Apie opozicijos atstovų kritiką dėl valdančiųjų nenoro peržiūrėti biudžetą bei kaip šaliai pavyks įveikti koronaviruso sukeltą krizę, kalbėjęs R. Karbauskis viliasi, kad pokyčiai atves prie gero.
LVŽS lyderis pabrėžė, kad daugelis sprendimų, kuriuos paskutiniais mėnesiais siūlo Vyriausybė ir priima Seimas, yra susijęs su vartojimu.
„Tiesiog yra bandoma spręsti klausimą dėl vartojimo, kad jis nemažėtų. Vartojimo mažėjimas yra ta problema, kada vyksta krizės, tai sukelia dar didesnes neigiamas pasekmes. Todėl mūsų įsitikinimu, šie vaiko pinigai pasieks vartojimą. Net tie tėvai, kurie gauna vaiko pinigus ir yra turtingesni, vis tiek juos orientuoja į vartojimą būtent vaikų naudai: ar žaidimai, ar užsiėmimai“, – sakė R. Karbauskis.
Partijos lyderis pabrėžė, kad šis pasiūlymas, teiktas prezidento, nebuvo jo.
„Reikėtų gal pasakyti, kad mes pasiūlėme, kad vaiko pinigai būtų tokie, kokie dabar yra skirti. Nes pirminis pasiūlymas iš Prezidentūros buvo kiek kitoks. Buvo siūloma padidinti vaiko pinigus tik socialiai remtinoms ir daugiavaikėms šeimoms, visiems Lietuvos vaikams nebuvo siūloma pinigus didinti. O kitas siūlymas, kuris buvo, tai mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Mes iš karto pasakėme, kad tai nėra teisingas sprendimas, kadangi tai skatins taupymą, bet ne vartojimą“, – aiškino politikas.
„Noriu patikslinti, nes viešojoje erdvėje to nėra. Pasiūlymą papildomas vienkartines išmokas mokėti visiems vaikams, pasiūlėme mes. Bet šiuo klausimu mūsų ir prezidento nuomonė sutampa 100 procentų“, – džiaugėsi jis.
LVŽS partijos pirmininkas dar kartą patikino, kad valdančioji dauguma nepalaikys GPM pakeitimams.
„Prezidentas pateikė abu pasiūlymus: didesnius vaiko pinigus ir GPM sumažinimą, kartu dar ir Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo klausimą. Mes sutikome didinti NPD iki 400 eurų ir dėl vaiko pinigų. GPM pakeitimams mes nepritarsime“, – žadėjo R. Karbauskis.
LVŽS lyderis laidoje dar kartą kartojo, kad šie pinigai skiriami siekiant didinti vartojimą.
„Mes dabar turime antrą fazę – ekonomikos sąstingio. Atrodo, kad mes galime šią krizę įveikti kaip vieni mažiausiai nuostolių patyrusių ES šalių. Tos prognozės, kuriuos buvo teikiamos iš pradžių, jos nebuvo teisingos“, – laidoje sakė LVŽS lyderis.
Jis tikėjosi, kad vartojimui skatinti skirtų išmokų kojinėse gyventojai neslėps, o vartojimas – kils.
„Jūs tikriausiai matėte, tą lentelę, kuri sako, kad vartotojų pasitikėjimas pradėjo augti. Ką tai reiškia? Auga vartojimas, tai jau faktas, kad mes nekritome taip baisiai, kaip buvo 2008–2009 metais“, – kalbėjo politikas.
Jis įvardijo ir, jo nuomone, didžiausią tuometės valdžios klaidą – mažinti išmokas.
„Jeigu mes šnekame, kad valstybė skolinasi, tai kuo sėkmingiau krizė įveikiama, tuo greičiau galima skolą padengti. Mažinimas pajamų, kas buvo daroma konservatorių per krizę, tai buvo kategoriška klaida, nieko per krizę mažinti negalima“, – dėstė jis.
R. Karbauskis laidoje dėstė, kad biudžeto peržiūros reikalaujantys opozicijos atstovai paprasčiausiai nori surišti rankas Vyriausybei.
„Jie ne biudžeto peržiūrėjimo nori, jie nori rankas surišti Vyriausybei tiek, kad ji negalėtų priimti strateginių sprendimų. Peržiūrėjimas biudžeto yra procesas, kuris gali trukti savaitėmis, gal net mėnesiais. Seimas šituo darbu būtų užimtas labai ilgą laiką“, – sakė R. Karbauskis.
Kartu argumentuodamas, kad jei dėl kiekvienos Vyriausybės siūlomos išmokos reikėtų atskirų Seimo sprendimų, reali pagalba nesuveiktų.
„O mes priėmėme vieną sprendimą – leidome Vyriausybei pasiskolinti. Ir dabar Vyriausybė priima sprendimus, susijusius su tuo. O dabar konservatoriai sako teiginius, kad mes pažeidėme Konstituciją, tai aš pasakysiu, kada šneka žmonės, kurie realiai pažeidė Konstituciją, kada KT konstatavo, kad jie apiplėšė mūsų senjorus, ir dabar tie žmonės mus moko. Tai jeigu jie tai sako, tai kodėl nesikreipia į KT?“ – klausimą kėlė jis.
„O antras dalykas, kurį konservatoriai daro specialiai – gąsdina visuomenę pasekmėmis, kad negalėsime skolų grąžinti ir panašiai“, – teigė jis.
LVŽS lyderis sakė tikintis, kad visi Vyriausybės ir valdančiosios daugumos priimami sprendimai leis Lietuvai į krizę „net neįeiti“.