Dešimtyse Amerikos miestų liejasi pyktis dėl juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) mirties, policijai mėginant jį areštuoti. Sukrečianti 46 metų vyro mirtis, kai jis gulėjo ant žemės surakintas antrankiais, o baltasis pareigūnas keliu laikė prispaudęs jam sprandą, tapo plačiai paplitusio policijos žiauraus elgesio su afroamerikiečiais simboliu, rašė BNS.

„Man labai sunku tai, kas vyksta šiandien, pavadinti protestais. Vadinu tai taip, kaip ir turime įvardinti – tai yra riaušės. Man teko pravažiuoti per kelias gatves, kur iš tolo mačiau protestuojančius žmones. Vaizdas buvo apokaliptinis. Turėjau apsisukti, nes prieš mane važiavę du automobiliai nesustojo pilnai, bet buvo daužomi kumščiais, nes pravažiavo pro įniršusius jaunuolius“, – pasakojo R. Underis.

Moteris pasakojo buvusi su tarnybine mašina, tad bijodama rizikos, nes tai – naujas automobilis, pasirinko kitą kelią.

„Tiesiog bijojau, kad automobilis bus apgadintas. Man sunku suprasti motyvus, kodėl šie jaunuoliai šiandien gatvėse, nes dauguma jų – jauni žmonės, ir, kodėl jie kaip skėriai siaubia viską, kas jiems pasitaiko po ranka, plešia parduotuves ir niokoja miestus.

Neturiu kito atsakymo, kaip tokį, kad visas šis chaosas yra gerai suorganizuotas politinis išpuolis artėjant prezidento rinkimams. Šią versiją palaiko nemaža dalis mano pažįstamų draugų ir esu linkusi jiems pritarti“, – teigė R. Underis.

Moteris mano, kad jaunuolių agresija per protestus gali būti susijusi ir su įtampa dėl karantino, ir dėl suinteresuotų politinių jėgų įtakos.

„Protestai gali būti taikūs, kai jais skatinama išspręsti problemą į gerą, ir, kai jie yra savanoriški ir iš idėjos. Jaunuolių agresija iš dalies gali būti kaip karantino sukelta pasekmė, ir neatmetu tikimybės, kad tai palaikoma suinteresuotų politinių jėgų. Tai gali būti tos priežastys, kodėl šie įvykiai turi vietą čia ir dabar“, – teigė R. Underis.

Valdas i Renata Underis
Foto: Stop kadras


Neužtikrintumo laikais bando gyventi pagal galimybės

Į JAV emigravusi moteris sakė, kad jai iš dalies aktuali ir koronaviruso ir jo sukeltų ekonominių efektų tema.

„Koronaviruso tema palietė visą pasaulį, ir man iš dalies ji irgi yra aktuali, nes dėl visos sukeltos panikos mes šiandien matome katastrofinę situaciją visuomenėje ir pasaulio rinkose. Žmonės masiškai praranda darbus, juos slegia nežinomybė dėl ateities, ir jie gerokai nuvarginti izoliacijos. Nenuostabu, kad dėl to visuomenėje vyrauja agresyvokos nuotaikos, griūna šeimos, žmonės serga psichosomatinėmis ligomis“, – svarstė R. Underis.

Pati moteris sakė, kad dabartinė situacija jai nėra kažkuo labai neįprasta.

„Kadangi esu neseniai atvykusi čia iš Lietuvos, kurioje finansinio stabilumo nejaučiau niekada, tai man dabar nėra nieko neįprasto. Amerika yra nepaisant visko – galimybių šalis, ir joje kiekvienas susiras, ką veikti, jei netingės dirbti. Aš visada gyvenau pagal savo galimybes, todėl mano įpročiai nepasikeitė, vienintelis dalykas ko man trūksta – gerų picerijų ir restoranų (kurios neveikia, nebent išsinešimui), prie kurių Amerikoje pripratau. Kadangi nemėgstu ir neturiu laiko gaminti, su nekantrumu laukiu kada galėsiu juos lankyti vėl“, – teigė R. Underis.

Moteris nesistebi, kad socialiniai neramumai ir koronavirusas yra temos, apie kurias daug šiuo metu kalba ir politikai.

„Iš dalies Amerikoje bandoma jomis manipuliuoti priešrinkiminėje kovoje. Tai beprecendentinis dalykas, kai visi kandidatai, kurie pretenduoja į prezidento postą, kažkur pasimetė“, – teigė R. Underis.

Moters nuomone, demokratai respublikonus vis bando diskredituoti savo veiksmais arba neveikimu socialinių įtampų akivaizdoje.

„Tas galiausiai net skeptiškiausiai D. Trumpą vertinančius mano draugus ir mane padarė jo gerbėjais vos per kelias savaites. Ir, jei daug kas bando sakyti, kad prezidentas neturi šansų antrai kadencijai, aš drąsiai galiu pasakyti, kad demokratai ištiesė kilimą D. Trumpui, ir padėjo daug kam suprasti, kad šiais sunkiais laikais Amerikai jo reikia“, – dėstė R. Underis.

Moteris teigė anksčiau buvusi „didžiausia D. Trumpo skeptike“.

„Šiandien jam sakau ačiū, ir laukiu kada pasiraitos rankoves, ir sutvarkys šalį nuo chaoso. Manau, kad pirmas darbas, kuris jam pridės svorio rinkimuose yra (nepaisant insinuacijų ir manipuliacijų) kariuomenės įvedimas į miestus ir pagalba traukiant atsakomybėn pagrindinius šio chaoso organizatorius, iniciatorius ir palaikytojus, bei, jei paaiškės, kad taip yra – finansuotojus. Jei Prezidentas išlaikys šį egzaminą, ir parodys iniciatyvą per artimiausias kelias paras, manau, kad rinkimus jis jau laimėjo“, – teigė R. Underis.

Dabartinėje situacijoje jai asmeniškai labiausiai patiko, kaip į smurtą reagavo Napervilio miestelio, kuriame gyvena nemažai lietuvių, gyventojų reakcija.

„Baikeriai saugojo parduotuves ir neleido jas niokoti, o paprasti žmonės paėmė į rankas šluotas ir sutvarkė miestą. Tai teikia vilties, kad gerumas visada triumfuoja. Net tada kai atrodo, kad situacija beviltiška“, – teigė R. Underis.

Nuotaikos šalyje – Trumpo nenaudai

Donaldas Trumpas


Vis dėlto visuomenės nuomonės apklausos nerodo, kad panašios nuotaikos, kokios vyrauja „Delfi“ kalbintos lietuvės aplinkoje, atspindėtų bendras visuomenines tendencijas. Birželio 3 d. naujienų agentūros „Reuters“ paskelbta Ipsos apklausa rodo, kad dauguma amerikiečių nepritaria D. Trumpo atsakui į neramumus. 64 proc. suaugusių amerikiečių labiau palaikė tuos, kurie protestuoja, 27 proc. – jų nepalaikė, o 9 proc. teigė nesą tikri, kaip reikėtų vertinti situaciją.

Kaip pažymi „Reuters“, šie apklausos rezultatai rodo politinę riziką D. Trumpui, kuris grasino pasitelkti kariuomenę, kad sustabdytų neramumus. Lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose D. Trumpas konkuruos su demokratų kandidatu Joe Bidenu.

Nepriklausoma „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausa rodo, jog J. Bidenas prieš D. Trumpą pirmauja 10 procentinių punktų – tai kol kas didžiausias atotrūkis nuo tada, kai balandį buvęs viceprezidentas tapo Demokratų partijos kandidatu rinkimuose.

Atskleidžia, kiek nedaug buvo padaryta pažangos

Kaip rašė „Foreign policy“, po dar vienos policininkų sukeltos mirties viename turtingiausių JAV miestų kilusios riaušės atskleidžia, kiek nedaug padaryta pažangos.

Viskas prasidėjo Mineapolyje – viename stabiliausių ir turtingiausių šalies miestų. Šeštadienį ir sekmadienį riaušės ir protestai išplito nuo Niujorko iki Los Andželo, o Atlantoje įvesta nepaprastoji padėtis. Agresyvūs susirėmimai su policija visą savaitgalį tęsėsi daugelyje miestų, taip pat ir Vašingtone – protestams prasidėjus šalia Baltųjų rūmų esančiame Lafayette parke, slaptosios tarnybos agentai išgabeno prezidentą D. Trumpą į požeminį bunkerį.

Visa tai prasidėjo dėl problemos, kurią daugelis amerikiečių laikė nebe tokia rimta kaip anksčiau arba paprasčiausiai nusprendė ignoruoti – agresyvaus policijos elgesio su etninių mažumų atstovais. Tačiau problema grįžo ir šokiravo visą šalį, o teisėtais protestais pasinaudojo nusikaltėliai ir vandalai. Vis dėlto George Floydo nužudymas tik padidino įtampą, kuri Mineapolyje augo jau seniai – ne tik dėl daugelio mieste policijos įvykdytų juodaodžių žmogžudysčių, bet ir dėl augančios ekonominės nelygybės, nelygaus išsilavinimo ir galimybių, o pastaruoju metu ir neproporcingai didelio koronaviruso poveikio juodaodžių gyventojų bendruomenėms – jose buvo ne tik daugiau užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų, bet ir daugiau netekusių darbo.

„Foreign policy“ žurnalistai konstatavo, kad žala bus ilgalaikė, nes daugelis smulkių verslų greičiausiai nebeatsigaus, o labai reikalingi nauji būstai sudeginti – vietomis iš jų teliko griuvėsiai.

Kai kurie pilietinių teisių ekspertai tikina, kad tokių įvykių tikėjosi ir kad turint omenyje per pastarąsias savaites augusią socialinę įtampą ir rasine diskriminacija paremtus suėmimus, tebuvo laiko klausimas, kada žmonių įniršis prasiverš. Dėl COVID‑19 įvedus karantiną ypač dažnai stabdyti ir suimti kaukes dėvintys juodaodžiai vyrai – tarp jų ir gydytojas Majamyje, kuris, kaip paaiškėjo, buvo savanoriškai pasisiūlęs atlikti diagnozės testus benamiams.

E. Garnerio mirtis kartu su 2014 m. rugpjūtį Fergusone, Misūrio valstijoje nušauto Michaelo Browno mirtimi sukėlė visą šalį apėmusius protestus ir pradėjo „Black Lives Matter“ judėjimą. Kai kurie ekspertai ir pilietinių teisių aktyvistai pripažįsta, kad dėl įvykių Fergusone ir dėl to, kad nuo 2010 m. padažnėjo atvejų, kai policijos smurtą nufilmuodavo gyventojai, vyriausybės atsakas į tokius incidentus šiek tiek pagerėjo.

Problema iškilo rinkimų kontekste

Rasės ir policijos smurto problema neabejotinai bus aptariama 2020 m. prezidento rinkimų kampanijose. Iš pradžių dėl G. Floydo mirties apgailestavimą išreiškęs D. Trumpas vėliau dar paaštrino įtampą pacituodamas šeštojo-septintojo dešimtmečio (kai JAV kilo pilietinių teisių judėjimas) segregacijos šalininkus, rašė „Foreign policy“.

Savo „Twitter“ paskyroje jis parašė: „Kai prasidės vagystės, prasidės šaudymas.“ Ypač stebėtina, kad penktadienį Baltųjų rūmų kieme vykusioje spaudos konferencijoje D. Trumpas apskritai atsisakė kalbėti apie Mineapolį ir pareiškė: „Atėjau kalbėti apie Kiniją.“ (Jis buvo atėjęs pranešti apie JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri, pasak jo, pasiduoda Pekino įtakai).

Tuo tarpu realiausias kandidatas į Demokratų partijos kandidatus J. Bidenas pareiškė, kad D. Trumpas „reikalauja, kad prieš JAV piliečius būtų imamasi smurto“. J. Bidenas teigė, kad G. Floydo mirtis atskleidė Jungtines Valstijas vis dar „teršiančio“ rasizmo sukeltą „atvirą žaizdą“ tautos istorijoje. Tačiau D. Trumpas, kaip dažnai elgdavosi ir per kitas krizes, atrodė pasiruošęs tenkinti savo rinkėjus – daugiausiai konservatyvių pažiūrų baltaodžius. Kai ankstų šeštadienio rytą Atlantoje riaušininkai užpuolė televizijos kanalo CNN būstinę, D. Trumpas pasidalijo konservatyvaus savo rėmėjo „Twitter“ žinute, kurioje šis rašė, kad televiziją „nusiaubė riaušės, kurias ji pati vadino kilniomis ir teisingomis“.

Protestai sulaukė tarptautinių vertinimų

Taikios demonstracijos Jungtinėse Valstijose, per kurias protestuojama dėl „šokiruojančios“ George'o Floydo žūties policijai jį areštavus, yra „labiau nei teisėtos“, antradienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras, rašė BNS.

„Taikūs protestai, kuriuos matome JAV,.. yra suprantami ir labiau nei teisėti. Viliuosi, kad šie taikūs protestai toliau nesiris į smurtą, bet dar labiau viliuosi, kad jie kažką pakeis Jungtinėse Valstijose“, – žurnalistams sakė Heiko Maasas.

Teisėsaugininkai per protestus puolė ir reporterius. Dėl to H. Maasas taip pat pabrėžė, kad žurnalistai „privalo galėti vykdyti savo užduotį – rengti reportažus – nebijodami dėl savo saugumo“.

„Demokratinės šalys privalo taikyti aukščiausius standartus gindamos spaudos laisvę. Atsižvelgiant į šį kontekstą, visas smurtas privalo būti ne tik kritikuojamas, bet ir persekiojamas bei išaiškinamas, kad būtų galima veiksmingai apsaugoti savo darbą dirbančius žurnalistus“, – sakė jis.

Tarp užpultų žurnalistų yra Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) korespondentas.

Kaip pranešė DW, du vakarus iš eilės į Stefaną Simonsą „šaudė JAV policija, kai jis rengė reportažus apie #BlackLivesMatter protestus Mineapolyje“. JAV judėjimą „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) prieš šešerius metus išprovokavo policijos brutalumas afroamerikiečių atžvilgiu.

„Dėl tokių atvejų, kaip tas, kuris yra susijęs su DW, mes susisieksime su JAV pareigūnais norėdami sužinoti tikslias aplinkybes“, – sakė H. Maasas.

ES diplomatijos vadovas pasmerkė Floydo nužudymą

Europa „sukrėsta ir priblokšta“ dėl policijos įvykdyto juodaodžio įtariamojo George'o Floydo nužudymo Jungtinėse Valstijose, antradienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, smerkdamas „piktnaudžiavimą valdžia“.

JAV šiuo metu krečia protestai, kuriuos išprovokavo G. Floydo – neginkluoto vyro, nužudyto, kai baltaodis policininkas jam keliu prispaudė sprandą, – žūtis, o prezidentas Donaldas Trumpas liepė kariuomenei atkurti tvarką.

J. Borrellis paragino JAV valdžios institucijas pažaboti „nepagrįstą jėgos naudojimą“, pabrėždamas, jog 27 valstybių narių blokas palaiko teisę į taikų protestą.

„Mes, europiečiai, kaip ir JAV žmonės, esame sukrėsti ir priblokšti dėl George'o Floydo mirties“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Borrellis.

„Manau, kad visos visuomenės turi būti budrios ir neleisti nepagrįstai naudoti jėgą bei užtikrinti, kad į tokius incidentus būtų reaguojama saugiai, veiksmingai ir visiškai gerbiant įstatymus ir žmogaus teises“, – pridūrė jis.

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, jog siunčia „tūkstančius gerai ginkluotų karių“, kad būtų atkurta taika, Ameriką krečiant vienoms baisiausių riaušių per daugelį metų.

Tačiau J. Borrellis perspėjo, kad demokratinės visuomenės turi ypatingą pareigą elgtis atsakingai ir „nenaudoti savo pajėgumų tokiu būdu, koks nuvedė iki labai, labai tragiškos George'o Floydo mirties“.

„Tai – piktnaudžiavimas valdžia, ir jis turi būti smerkiamas; su tuo reikia kovoti Valstijose ir visur kitur“, – sakė ES vyriausiasis diplomatas.

„Leiskite man pakartoti: visos gyvybės yra svarbios, juodaodžių gyvybės taip pat yra svarbios“, – pareiškė J. Borrellis, užsiminęs apie JAV judėjimą prieš sisteminį rasizmą.