Buvęs generalinis prokuroras A. Paulauskas teigė, kad lobizmas yra veikla, kuri reguliuojama įstatymu, lobistas turi būti registruotas, vykdyti įstatymais numatytas taisykles, gauti už tai atlygį.
„Jis irgi daro poveikį sprendimų priėmėjams“, – kalbėjo politikas.
Jis sakė, kad prekyba poveikiu ir lobizmas turi panašumų.
„Kažkuo turi panašumų. Bet jei lobizmas yra registruotas, tai legali, leistina veikla, o prekyba poveikiu – kad žmonės suprastų, pasakysiu. Tarybiniais laikais buvo priimta tokia bendravimo forma – ką tu man, o ką aš tau? Vienas gali vieną, kitas – kitą. (…) Šiuo metu tokia veikla yra kriminalizuota. Jei tu kažką gali ir tą nori padaryti kitam už kažkokį atlygį – tai gali būti patrauktas atsakomybėn ir nuteistas“, – išraiškingą pavyzdį pateikė A. Paulauskas.
Laidoje dalyvavęs advokatas Gintautas Bartkus tvirtino dar patikslino A. Paulausko teiginius.
„Lobistas niekados negali mokėti įstatymo leidėjui, Seimo nariui už veiksmus, ar kitaip atsidėkoti. Bet jis gali daryti įtaką, jis gali ateiti, prašyti, siūlyti, vardinti argumentus, kad būtų priimtas vienas ar kitas įstatymas. Ir ši veikla yra visiškai legali, ji teisėta. Kiekvienas iš mūsų galima kalbinti Seimo narį priimti vieną ar kitą įstatymą. O ko mes kategoriškai negalime daryti, kaip ir lobistas – negali už tai atsilyginti“, – laidoje sakė G. Bartkus.
Advokatas teigė, kad prekybą poveikiu apibrėžiantis kodekso straipsnis yra per platus.
„Jis yra naujas mūsų teisinėje sistemoje ir, mano požiūriu, su objektyviąja puse ten yra problemų, su pačiu apibrėžimu. Ir reikėtų įstatymų leidėjui, Teisingumo ministerijai labai rimtai pagalvoti, kaip tą takoskyrą aiškiau apibrėžti“, – siūlė jis.
Advokatas laidoje „Delfi Diena“ kalbėjo, kad ir lobizmo veiklą reglamentuojantis įstatymas – gana problematiškas.
„Labai daug pilkų zonų atsiranda. Štai, pavyzdžiui, lobizmo įstatymas sako, kas yra lobistas, kas yra lobistinė veikla. O kitas straipsnis jau sako, kas nėra lobistinė veikla. Ir atsiranda pilkoji zona tarp to, kas yra ir kas nėra. Ir ten galima pasiklysti labai greitai. Manyčiau, kad dalis problemų apie kurias mes kalbame dabar yra užprogramuotos to netobulo ir neapgalvotai priimto įstatymo“, – savo požiūrį laidoje dėstė advokatas.
Galėjo rinkti pinigus
Teisėsauga antradienį užsiminė, kad aiškinasi 400 tūkst. eurų pinigų kilmę, kuri „vienaip ar kitaip“ priklauso V. Sutkui.
„Tai nėra kyšis kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą. Tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus.
A. Paulauskas laidoje pasvarstė, kam ši pinigų suma galėjo būti skirta.
„Tos informacijos yra labai mažai, mes nežinome, kokie įstatymai buvo, lyg klaidžiojama, kad bankų pelno. Bet tai tik nepatvirtinta informacija, todėl labai sunku sakyti. Aš galbūt pasidalinsiu tokiu atsiminimu. Man vieną kartą verslininkai yra parodę Vyriausybės nutarimą vieną, o už kelių mėnesių – kitą. Ir pasakė jie man, kad tas nutarimas jiems kainavo tiek ir tiek.
Jeigu čia ta pati schema, kad rinko iš verslo pinigus, kad jų interesais lobuoti ir Seime būtų priimti įstatymai, tai gali būti būtent toks mechanizmas“, – laidoje sakė A. Paulauskas.
„Bet gali būti taip, kad rinko pinigus“, – sakė politikas.
G. Bartkus siūlė kitą įžvalgą – neskubėti.
„Čia siūlyčiau neskubėti. Mes šiandien turime labai nedaug informacijos, tai yra problema. Šiai dienai žinome, kad tyrimas atliekamas jau kurį laiką, man kyla klausimas – kodėl neatskleidžiama daugiau informacijos, kad mums nereikėtų spekuliuoti“, – kalbėjo advokatas.
Ir kartu pridūrė, kad tokiais atvejais, kai kalbama, kad žalą galėjo patirti visi mokesčių mokėtojai, informacijos turėtų būti pateikiama kiek galima daugiau.
„Reikia tikėtis, kad visi įrodymai, tyrimo veiksmai daugiau mažiau atlikti, aiški situacija. Tai kodėl šiuo metu negalime pasakyti, koks įstatymas, žala, įtarimai. Man kyla abejonių ar čia nėra parodomoji akcija“, – įžvalgomis dalijosi advokatas G. Bartkus.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis spaudos konferencijoje sakė, kad „kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“.
A. Paulauskas iš šių teiginių pasigenda konkretumo.
„Žinote, kiekvienas įstatymas gali kažkam padaryti žalos, negauti kažkokių pajamų, kitam – sudaryti galimybes tas pajamas gauti. Ar tai buvo stengiamasi, ar taip atsitiko, paskaičiuoti šitaip tiksliai dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, aš turiu šokių tokių abejonių. Jei generalinis prokuroras tai teigia, jis turėtų ir geriau paaiškinti, ką jis turi omenyje“, – laidoje tvirtino A. Paulauskas.
Didžiulė žala reputacijai
Advokatas G. Bartkus sakė, kad jam kyla abejonių, ar V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo sulaikyti pagrįstai.
„Kiek galima tą seną sovietinę praktiką taikyti iki šiol – atvažiuoti pas žmones į namus ir juos iš ten išsivežti?“ – klausė advokatas. Šiuos veiksmus įvertindamas kaip norą „labiau padaryti spaudimą“.
A. Paulauskas teigė, kad reputacinė žala, nepaisant tyrimo rezultato, bus milžiniška.
„Jie yra vieši žmonės, sulaikant reikia pasakyti visuomenei, jei žmonės nuvežami į areštinę, turi būti paaiškinama, kodėl. Nes žmonėms kils klausimas, natūralu. Dabar jau tai, ką visi šiandien komentuoja, tai yra didžiulis smūgis šių žmonių reputacijai. Kaip ir bet kurio žmogaus reputacija yra vienas iš jo didžiausių turtų. (…) Čia turime kalbėti ir apie tam tikrą žalos atlyginimą“, – laidoje „Delfi Diena“ sakė A. Paulauskas.
Buvęs generalinis prokuroras A. Paulauskas juokavo, kad jei bus taikomasi prie rinkimų grafiko, gali būti, kad nebus pradėta jokia byla.
„Dabar aš negalėčiau atsakyti, ar čia rinkimai. Mes matome, kad tai yra susiję su įstatymų leidyba, matysime, jei (į apklausas, aut. p.) bus kviečiami Seimo nariai. (…) Rinkimams tai gali turėti įtakos“, – Delfi sakė A. Paulauskas.