„Negalima sakyti, kad jos yra ypač pavojingos, nemanau, kad buvo tik dvi šventės per tą laikotarpį, tikrai nemanau, gali likti labai geri prisiminimai apie ją. Ir, deja, gali būti tokių pasekmių, kaip dabar – dėl dviejų švenčių serga apie 26 žmonių, o izoliuotų – apie 200“, – skaičius bėrė epidemiologė.
Rekomendacijos asmeninėms šventėms
Epidemiologės R. Lingienės teigimu, šventėse pamirštami saugumo ir higienos reikalavimai.
„Šventės kelia riziką dėl to, kad jų metu susidaro ypač geros sąlygos infekcijai plisti, jeigu tarp svečių yra infekuotas asmuo. Tokių švenčių metu yra tikrai sunku laikytis atitinkamos distancijos, susirenka žmonės, kurie vienas kitam artimi. Galbūt jie ir apsikabina, pokalbio metu distancijos nesilaikoma, apsaugos priemonių dažniausiai dėvėti nelabai įmanoma. Dažnai tų švenčių patalpos būna uždaroje erdvėje, dalyvauja įvairaus amžiaus asmenys“, – kalbėjo ji.
Šią savaitę, pristatydama naujausią informaciją dėl koronaviruso plėtros Lietuvos, R. Lingienė teigė, kad asmeninės šventės yra didžiausias dabartinis epidemiologų rūpestis.
Pašnekovė patvirtino, kad asmeninėje šventėje vienas virusu sergantis galėjo užkrėsti net 7 asmenis.
„Taip, tikrai gali pakakti. Nors laikoma, kad koronaviruso bazinis, reprodukcinis skaičius Europoje yra 3,28. tai reiškia, kad vienas asmuo gali užkrėsti tiek kitų asmenų. Bet tai yra labai apibendrintas skaičius, priklauso klimato sąlygų, žmonių atsparumo, sąlyčio laiko ir pobūdžio“, – kalbėjo epidemiologė.
R. Lingienė išvardijo patarimus, kaip, visgi, organizuoti saugią asmeninę šventę.
„Norėčiau pasakyti tai, kad jeigu yra įmanoma atidėti šventes, siūlyčiau taip ir padaryti. Bet žinoma, gyvenimas yra gyvenimas, tai tik rekomendacija, jei jau šventės atidėti neįmanoma, reikia įvertinti jų riziką ir atsakomybę tų švenčių organizatoriams, imantis visų maksimalių rizikos valdymo priemonių.
Tarkime, vasaros metu šventę tikrai rekomenduočiau organizuoti gryname ore. Taip pat siūlau į šventes kviesti kuo mažesnį žmonių skaičių. Tikrai pagalvoti, be kokių asmenų šventė negali įvykti taip pat patarčiau nekviesti artimų žmonių, jeigu yra žinoma, kad jie rizikos grupėje, galbūt organizuoti jiems šventės stebėjimą per elektronines priemones“, – galimas priemones vardijo epidemiologė.
„Taip pat laikytis atstumo, sudaryti svečiams galimybes rankų higienai, nesiglėbesčiuoti, nekviesti tų svečių, kurie buvo užsienio šalyje, kurie turėtų būti saviizoliacijoje“, – sakė ji.
„Ir svečiai turėtų labai stipriai pagalvoti ir įsivertinti asmeninę riziką. Nes niekas kitas kaip jie patys geriau nežino, kokiai rizikos grupei priklauso“, – laidoje kalbėjo R. Lingienė.
Ji taip pat priminė, kad būtina šventėse laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
R. Lingienė turėjo ir pasiūlymą didelių švenčių organizatoriams – registruoti jų dalyvius.
„Jeigu jau būtų užsikrėtimas, tai mums būtų didžiulė pagalba surasti sąlytį turėjusius asmenis. Kitaip sakant, kuo greičiau nutraukti viruso plitimo grandinę, kad infekcija nepasklistų“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė epidemiologė.
Virusas gali pabusti
R. Lingienė ragino pernelyg neatsipalaiduoti ir baruose, ar klubuose. Kitų šalių patirtys rodo, kad virusas ten gali „pabusti“.
„Daug didesnė galimybė plisti virusui yra uždarose patalpose, kur daug žmonių susibūria. Ir jeigu jie nedėvi, arba fiktyviai dėvi apsauginę veido kaukę, čia ir yra didesnė rizika. Tikrai didelė rizika – naktinio pasilinksminimo vietos. Skaičiau, kad Tokijuje per naktinio pasilinksminimo vietas pradėjo plisti virusas, sakykime, pabudo. Tokiose mažose erdvėse tiesiog ten neįmanoma laikytis atstumo, daug asmenų susirenka, apsaugos priemonių nėra, o kai įsilinksmina, to atstumo visai nebėra. Matome, kaip greitai gali išplisti mieste“, – laidoje kalbėjo epidemiologė R. Lingienė.
Rankų spausti nereikėtų
Epidemiologė perdavė rekomendaciją ir dėl rankų paspaudimų sveikinantis.
„Aš dar patarčiau prie tokio artumo negrįžti. Per rankas infekcija yra perduodama ir lengvai. Tai paspausti ranką ir pulti ją iš karto dezinfekuoti yra dar nemandagiau nei pasisveikinti kitu būdu. Juk šis karantinas išlaisvino ir mūsų kūrybiškumą – kiek yra įvairių kitokių būdų. Tai siūlyčiau dar likti prie jų“, – laidoje „Delfi Diena“ sakė epidemiologė.