintant situacijai keisti prevencinio testavimo apimtis, saugant rizikos grupes, žadama sugriežtinti socialinės globos įstaigų kontrolę.
Numatyta nustatyti būtinas asmens apsaugos priemonių rezervo normas gydymo, globos ir kitoms valstybinėms įstaigoms.
Be kitų priemonių, plane žadama parengti algoritmą valstybės institucijų ir savivaldybių veiksmams koordinuoti, siekiant, kad bendradarbiavimas krizės metu vyktų visą parą, įvertinti galimas alternatyvas koronaviruso atvejų išaiškinimui ir kontaktinių asmenų stebėjimui, nuolat organizuoti mokymus darbdaviams.
Siekiant užkirsti kelią įvežtiniams atvejams, numatyta iki rugsėjo atnaujinti savivaldybių ekstremalių situacijų planus, užtikrinti patalpas žmonėms izoliuoti.
Svarstomos alternatyvos priemonėms iš Kinijos
Iki rugpjūčio numatyta pasirengti alternatyviam priemonių tiekimui, kad būtų išvengta atsargų pirkimo „iš vienos kilmės valstybės“, sukurti sistemas, leisiančias stebėti turimą priemonių rezervą gydymo, valstybinėse įstaigose. Taip pat įsipareigojama įvertinti galimybes dėl ilgalaikių sutarčių šioms priemonėms su Lietuvos įmonėmis, jas skatinti. Ketinama kreiptis į Europos Komisiją, kad ji leistų Lietuvoje steigti regioninį Europos Sąjungos medicinos priemonių atsargų kaupimo centrą.
Iki šiol daugumą asmens apsaugos priemonių Lietuva įsigijo iš Kinijos gamintojų.
Be kita ko, numatyta aktyviau analizuoti duomenis apie koronavirusą integruojant įvairias informacines bazes į vieną centralizuotą sistemą, įsigyti skambučių centro paslaugą, kuris per krizę pajėgtų atsakyti į 1,5 tūkst. užklausimų per parą dėl grįžimo į Lietuvą ir konsulinės pagalbos klausimais.
Vyriausybė įsipareigoja suburti ir specialistų rezervą iš mokslo, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir valstybės tarnybos, kad jie per krizę galėtų atlikti įvairias užduotis.
Modulinė ligoninė, atskiri elektros šaltiniai
Plane numatyta parengti universitetinių Kauno ir Vilniaus infekcinių ligų centrų vystymo projektus, Vyriausybei turėtų būti pristatyti siūlymai dėl galimybių statyti modulinę ligoninę koronaviruso pacientams, kuri, jei nebūtų tokių pacientų, galėtų vykdyti ir kitą veiklą.
Ligoninėms, naudojančioms gyvybės palaikymo įrangą, numatyta iki spalio užtikrinti patikimą elektros tiekimą, o iki metų pabaigos – ir autonominius energijos šaltinius.
Plane numatyta paskirti ir tarptautinį koordinatorių klausimams dėl Lietuvos ir kitų šalių taikomų karantino sąlygų, operatyviai keistis informacija su kitomis valstybėmis apie Vyriausybės sprendimus, sukurti nuolatinius komunikavimo kanalus veiksmams derinti.
Vyriausybė toliau ketina įgyvendinti ir ekonomikos skatinimo planą mažinant koronaviruso pasekmes, parengti ir įgyvendinti 6,3 mlrd. eurų vertės ilgalaikių investicijų planą Lietuvos ekonomikai transformuoti „Ateities ekonomikos DNR“.
Bendrame priemonių plane taip pat būtų įsipareigojama sukurti mokymų sistemą socialinių paslaugų darbuotojams, užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos nepertraukiamai, plėtoti ir didinti krizių centrų paslaugų bei kitos pagalbos prieinamumą, parengti rekomendacijas nevyriausybinėms organizacijoms dėl savanorystės krizės metu.
Vyriausybė žada laviruoti, kad rizikos grupės asmenys būtų apsaugoti nuo koronaviruso, bet kartu nepatirtų diskriminacijos dėl amžiaus, ligos, lyties ir kitų veiksnių, numatyta tam vykdyti socialinę kampaniją.
Portalas mokymuisi, ekologiškas maistas darželiuose
Švietimo srityje ketinama sukurti dalijimosi informacija, skaitmeniniais ištekliais bei gerosiomis praktikomis, diegiant nuotolinį mokymą, interneto portalą „Nuotolinis“, o atsižvelgiant į koronaviruso iššūkius – patvirtinti tvarkos aprašą ir modelius nuotoliniam mokymuisi, jį derinant su įprastiniu, papildyti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkas.
Kultūros srityje ketinama skatinti perkelti paslaugas į elektroninę erdvę, aprūpinti kultūros centrus reikiama technika, parengti efektyvų modelį, kaip perkelti renginius subalansuojant ir vartotojų, ir paslaugų teikėjų teises.
Numatoma skatinti ekologiškų maisto produktų vartojimą darželiuose skiriant mėnesinę paramą vaikams, ūkininkams ir smulkioms įmonėms sudaryti galimybes be tarpininkų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Viešojo saugumo srityje svarstoma stebėti socialinius tinklus ir viešąją erdvę dėl melagingos informacijos, sekti smurto artimoje aplinkoje dinamiką, užsiimti prevencija.
Įstaigose – mažiau fizinių kontaktų
Žadama peržiūrėti valstybės įstaigų procedūras atsisakant reikalavimų asmenims fiziškai atvykti, jei tai nėra kritiškai būtina siekiant identifikuoti asmenį, stiprinti pačių gyventojų skaitmeninius įgūdžius, kad šie rinktųsi nuotolines paslaugas, peržiūrėti teisės aktus, numatant galimybes per nuotolį teikti visas teisines procedūras.
Į planą įrašyti ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai dėl balsavimo laiko ilginimo balsuojant namuose, taip pat balsuojant iš anksto bei rinkimų dieną. Šios pataisos antradienį jau pateiktos Seime.
Galės sprendimus koreguoti
Kancleris A. Stončaitis atkreipė dėmesį, kad plane numatyti „šeši pagrindiniai rodikliai, atspindintys epidemiologinę situaciją“, kuriems pasikeitus ligos plitimas ir pačios plano priemonės turėtų būti įvertintos.
Šie „ligos stabilumo“ rodikliai – jei sergamumas COVID-19 per dvi savaites nedidėja daugiau nei penktadaliu, jei per savaitę nustatytų teigiamų koronaviruso atvejų skaičius nuo bendro tyrimų skaičiaus neviršija 0,5 procento. Taip pat, jei ne mažiau nei 90 procentų per savaitę susiję su lokalizuotais židiniais, o prevenciniai tyrimai sudaro daugiau nei pusę visų tyrimų, gydymo įstaigos teikia ne mažiau nei 80 proc. planinių sveikatos priežiūros paslaugų.