„Įsiskaitykime į generalinio prokuroro E. Pašilio vakar paskelbtą žinutę. „E. Pašilio teigimu, kyla abejonių̨, kad teisėkūros procesas galėjo būti paveiktas taip, kad priimti įstatymai tarnavo siaurai interesų grupei.
„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestine prievole visiems Lietuvos piliečiams“, – sakė E.Pašilis.“ Žinutė aptaki, tačiau, aš manau, gan apgalvota. Joje keletas svarbių niuansų“, – feisbuke rašė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderio nuomone, pirmasis svarbus teiginys, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra „priimti įstatymai“.
„Tai reiškia, kad teisės aktas (ar pataisa) jau yra priimta ir galioja. Kadangi teisės aktai priimami tik už juos balsuojant, reiškia ir už šio yra konkretūs asmenys, kurie registravo, teikė pataisas ar pasiūlymus ir, galų gale balsavo. Reiktų juos žinoti.
Nenustebčiau, kad pono Ąžuolo apklausa yra žingsnis gera kryptimi. Tačiau klausimai čia nesibaigia. Nepaisant pono Ąžuolo svarbių pareigų – jis BFK pirmininkas, valstiečių frakcijoje sprendimus retai priima net ir komitetų pirmininkai, nepasitarę su tikraisiais valdančiaisiais. Ar buvo kalbėtasi su Premjeru, Ramūnu Karbauskiu prieš teikiant pataisas? Atsakymai į šiuos klausimus padėtų geriau matyti bendrą vaizdą ir išvengti spekuliacijų“, – rašė G. Landsbergis.
Antroji teiginio dalis, į kurią atkreipė dėmesį politikas, yra „padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“.
„Žala valstybei ir netgi biudžetui yra subjektyvaus vertinimo dalykas. Vieni turi teisę manyti, kad tai žala, kiti gali abejoti. Tol, kol neįrodė teismas, tol tai diskusija. Tačiau mokestinės prievolės padidėjimas yra konkretus paskaičiuojamas dydis.
Mokesčiai arba padidėjo, arba ne. Praeitais metais mokesčių didėjimas visiems Lietuvos piliečiams buvo svarstomas tik du kartus- įvedant nekilnojamojo turto ir automobilių registravimo mokesčius. Todėl svarbu būtų sužinoti, ar prokuratūra turi būtent šiuos mokesčius galvoje, nes tai reikštų, kad šie mokesčiai galėjo atsirasti ieškant kompromiso, kaip sumažinti mokestį bankams, kurį pirmasis buvo pasiūlęs Seimo narys Jedinskis. Kitaip tariant – vietoj to, kad bankai būtų apmokestinti daug, juos apmokestino mažiau ir papildomai apmokestino visus Lietuvos žmones. Spėjimai spėjimais, bet tikiuosi, kad Prokuratūra nedels viešai sudėlioti visus taškus ant I“, – rašė G. Landsbergis.
V. Ąžuolas apklaustas kaip liudytojas
„Delfi“ primena, kad prokuratūrai pranešus, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas prisiminė sulaukęs nuogąstavimų dėl praėjusių metų pabaigoje bankams padidinto pelno mokesčio.
„Galiu pakomentuoti, kas vyko komitete ir darbo grupėse, kai mes diskutavome dėl bankų apmokestinimo.
Į darbo grupes visą laiką buvo kviečiamos suinteresuotos pusės. Darbo grupėse dalyvauja ir verslo atstovai, ir Sutkus dalyvavo, ir bankų asociacija dalyvavo, ministerijos atstovai.
Kai pateikiau pasiūlymą, kad reikia didinti pelno mokestį bankams (buvo lenkų vienas pasiūlymas, mano buvo kitas). Sutkus argumentavo ir prieštaravo šiam pasiūlymui.
Man nelabai buvo suprantama, kodėl. Nes verslo tai nelietė. Plačiąja prasme gal liečia, jei įvardinsime, kad bankai taip pat verslas. Sutkus visą laiką nuogąstavo, kad tai gali būti žingsnis, kad ir kitiems verslams gali būti padidintas pelno mokestis“, – pirmadienį „Delfi“ sakė jis.
V. Ąžuolas dar sakė, kad V. Sutkus kėlė klausimą, ar tai nebus pradžia visiems padidinti pelno mokestį.
„Man nuolat teko kartoti argumentus, kad tai yra skirta tik bankiniam sektoriui. Jie turi kitas išskirtines galimybes vadinamąjį nuostolį perkelti ir pan.
Sutkus siūlė, kad nedarykime išvis jokio pelno mokesčio didinimo. Tai yra žalinga, kaip mes atrodysime prieš bankų sektorių, kaip atrodysime prieš investuotojus.
Kaip atrodysime prieš naujus bankus, kurie nori ateiti į Lietuvą, kad jiems yra didesnis pelno mokestis.
Pelno mokestis didinamas tik tuo atveju, jei bankas uždirba 2 mln. eurų pelno. Visiems naujai atėjusiems tai negaliotų. Sutkus labai gynė, kad nereikia šio mokesčio“, – sakė jis.
2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad 2 mln. eurų sumą viršijantis bankų pelnas turi būti apmokestinamas 20 proc. tarifu.
Iki 2020 metų bankams buvo taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Anksčiau buvo siūloma priimti naują Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymą, tačiau grupei Seimo narių pasiūlius labiau apmokestinti pelną, šios idėjos atsisakyta.
V. Ąžuolas BNS patvirtino buvęs apklaustas kaip liudytojas byloje dėl galimai neteisėto poveikio teisėkūrai.