Pagal santykinį skurdo rodiklį, sunkumus patiria penktadalis Lietuvos vaikų. Vaikų skurdas Lietuvoje daug metų buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Šeimų padėtis šiek tiek pagerėjo įvedus vaiko pinigus, pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė.
Pasak „Delfi“ pašnekovės, ir iki tol kai kurios šeimos susidūrė su dideliais iššūkiais, karantinas dar labiau pablogino situaciją.
„Dėl paramos maistu pradėjo kreiptis šeimos su vaikais, tos, kurios anksčiau visai neblogai laikėsi. Pajamos sumažėjo, vaikai liko namuose, jų poreikiai išaugo. Tie sausi daviniai toli gražu neatstojo to, ką jie gaudavo, kai buvo maitinami mokyklose. Tie, kurie turi menkas pajamas, bet turi normalius socialinius įgūdžius, sugebėjo pasidaryti valgyti. Bet ten, kur socialinių įgūdžių stokojama, yra didelė rizika, kad tie vaikai taip ir liko be karšto maisto“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Organizacijų tinklo vadovė patikino, kad su tokio tipo problemomis susidūrė ne tik priklausomybėse skęstančių tėvų vaikai.
„Su dideliais sunkumais susidūrė ir vienišos mamos, ypač, jei šeimoje yra mažų vaikų. Karantino pradžioje buvo labai daug baimių, žmonės nenorėjo su visais vaikais eiti į parduotuvę, o vaikų nelabai gali palikti, nes jie yra per maži, išmaitinti juos kažkaip reikia.
Kita dalykas – jeigu žmonių pajamos yra nedidelės, arba jie vertėsi individualia veikla, ir staiga neteko pajamų, tai susidūrė su sunkumais, ir kreipėsi į mus pagalbos. Tos šeimos jau iki tol nesudurdavo galo su galu, ir santaupų neturėjo, tai joms labai pasunkėjo šitas periodas“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta pinigų maistui, kas penktam – nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti.
„Jeigu dabar žmonės nesugeba susimokėti mokesčių, ilgainiui tos skolos keliaus pas antstolius. Padidėja rizika, kad tie žmonės įsisuks į skurdo ratą. Jeigu nebus imtasi priemonių, ir nebus savivaldybių arba Vyriausybės pagalbos, tai gali sukurti didelių problemų“, – perspėjo A. Adomavičienė.
Kartu NSMOT vadovė ragino sprendimų priėmėjus jau dabar galvoti apie tai, kaip antros koronaviruso bangos atveju būtų užtikrinti pažeidžiamiausių šeimų ir jų vaikų minimalūs poreikiai. Tai yra, kaip tokioms šeimoms tiekti šiltą maitinimą.
„Galbūt kai kur iškiltų kaštai, bet tai atsipirktų per vaikus, ir nueitų vidinei paramai vietiniams versliukams, kurie teiktų maitinimą. Tai yra įmanoma suorganizuoti, nes mūsų nariai Vilniuje per visą karantiną maitino jaunuolius, teikė jiems šiltą maistą“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Mokslai – iki vidurnakčio
Vaikams iš nepasiturinčių šeimų ypač sudėtingu iššūkiu tapo nuotolinis mokymasis. NSMOT vadovė pasakojo, kad dažnai tokių šeimų tėvų gebėjimai nėra pakankami, kad galėtų padėti vaikams susikurti elektroninius paštus, prisijungti prie programų.
„Pradžioje trūko kompiuterių, pasijungimo prie pačios sistemos galimybių. Dalis mokinių labai stipriai nukentėjo, ir išryškėjo galimybių nelygybė. Dalis mokyklų puikiai tvarkėsi su nuotoliniu ugdymu, ir vaikai labai mažai prarado žinių, galbūt net įgijo daugiau kompiuterinio raštingumo pagrindų. O dalis vaikų šitą laiką prabuvo be kokybiško ugdymo“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Moteris pasakojo, kad vaikams, kurie anksčiau lankė vaikų dienos centrus, mokytis padėdavo šių centrų darbuotojai.
„Bet kai kur tiesiog buvo neįmanoma užtikrinti ugdymo. Tarkime, jeigu trijų keturių asmenų šeima gyvena vieno kambario bute, arba šeima su šešiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute , tai kaip tiems vaikams mokytis? Tai tiesiog arba yra neįmanoma, arba mokymasis labai išilgėja. Iš vienos šeimos buvo liudijimų, kur mokinys baigė mokytis dvyliktą valandą“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
NSMOT vadovė ragino sprendimų priėmėjus pasvarstyti, kad galbūt ateityje būtų galima daryti išimtis šeimoms, kurios neturi ugdymo namuose galimybių – atverti jiems mokyklų erdves, vaikų dienos centrus, bendruomenių sales.
„Galbūt kur yra kažkur parapijos namai, kur būtų galima pastatyti kompiuterius, ir kad būtų suaugęs žmogus, kuris padėtų vaikams prisijungti, nusiųsti užduotis“, – svarstė A. Adomavičienė.
„Delfi“ pašnekovė akcentavo, kad tikrai ne visos šeimos vasarą išgalės samdyti korepetitorius, kad užkamšytų vaikų ugdymosi spragas.
„Rekomenduotume organizuoti temines stovyklas, kad vaikai galėtų pasivyti tiek IT technologijų, tiek anglų kalbos, matematikos žinias, kur galėtų užlopyti spragas, pabūti kitokioje aplinkoje“, – sakė A. Adomavičienė.
Gyvenimas karantino sąlygomis sukėlė daug įtampos šeimose
Anot vaikų emocinės sveikatos specialistų, COVID-19 pandemija ir gyvenimas karantino sąlygomis taip pat sukėlė daug įtampos šeimose ir išryškino, kad nemažai daliai tėvų stinga įgūdžių tinkamai reikšti savo jausmus, suvaldyti stiprias emocijas, kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi. Labai dažnai susikaupęs suaugusiųjų pyktis dėl karantino apribojimų, nerimas dėl sveikatos ar ateities, baimė dėl pajamų išliejama ant pažeidžiamiausiųjų – vaikų, teigiama nevyriausybininkų išplatintame pranešime spaudai.
„Pakeltas balsas, nuolatiniai priekaištai dėl vaikų elgesio, menkinanti jų kritika – tai galimo psichologinio smurto požymiai, kurie šiuo metu itin dažnai tampa savo emocijų nesuvaldymo išraiška. Norint, kad būtų užtikrinta vaikų teisė jaustis saugiai, tėvams būtina emocinė parama ir specialistų pagalba. Individualios konsultacijos, mokymai, paskaitos ir grupiniai užsiėmimai turėtų būti prieinami visoje Lietuvoje, o paslaugų suteikiama kelis kartus daugiau nei dabar“, – pranešime cituojama Paramos vaikams centro vadovė, psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Tarptautinė vaikų teisių gynimo diena minima nuo 1950 metų. Tą dieną šalyse organizuojami renginiai vaikams, atkreipiamas dėmesys, kaip įgyvendinamos vaiko teisės.