Prireiks kūrybos

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė Delfi sakė, kad rinkimus keis koronaviruso pandemija, dėl kurios džiūgauti dar gana anksti.

„Viena vertus, koronaviruso situacija, negana to, kad naikinamas yra karantinas, pavojus tikrai nėra praėjęs. Todėl yra labai nenuspėjama, kaip viskas toliau klostysis. Ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad per parą koronavirusu užsikrėtė rekordinis skaičius žmonių. Tai yra rodiklis, kad nėra čia ko užmigti ant laurų“, – situaciją vertino ji.

J. Novagrockienės teigimu, politinėms partijoms teks atsakingai pasukti galvą, kaip turimus resursus pritaikyti kampanijos metu.

„Politinėms partijoms reikia labai skubėti ir surasti būdų, kaip pasiekti rinkėją, tarsi atsigriebti už tą laiką, kuris jau galėjo būti naudojamas. Ir kitas dalykas – sugalvoti, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais. Aišku, kad sugalvoti tuos būdus, kai visi resursai yra riboti: laiko, vietos, judėjimo. Ir reikia sugalvoti alternatyvų tam, ką šiandien valstiečiai jau yra susirinkę – sėkmingos kovos su pandemijos sukelta krize“, – iššūkius politinėms jėgoms artėjant rudeniui vardijo politologė.

Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė

J. Novagrockienė Delfi pasakojo, kad politinėms jėgoms teks ieškoti rinkėjui patrauklių naujų bendravimo formų. Juk papildomos piniginės išmokos, nors ir kritikuotinos, tačiau tikslą pasiekia – jautriausiomis visuomenės grupėmis yra rūpinamasi.

„Tai ką čia sugalvoti? (…) Čia yra didžiausia problema – tos programinės nuostatos. Konservatoriai, pavyzdžiui, pasirinko liniją kalbėti apie priemonių taikymo neteisėtumą, kad reikia tvirtinti biudžetą. Bet problema tokia, kad rinkėjui tai nelabai rūpi“, – konstatavo politologė.

„Rinkėjui daug patraukliau klausyti apie vidutinio ar net mikro lygmens problemas, o ne makro. O tai, ką kalba konservatoriai, čia yra makro problema“, – kalbėjo ji.

Būtent dėl šios priežasties J. Novagrockienė žadėjo gana nuobodžią rinkiminę kampaniją.

„Dėl to manau, kad ta rinkimų kampanija gali būti net neįdomi kartais. Vienintelis labai išradingas žmogus, kurį dabar matau politiniame lauke, yra Artūras Zuokas“, – kalbėjo pašnekovė.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė, politologė prognozavo, kad valstiečiai nenoriai atiduos eterio erdvę.

„Jų komunikacijos stilius yra labai geras – dovanoja, saugo. Labai sunku šiame fone kritiškai į tas priemones pasižiūrėti ir surasti galimas formas, būdus kalbėti ir kritikuoti“, – sakė ji.

J. Novagrockienė prisiminė, kad vienmandatėse rinkimų apygardose itin veiksmingas buvo politikų atėjimas į butą. Bet ar koronaviruso kontekste ši priemonė pasiteisins, kol kas nėra aišku.

„Ši priemonė sunkiai įgyvendinama, viruso pavojus dar tikrai nėra praėjęs. Čia reikia išradingumo partijoms, kad jos galėtų rinkėją sudominti, patraukti, nes dabar, tarsi, visi švenčia laisvę“, – aiškino ji.

Brėžia linijas kitoms partijoms

Karantino metu iš viešosios erdvės opozicija buvo kuriam laikui dingusi, tačiau paskutiniu metu į ją grįžta. J. Novagrockienė Delfi nubrėžė kitų partijų galimas rinkimines strategijas.

„Pavyzdžiui, Aušrinės Armonaitės maža „Laisvės partija“ ji turi nišą, kuri labiau orientuota į pakankamai siaurą rinkėjų ratą – postmodernistinės demokratinės vertybės, ypatingai – lygybė. Ir dabartiniai įvykiai Amerikoje, jie tarsi galėtų būti tų judesių sudėtine dalimi. Bet tai yra momentinis fragmentas, klausimas, ar jis gali pavirsti į strategiją“, – svarstė ji.

„Socialdemokratai, kurie pirmieji iššoko su savo vienmandačių sąrašu, manau, kad jie jau yra susidėlioję, ką darys. Ir jie eina ta linija, kurią per prezidento rinkimus pasirinko Gitanas Nausėda – gerovės valstybės linija. Ji kažkiek persipina ir su valstiečių socialine politika“, – sakė J. Novagrockienė.

Ji teigė, kad persipinanti bendra politika atskleidžia valdžios padarytas klaidas žaliųjų klausimu – nepatenkinti žemdirbiai, šaudymas iš lankų. Ir tai, anot politologės, gali tapti taktika LSDP.

J. Novagrockienė sakė matanti, kad LVŽS pagrindinis priešininkas yra Tėvynės sąjunga. Todėl priimant sprendimus yra vis primenama, kad 2008–2009 metų krizė buvo valdoma visai kitaip.

„Tai daroma nuosekliai, konservatorių nuodėmės vis primenamos. Tai bus jų rinkiminės kampanijos linija, tam, kad laimėti kuo daugiau vietų Seime artėjančiuose rinkimuose“, – aiškino ji.

Sujaukė kortas

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas Delfi taip pat sakė, kad kortas karantinas sumaišė ne vienai partijai.

„Mes matėme jau kai kurias politines jėgas, kurios buvo įdėjusios pakankamai daug pastangų, tarkime konservatoriai. Jie iš anksto pradėjo daryti savo grupes įvairias, įtraukti ekspertus. Dabar akivaizdu, kad tai, kas buvo padaryta, tai nenuguls visam laikotarpiui į stalčius. Tačiau, kad radikaliai keisis visa situacija buvo aišku iš pat pradžių“, – teigė A. Katauskas.

Jo teigimu, pagrindiniu artėjančių Seimo rinkimų akcentu taps darbo vietų ir verslų gelbėjimą.

„Ir dabar besidėliojančios žinutės viešojoje erdvėje, darbo vietos, atlyginimai, vyresnių žmonių, jaunesnių žmonių, darbo vietų kūrimas, tai tampa kaip niekada aktualūs. Jie visada būdavo aukštose pozicijose, tačiau dabar mes matome labai dinamišką situaciją“, – aiškino jis.

A. Katauskas šiame kontekste prognozavo ir populistinių jėgų suaktyvėjimą.

„Ir ko gero, aš manyčiau, matysime politines jėgas labai ne iš anksto pranešančias savo esmines žinutes. Nors su gelbėjimo planais kai kurios politinės jėgos tikrai bandys ateiti. Kartu aš manau, kad šis laikotarpis bus tai, kai mes matysime daug populistinių jėgų, joms nepasinaudoti esama situacija tikrai būtų kvaila“, – sakė jis.

Aiškių politinių partijų strategijų brėžti A. Katauskas dar nenorėjo.

„Aš dabar bijočiau sakyti, kad kažkurios politinės jėgos linijos, kuriomis jie eis, yra matomos aiškiai“, – Delfi kalbėjo komunikacijos ekspertas A. Katauskas.

Delfi primena, kad rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.