Nė vienos iš dviejų minėtų partijų lyderiai negali pasigirti dideliu visuomenės palaikymu. Nors R. Karbauskio atveju taip buvo ne visada. 2016 m. gruodį, tuomet neseniai Seimo rinkimus laimėjusios partijos lyderis, pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų „Vilmorus“ apklausą, buvo teigiamai vertinamas net 51,7 proc. respondentų. Tuomet nepalankiai jį vertino tik 15,6 proc. respondentų.
Skandalų su Greta Kildišiene fone reitingų kreivė apsivertė, nuo 2017 m. birželio politiką neigiamai vertinančių dalis viršijo tų, kurie R. Karbauskį vertino teigiamai, ir nors procentai keitėsi, tokia tendencija išliko iki pat šių metų kovo, kada buvo daryta kol kas paskutinė „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, R. Karbauskį nepalankiai vertino 54,7 proc., o teigiamai – 23,9 proc. respondentų.
G. Landsbergio situacija stabilesnė. Visą šią Seimo kadenciją šį politiką, TS-LKD lyderį, daugiau respondentų vertino neigiamai nei teigiamai. Pavyzdžiui, 2016 m. spalį jį teigiamai vertino 28,7 proc., neigiamai – 42,5 proc. apklaustųjų. Šių metų kovą jį palankiai vertino 28 proc., neigiamai – 44,5 proc. respondentų, rodo „Vilmorus“ duomenys.
Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai vienas dažniausiai užduodamų klausimų per partinius renginius, kur svarstomos strategijos Seimo rinkimams – ar partijų sąrašus ves populiaresni su šiomis partijomis siejami, bet joms formaliai nepriklausantys politikai – dabartinis premjeras S. Skvernelis ir buvusi finansų ministrė I. Šimonytė.
Karbauskio ir Landsbergio padėtis nevienoda
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis sakė, kad kiekviena partija sprendžia savaip šitą klausimą. Viskas priklauso, ar partija yra personalizuoto lygmens. Tai yra, ar tai yra partija, kuri būtų tapatinama su konkrečiu asmeniu.
„Pavyzdžiui, „valstiečius“ dažnai vadiname „karbauskininkais“. Savo laiku LDDP buvo „brazauskininkai“, konservatoriai buvo „landsbergininkai“. Jeigu partija yra personalizuota, tuomet lyderio vieta sąraše yra visai nereikšminga, nes visi balsuoja už partiją, simbolizuojančią tam tikrą pavardę.
Šiuo atveju lyderis gali būti ir pačioje pabaigoje – kaip stūmoklis. Jis gali būti ir kokioje nors rizikingoje apygardoje. Tai jau yra vidinė strategija“, – sakė L. Bielinis.
Pasak politologo, kitaip yra, jeigu partija nėra personalizuota.
„Jeigu joje yra daug lyderiaujančių pozicijų, tada partijos lyderio vieta sąraše tampa savotiška šio lyderio konkurencijos su kitais partijos viduje esančiais lyderiais pozicija. Tada visi laukia jo laimėjimo arba jo pralaimėjimo“, – kalbėjo L. Bielinis.
Politologas priminė, situaciją per rinkimus į šios kadencijos Seimą, kada G. Landsbergis kandidatavo Kaune, Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje.
„Tai buvo savotiškas egzaminas jam kaip lyderiui. Tai, kad jis ten pasiekė gerų rezultatų, savotiškai užtvirtino jo pozicijas toje partijoje“, – sakė L. Bielinis.
Nėra aišku, kiek nepartiniai lyderiai veikia rinkėjų apsisprendimą
Kitas VDU profesorius Algis Krupavičius turi šiek tiek kitokią nuomonę.
„Partijos lyderis demokratinėje šalyje parlamento rinkimuose paprastai yra numeris 1 sąraše. Bet Lietuvoje jau kuris laikas mes turime ydingą praktiką, kuri reiškia, kad atėjome į lizinginės politikos laikotarpį. Tai yra į pirmą sąrašo vietą yra pakviečiama įžymybė. Minėtais atvejais nei viena iš tų įžymybių nėra net partijų nariais. Tokiu būdu bandoma sulaukti didesnės rinkėjų paramos“, – sakė A. Krupavičius.
Kartu politologas atkreipė dėmesį, kad nėra vienareikšmiai aišku, kad vienas ar kitas partijos sąrašo vedlys, kuris yra įžymybė, bet ne partijos narys, tikrai ženkliai pakeičia rinkėjų nuotaikas, ir, ar rinkėjai staiga atsisuka veidu į vieną arba kitą partiją.
„Aišku, kad S. Skvernelis 2016 m. valstiečiams-žaliesiems tikrai atnešė dividendų. Galima tikėtis, kad šiek tiek balsų būsimuose Seimo rinkimuose TS-LKD gali atnešti I. Šimonytė. Bet konservatoriai yra tokia partija, kuri turi labai apibrėžtą rinkėjų korpusą, ir jiems sunkiai sekasi patraukti plūduriuojančius rinkėjus net iš tos pačios centro-dešinės. I. Šimonytės lyderystė partijos sąraše reiškia tik vieną dalyką, kad ji pirmiausia konkuruos dėl liberalių rinkėjų balsų – su Liberalų sąjūdžiu, Laisvės partija“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Bendrai, politologo įsitikinimu, yra svarbu, ar partijos pirmininkas bus antras ar penktas, ar dvidešimtas sąraše.
„Jeigu jie lizinguoja sąrašo pirmą vietą įžymybėms, tokiu atveju partijos lyderis turėtų būti antras. Rinkėjai visiškai nesuprastų, jeigu G. Landsbergis arba R. Karbauskis atsidurtų kokioje nors penkioliktoje vietoje. Tuomet kiltų klausimas, ar jie apskritai nori būti politikoje“, – sakė A. Krupavičius.
Landsbergio lyderystės klausimas vis iškyla
Pasak politologo, tokių diskusijų fone aktualus klausimas, kiek apskritai vienos ir kitos partijos lyderis yra konkurencingas.
„G. Landsbergis turi nemažai lyderystės problemų. Jis ne pirmi arba antri metai užima lyderio postą, bet jo lyderystę kvestionuoja ne tik Kęstutis Girnius, tai yra politikos apžvalgininkai, bet ir partijos viduje laikas nuo laiko pasigirsta vienas arba kitas balsas, kad G. Landsbergis yra per silpnas lyderis TS-LKD“, – sakė A. Krupavičius.
Politologas pasiūlė atlikti minčių eksperimentą, ir įsivaizduoti, kad kitas politikas būtų TS-LKD priešakyje.
„Gali būti, kad partijai nereikėtų kviestinių pirmųjų sąrašo numerių. Andrius Kubilius savo laikais buvo natūraliai ir gana vienareikšmiai vertinamas kaip pagrindinis partijos veidas, ir niekas diskusijų nei rengė, nei norėjo jų, svarstant, kas galėtų vesti partiją į Seimo rinkimus“, – sakė A. Krupavičius.
Karbauskį vadina intravertišku politiku
R. Karbauskį politologas charakterizavo kaip itin intravertišką politiką.
„Tokių intravertiškų politikų nebūna daug. Jo tandemas su S. Skverneliu pasiteisino. Kartas nuo karto viena kita juoda katė perbėga jų tarpusavio santykius, bet jų charakterių skirtumas šiuo atveju reiškia tam tikrą papildomumą“, – sakė A. Krupavičius.
Jo vertinimu, R. Karbauskis yra svarbus partijos viduje savo gebėjimais sutelkti partiją rinkimas, organizuoti, ją valdyti.
„O S. Skvernelis yra labiau veidas išorei – su galimybe šiek tiek padidinti rinkėjų paramą. Bet apskritai svarstymai, kiek lyderis padidina partijos įtaką, yra itin slidūs. Akivaizdu, kad, kalbant apie LVŽS galimybes Seimo rinkimuose, svarbiausia katapulta yra pandemija“, – teigė A. Krupavičius.