„Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu. Dėl to, žinant tą faktą, galima daryti prielaidą, kad kandidatas, jei bus pasiūlytas, turės paramą tik iš opozicijos, o balsų jo paskirti neužteks“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.

R. Karbauskis tvirtino, „kandidatai, kurie verti tapti KT teisėjais, tikrai Seime turėtų palaikymą“ ir kaip tokią galimą kandidatūrą įvardino buvusį teisingumo ministrą, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovą Juozą Bernatonį, tačiau sakė neabejojantis, kad V. Pranckietis šios kandidatūros neteiktų.

„Iš Seimo personalo mes tikrai nematėme žmogaus, kuris galėtų tapti, dabar kandidatas siūlomas iš Seimo kanceliarijos, neabejočiau, kad palaikymo kandidatui nebūtų. (...) Kalbant apie Seimo narius, kurie galėtų būti (kandidatais), tiktai Bernatonis atitinka tuos reikalavimus, kurie keliami KT teisėjui“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis ketvirtadienį patvirtino, kad į KT teisėjus siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A. Kabišaitį.

Pasak Seimo pirmininko, A. Kabišaičio kandidatūra pagal įstatymą gali būti pristatyta Seime po trijų mėnesių, ir šį kartą kandidatūrų pateikimo laikas nebus derinamas su Prezidentūra ir Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu (LAT).

Seimas balandį atmetė visus tris pateiktus kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V. Pranckietis į šias pareigas tuomet siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Prezidentas S. Rudėnaitę buvo pasiūlęs nuolatine LAT vadove – jos kandidatūrą Seimas irgi atmetė ir tuo pačiu atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Šią situaciją dabar aiškinasi KT, priėmęs Seimo kreipimąsi įvertinti, ar tinkamai buvo suformuluotas prezidento dekretas ir Seimo nutarimas, teisėją iš pareigų atleidus be teisinio pagrindo.

Šalies vadovas yra patvirtinęs, kad ketina abi Seimo atmestas kandidates į teismus teikti iš naujo, nes negirdėjęs joms išsakytų priekaištų per svarstymą Seime.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.