Jis įregistravo pasiūlymą Seime svarstomoms Statuto pataisoms, pagal kurį būtų laikoma, kad „Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje įvykusių balsavimų“.
Taip pat siūloma laikyti, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai ir dalyvavo priimant sprendimą dėl daugiau kaip pusės komiteto darbotvarkėje įrašytų klausimų.
J. Razmos nuomone, tiek galiojančiame Statute, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pateiktame Statuto pataisų projekte yra neobjektyvus posėdžių lankymo apibūdinimas.
„Pagal jį posėdyje, kuriame nėra įstatymų priėmimo, Seimo nariui užtenka tik vieną kartą užsiregistruoti – ir jau laikoma, kad Seimo narys tame posėdyje dalyvavo. Ir tik tuo atveju, jei yra priėmimai, reikalaujama dalyvauti daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų balsavimų. Todėl žmonės, neretai matydami apytuštį Seimo salės vaizdą, o Seimo posėdžių lankymo statistikoje aptikę beveik šimtaprocentinį lankomumą, nesupranta, kaip čia yra. Verta prisiminti, kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Seimo nariai turi konstitucinę pareigą dalyvauti visuose Seimo posėdžiuose, t. y. ir tuose, kur yra projektų pateikimo ar svarstymo stadijos, o ne tik priėmimas. Todėl teikiama pataisa ir siūlau, kad būtų laikoma, jog Seimo narys dalyvavo posėdyje, jeigu jis bus dalyvavęs daugiau kaip pusėje tame posėdyje buvusių balsavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai yra balsavimai pateikimo, svarstymo, ar priėmimo stadijoje“, – Eltai savo pasiūlymą komentavo J. Razma.
Tokia nuostata, jo manymu, leistų objektyviai nustatyti Seimo posėdžių lankomumą.
Seimo narys konservatorius J. Razma taip pat įsitikinęs, kad Seimo narių veiklos ir garantijų klausimus reikia peržiūrėti iš esmės. Politikas primena, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pareikalavęs, kad tie klausimai būtų reglamentuoti ne Seimo statute, kaip yra dabar, o įstatyme.
„Toks įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas dar kadencijos pradžioje. Deja, po to jis nugulė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir šio komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neįtraukia jo svarstymo į komitetų posėdžių darbotvarkes. Tam matau vienintelį paaiškinimą: „valstiečiai-žalieji“ pasižadėjo rinkėjams principingai reglamentuoti Seimo narių veiklos klausimus, tačiau atėjus į Seimą esanti tvarka pasirodė pakankamai patogi, todėl noras ją pakeisti taip, kaip tikisi visuomenė, greitai „išgaravo“. Todėl to projekto svarstymas ir užblokuotas Agnės Širinskienės vadovaujamame komitete. Į mano daugkartinius viešus priminimus, kad reikia svarstyti tą projektą, deja, jokios reakcijos“, – apgailestavo J. Razma.
Pagal galiojantį Seimo statutą, laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai.