Populiari prekyvietė savavališkai pastatyta ant valstybinės žemės

Kas nutinka, kai įžūlesnis pilietis nusprendžia praplėsti savo valdų ribas ir užėmęs dalį jam nepriklausančios valstybinės žemės ją aptveria tvora? Tokio elgesio pavyzdžių bei jo pasekmių gausu. Institucijoms gavus signalą apie neteisėtą veiklą, tvoros anksčiau ar vėliau nuverčiamos.

Tačiau, kai valstybinės žemės užgrobimas susijęs su solidžias pajamas generuojančia veikla, situacija darosi sudėtingesnė. Investuotų lėšų ir gaunamo pelno nenorintys prarasti verslininkai gali sau leisti pasisamdyti kvalifikuotus teisininkus, prasideda ilgas teismų maratonas. Galiausiai susiklosto „orveliška“ situacija, kai kelis metrus tvorą perkėlęs ir sklypą valstybinės žemės sąskaita padidinęs pilietis viešai nulinčiuojamas, o kur kas grubesnius pažeidimus padaręs verslas randa būdų, kaip dirbti toliau.

Panaši situacija susiklostė Kaune, kur Marijampolės plente jau ne vienus metus ant valstybinės žemės stovi nemažas prekybos kompleksas – mėsos gaminių parduotuvė „Pas Rasą“ su picerija. Nors miesto savivaldybė prieš kurį laiką demonstravo ryžtą ir griovė nelegalius kioskus, ši prekyvietė veikia iki šiol. Dar 2018 metų pabaigoje teismas įpareigojo bendrovę „Dargita“ šiuos pastatus savomis lėšomis nugriauti, bet teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Tiesa, griauti nurodyta ne visą prekyvietę, o tik didžiąją jos dalį. Taip nutiko dėl teisinių niuansų, nes formaliai tai – ne vientisas statinys, o keli pastatai.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Istorijos pradžia – dar 2013 metais

Apie tai, jog Kaune, Marijampolės plente, valstybei priklausančiame žemės sklype neteisėtai išdygo prekyvietė bei automobilių stovėjimo aikštelė, pranešimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo dar 2013 metais. „Delfi“ turimi dokumentai liudija, kad statybos čia pradėtos dar 2009–2010 metais.

„Nagrinėjant skundą nustatyta, kad valstybinėje žemėje UAB „Dargita“ be statybą leidžiančių dokumentų ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatė neypatingą statinį – prekybos paviljoną, kurio ilgis – 17,50 m, plotis – 18,56 m, aukštis – 3,67 m, plotas, bendras plotas – 324,8 kv. m.“, – komentavo Statybų inspekcijos atstovai.

Jie minėjo, kad tais pačiais metais buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, iš statytojo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 metų kovo savo lėšomis nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantį paviljoną ir sutvarkyti statybvietę.

„Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, kuris buvo kelis kartus pratęstas, baigėsi 2015-06-01. Atlikus patikrinimą 2015-09-09 konstatuota, kad įpareigojimas nugriauti paviljoną nėra įvykdytas“, – rašoma inspekcijos komentare.

Statybų inspekcija kreipėsi į teismą, prasidėjo ilgi bei sudėtingi teisiniai procesai, kurių šioje publikacijoje nedetalizuosime, paminėsime tik esmines detales. Būtina pažymėti, kad 2019 metų balandį Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo UAB „Dargita“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (išardyti) ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Direktorės klausimas: kas užsakė straipsnį?

Grįžkime prie šios istorijos ištakų. Kas ta bendrovė, kuri nevykdo teismo sprendimo, o jos pastatyta prekyvietė veikia iki šiol?

Bendrovė „Dargita“ buvo įsteigta prieš 16 metų. Registrų centro duomenimis, pradžioje jai vadovavo Rimantė Maleckienė, po kurio laiko direktoriaus pareigas užėmė Arvydas Maleckas.

Metams bėgant šios bendrovės vadovai keitėsi ne kartą, kol 2016 metais „Dargitai“ vadovauti pradėjo Gita Khizar.

„Delfi“ turimi dokumentai liudija, kad šią moterį į direktoriaus pareigas paskyrė du bendrovę valdantys akcininkai – Rimantė ir Arvydas Maleckai. Tiesa, visuotinio akcininkų susirinkimo protokole minima kita R. Khizar pavardė – Maleckaitė. Tai pat nurodoma, kad ji gyvena tuo pačiu adresu, kur registruota ir Maleckų valdoma bendrovė „Dargita“.

Milžiniškas pastatų kompleksas, kuriame registruota bendrovės buveinė, stovi šalia nelegalios prekyvietės, kitoje siauros gatvelės pusėje. Žvelgiant iš šalies, jame vyksta mėsos produktų gamyba. Taip manyti leidžia sklindantys specifiniai kvapai, virš statinių įrengti aukšti kaminėliai.

Viešai skelbiamu telefono numeriu susisiekus su dabartine bendrovės „Dargita“ direktore G. Khizar, ji teigė, kad bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo. Pasiteiravus apie šios bendrovės vykdytas teismo neteisėtomis pripažintas statybas bei dabartinę situaciją, verslininkė pirmiausia paklausė, iš kur gauta ši informacija ir kas užsakė straipsnį.

Paaiškinus, jog publikacijos tikrai niekas neužsakė, o visa informacija gauta iš viešai skelbiamų teismo dokumentų, ji vėl teiravosi, kas yra tariamas užsakovas, kas labiausiai siekia šią istoriją paviešinti. Priminus, kad visuomenės interesas yra žinoti, kokiomis aplinkybėmis ir kaip ant valstybei priklausančios žemėms atsiranda savavališki statiniai, bendrovės „Dargita“ direktorė su tuo nesutiko.

„Čia neviešinami tokie dalykai. Aš jokios informacijos suteikti negaliu, nes tame procese nedalyvauju. Esu dekretinėse atostogose, kiek viešų dokumentų yra, tiek yra. Jeigu jums labai įdomu, galite pasiskaityti, užtektų“, – sakė G. Khizar.

Paklausus, kas yra jos vadovaujamos bendrovės akcininkai, G. Knizar sakė to pasakyti negalinti, nes nežinanti. Primename, kad Maleckaitės pavardę turėjusią G. Khizar į šias pareigas visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime 2016 metų liepos 26 dieną paskyrė Rimantė ir Arvydas Maleckai.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Verslas vyksta toliau, tačiau tuo užsiima jau kita bendrovė

Panašu, kad su rimtomis teisinėmis problemomis dėl savavališkos statybos susidūrusi bendrovė „Dargita“ šiuo metu veiklos iš tiesų nevykdo.

Tačiau prekyvietė, kurios didžiąją dalį teismas įpareigojo nugriauti, visgi valdoma šios bendrovės. Joje ir toliau vyksta prekyba mėsos gaminiais.

Bet formaliai čia veikia ne „Dargita“, o kita uždaroji akcinė bendrovė stebėtinai panašiu pavadinimu – „Dargita tau“.

„Delfi“ surinkti duomenys leidžia galvoti, jog tai gali būti viso labo tarsi savotiška „priedangos“ organizacija, įsteigta tam, kad būtų tęsiamas pelningas verslas.

„Dargita tau“ buvo įsteigta 2017 metų gegužės 11 dieną, jos steigėju ir pirmuoju direktoriumi tapo Raimundas Budnikas. Viešai prieinami duomenys liudija, kad šis žmogus yra registravęs daugybę bendrovių, tikriausiai užsiima jų steigimu.

Netrukus šios bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi tampa Lukas Gudeliūnas, bendrovės buveinės adresas pakeičiamas ir ji registruojama viename Striaunės gatvės namų, kurios adresu nurodoma direktorius gyvenamoji vieta.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Žvelgiant į Registrų centrui pateiktus dokumentus į akis krenta itin jaunas vienintelio bendrovės akcininko ir direktorius amžius. Jis dabar sulaukęs 23 metų metų, o verslininku tapo vos 20-ies.

Nepaisant jauno amžiaus, panašu, kad jo vadovaujamas verslas klesti. Bendrovėje „Dargita tau“, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba net 39 žmonės, 2018 metų pardavimo pajamos varijavo tarp 1 ir 2 mln. eurų.

Ar gali būti, jog šis jaunas kaunietis tėra į teisines problemos patekusių „Dargitos“ savininkų statytinis, o jo vadovaujama bendrovė įkurta tam, kad apsunkintų teisminius procesus ir nenutrauktų verslo? Į šį klausimą atsakymo gauti nepavyko.

Bandant susisiekti su „Dargitos tau“ direktoriumi, paskambinus viešai skelbiamu jo telefonu numeriu buvo pranešta, kad įeinantys skambučiai blokuojami. Paskambinus kitu mobiliojo telefonu numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime apie ieškomus darbuotojus, juo atsiliepusi moteris pažadėjo perduoti įmonės vadovui, kad su juo pageidauja bendrauti „Delfi“ žurnalistas. Tačiau direktoriaus skambučio taip ir nebuvo sulaukta.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Viešasis interesas nepažeidžiamas, nes teritorija – gražiai sutvarkyta?

Sulaukusi teismo kirčio, bendrovė „Dargita“ ėmėsi naujų veiksmų. Ji kreipėsi į teismą ir paprašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2020 metų lapkričio.

Prašyme nurodė, kad yra pradėtos administracinės procedūros, siekiant įteisinti paviljoną, kurį teismas įpareigojo nugriauti.

„Ne dėl nuo UAB „Dargita“ valios priklausančių aplinkybių pradėtos procedūros nebuvo baigtos, žemės sklypo projektas nepadarytas ir žemės nuomos sutartis nepasirašyta. UAB „Dargita“ yra suinteresuota išsaugoti neteisėtus statinius, todėl siekia ne vilkinti laiką, bet išnaudoti teismo duotą galimybę šiuos statinius įteisinti“, – rašome verslininkų prašyme.

Šioje bylinėjimosi stadijoje prisijungia ir neteisėtais pripažintuose statiniuose nuomos pagrindais veiklą vykdanti, formaliai su jų savininke „Dargita“ niekaip nesusijusi bendrovė „Dargita tau“.

Ji palaikė „Dargitos“ prašymą atidėti sprendimo nugriauti statinius vykdymą ir pateikė itin įdomių argumentų, parodančių, kaip verslas suvokia viešąjį interesą.

„Dargita tau“ teismui pareiškė, jog valdo prekės ženklą „Pas Rasą“, yra išsinuomojusi iš UAB „Dargita“ pastatą, paminėta ir tai, kad bendrovėje dirba 39 darbuotojai, o įmonė moka mokesčius.

„Įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus pastatą verslas žlugtų, būtų atleisti darbuotojai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad po teismo sprendimo priėmimo UAB „Dargita“ atliko aktyvius veiksmus, siekdama įteisinti ginčo statinius.

Ginčo statiniai nepažeidžia viešojo intereso, priešingai – tai gražiai sutvarkyta, prižiūrima teritorija miesto pakraštyje, išasfaltuota stovėjimo aikštelė“, – nenorą, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, argumentavo „Dargita tau“.

Tačiau šie argumentai teisėjų neįtikino, 2020 metų balandžio 16 d. Kauno apygardos teismas bendrovių skundus atmetė ir paliko galioti ankstesnę Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymo – nelegalių pastatų griovimo – terminą.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Statybos inspekcijos verdiktas: įteisinti savavališką statybą – nerealu

Akivaizdu, jog verslininkai visomis įmanomomis priemonėmis siekia įteisinti nelegaliais pripažintus statinius, kurie suręsti ant valstybei priklausančios žemės. Kartais tai padaryti pavyksta, ar įmanomas toks scenarijus ir šiuo atveju?

Šį klausimą uždavus teisminius procesus inicijavusios Statybų inspekcijos atstovams, jų atsakymas buvo kategoriškas.

„Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai reglamentuoja, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

Įsidėmėtina, kad Statybos inspekcija neturi duomenų, jog UAB „Dargita“ būtų suteiktos valstybinės žemės, esančios Marijampolės pl. 18, Kaune, valdymo ir naudojimo teisės. Esant tokiai situacijai ir įsigaliojus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatai, manytina, kad valstybinėje žemėje savavališkai pastatyto paviljono įteisinimas yra draudžiamas“, – komentavo inspekcijos atstovai.
Nors stabdyti teismo sprendimo vykdymą ir griauti neteisėtai iškilusius „Dargitos“ statinius bandoma pasinaudojant jos veiklą perėmusios ir tarsi niekaip nesusijusios „Dargitos tau“ interesų gynimu, Statybos inspekcija portalui „Delfi“ atsiųstame komentare pasisakė aiškiai.

„Pažymėtina, kad UAB „Dargita tau“, 2017-05-19 sudarydama nuomos sutartį su UAB „Dargita“, veikė savo rizika ir turi prisiimti visas kilusias teisines pasekmes, nes būdama juridinis asmuo turėjo būti rūpestinga, aktyvi ir pasidomėti, kad teisme yra užvesta civilinė byla dėl paviljono savavališkos statybos padarinių šalinimo“, – teigė inspekcijos atstovai.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Statybų istorijoje – mįslingas Kauno valdininkų vaidmuo

Ši istorija įdomi ir tuo, jog ant valstybinės žemės verslininkų pastatai, panašu, kilo ne be Kauno savivaldybės žinios. Vienu metu „Dargitai“ netgi pavyko įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos statinius.

Registracija atlikta remiantis 2009 metų Kauno savivaldybės išduotu dokumentu – rašytiniu pritarimu prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui.

Šis dokumentas, o, tiksliau, teismui pateikta kopija, sukėlė rimtų įtarimų, ar jis nėra suklastotas. Į akis krenta viena itin reikšminga detalė – tuo metu Kauno savivaldybė naudojo antspaudą, kuriame rašoma „Urbanistikos skyriaus“, o UAB „Dargita“ projekte esančiame spaude nurodyta „Urbanistikos skyrius“.

„Šią aplinkybę teismas įvertino kaip pagrindžiančią prielaidą dėl rašytinio pritarimo suklastojimo. Nesant originalaus dokumento negalima atlikti minėto tarnautojo parašo bei antspaudo ekspertizės“, – rašoma įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje.

Įtarimus, jog svarbus dokumentas galėjo būti suklastotas, sustiprina ir Kauno savivaldybės atsiliepime paminėta reikšminga aplinkybė: savivaldybė pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad toks dokumentas iš viso buvo išduotas. O, tiksliau, išdavimo faktas nėra užregistruotas, valdininkas, kurio parašas yra dokumente, neigia jį pasirašęs. Be to, šis rašytinis pritarimas negalėjo būti išduotas be Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo.

Šio dokumento originalo nėra, yra tik jo kopija. Esama ir daugiau painiavos, kuri tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad svarbus dokumentas galėjo būti suklastotas. O galbūt Kauno valdininkai jį išdavė, tačiau to fakto niekur neužregistravo?

„Dokumento originalo neišsaugojimą teismas įvertino kaip sukeliantį pagrįstų abejonių dėl to, ar rašytinis pritarimas buvo išduotas. Tokią išvadą teismas papildomai grindė aplinkybe, kad atsakovė („Dargita“ – red. past.) neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, o tai buvo kliūtis išduoti statybą leidžiančiam dokumentui. Be to, 2009 m. birželio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarnautojas ant UAB „Dargita“ projekto „Prekybinio kiosko supaprastintas projektas 2009-06“ brėžinio buvo užrašęs, kad tai yra laikinas statinys, kuris turi būti nukeltas iki 2012 m. birželio 18 d., todėl 2009 m. liepos 20 d. nebuvo teisinio pagrindo pritarti, kad tas pats statinys, bet jau ne kaip laikinas, o kaip pastovus, būtų padidintas“, – konstatavo statybos inspekcijos ieškinį patenkinęs Kauno apygardos teismas.

Kauno savivaldybės paprašius paaiškinti, ar dokumentas bendrovei „Dargita“ buvo išduotas, ar jį kas nors suklastojo, sulaukta šio Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos Rūtos Šimkaitytės- Kudarauskės komentaro: „Teismas įvertino visus byloje surinktus bei pateiktus dokumentus ir priėmė galutinį, neskundžiamą sprendimą. Jis nekvestionuojamas ir privalomas vykdyti visiems be išimties.

Kadangi tai yra daugiau kaip dešimtmečio senumo istorija, apie 2009 metų įvykius detaliau galėtų paaiškinti būtent tuo metu savivaldybei bei jos administracijai vadovavę asmenys.“

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kada pajudės buldozeriai? Antstolis laukia Statybų inspekcijos sprendimo

Nepaisant priimto galutinio ir neskundžiamo sprendimo nugriauti savavališkus statinius, mėsos gaminių parduotuvė „Pas Rasą“ veikia iki šiol.

„Delfi“ susisiekus su Kaune dirbančiu antstoliu Mareku Petrovskiu, kuriam perduotas vykdomasis raštas, šis pripažino – tokios situacijos, kai nelegaliai ant valstybinės žemės būtų iškilęs ne koks nors laikinas statinys, pavėsinė ar tvora, bet parduotuvė, jo darbo praktikoje dar nėra buvę.

„Pagal teismo sprendimą yra įpareigojimas nelegalius statinius nugriauti pačiai „Dargitai“, o jeigu ji nevykdo šio įpareigojimo, numatyta 30 eurų bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Kartą jau surašėme sprendimo nevykdo aktą, kreipėmės į teismą, kad skirtų baudą pačiai bendrovės vadovei. Šį prašymą Kauno apylinkės teismas atmetė, nes bauda skiriama juridiniam asmeniui. Tačiau pats juridinis asmuo teismo sprendimo nevykdo: turto nėra, pinigų sąskaitoje taip pat nėra“, – portalui „Delfi“ sakė antstolis M. Petrovskis.

Teismo sprendime taip pat nurodyta, jei bendrovė „Dargita“ nenugriaus savavališkai iškilusių statinių, tai gali padaryti Statybų inspekcija.

„Dabar Statybų inspekcija turi apsispręsti, kokiu būdu gins viešąjį interesą: samdys rangovus ir griaus statinius ar laikysis pozicijos, kad bendrovė „Dargita“ turi pati nugriauti“, – svarstė antstolis M. Petrovskis.

Antstolis sakė kelis kartus sulaukęs verslininkams atstovaujančio advokato prašymo sustabdyti teismo sprendimo vykdymo procesą. Motyvuota tuo, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamos kitos bylos – vienoje prašoma leisti įteisinti nelegaliais pripažintus statinius, kitoje – leisti valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypu, mokėti nuomos mokestį.

„Dabar skaičiuojama bauda dėl teismo sprendimo nevykdymo, laukiame Statybos inspekcijos sprendimo. Kol kas ji neišreiškė noro tai daryti. Galima suprasti: griovimo darbams atlikti reikia samdyti rangovą, sumokėti pinigų, kuriuos vėliau tektų išieškoti iš „Dargitos“. Tačiau ši bendrovė veiklos nevykdo, ten dirba „Dargita tau“, kuri tarsi niekaip nesusijusi“, – sakė antstolis M. Petrovskis.

Jis minėjo, kad verslininkų advokatas teisme prašė taikyti proporcingumo principą, esą teisingiau būtų įteisinti teismo nelegalius statinius, nei juos nugriauti.

Nelegaliai pastatyta parduotuvė Kaune, Marijampolės plente
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Verslininkų atstovas: „Viską darėme pagal įstatymus“

Siekdamas objektyvumo, „Delfi“ susisiekė su bendrovei „Dargita“ atstovaujančiu teisininku – advokatų kontoros „Smolex“ advokato padėjėju Sauliumi Petroniu.

Jis pateikė savo klientės, bendrovės „Dargita“, poziciją, kurios esmė tokia: prekyvietės statybos vyko laikantis įstatymų, gavus savivaldybės pritarimą. Tą patį, kurio Kauno savivaldybė vėliau išsižadėjo ir paneigė jį išdavusi.

„2009 metais buvo išduoti leidimai ne vienam, o trims kioskams statyti ir naudoti. Žemės plotas buvo apleistas šabakštynas ir į grąžintinų sklypų registrus neįtrauktas, nes buvo apsauginėje kelio zonoje.

Kitaip sakant, UAB „Dargita“ sutvarkė vieną apleistoje valstybinėje žemėje buvusį Kauno šiukšlyną ir šiame žemės sklype iki šiol vykdoma ne tik prekyba, bet ir gamyba. Valstybė gauna naudą iš mokamų mokesčių, nes UAB „Dargita tau“ dirba apie 40 žmonių. Ši įmonė atitinka visus europinius veterinarijos reikalavimus, įmonei buvo leidžiama dirbti ir karantino sąlygomis, darbuotojai nebuvo atleidžiami, išsaugotos visos darbo vietos“, – bendrovės „Dargita“ poziciją pateikė jai atstovaujantis advokato padėjėjas S. Petronis.

O kaip bendrovės atstovai vertina situaciją, kai savivaldybei išdavus rašytinį pritarimą kiosko išplėtimo ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projektui vėliau teigiama, jog toks dokumentas išduotas nebuvo, akcentuojami neatitikimai antspaudo turinyje, jį pasirašęs asmuo neigia tai daręs?

„Mūsų vertinimu, visi pritarimai buvo išduoti ir jų pagrindu pastatyti statiniai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Kodėl vėliau buvo teigiama priešingai, mes negalime pasakyti. Savivaldybė pati sau prieštarauja. Pirmiausia išduoda leidimus, o paskui sako, kad neišdavė.

Parašyta, kad nuo 2012 iki 2017 metų leidžia naudotis, paskui – kreiptis dėl leidimo pratęsimo. Buvo mokamas žemės mokestis. Kai prasidėjo teismai, niekas nenorėjo kalbėtis su mumis, nes iki šiol atrodo, kad esame kažkokie nusikaltėliai“, – bendrovės „Dargita“ poziciją perdavė jos atstovas S. Petronis.

Pasiteiravus, kaip nutiko, jog šiuo metu teismų sprendimu bendrovės nuomojami statiniai yra pripažinti neteisėta statyba ir reikalaujama juos nugriauti, sulaukta atsakymo, jog tai lemia mūsų šalies teisinės sistemos ypatumai.

„Taip nutiko, nes Lietuvos teismų praktika yra nuosekli, – teismui sprendimu pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ne tik nuomojami statiniai, bet ir nuosavi statiniai pripažįstami neteisėta statyba (pvz., Sabonio boteliai Kuršių nerijoje, EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje „Tumeliai prieš Lietuvą“ (peticija Nr. 25545/14))“, – teigiama atsakyme.

„Dargitos“ versija: kaip viskas vyko nuo pradžių

Portalui „Delfi“ pasiteiravus, kaip buvo pradėtos ir vyko nelegaliomis pripažintos statybos valstybinėje žemėje, advokato padėjėjas S. Petronis pateikia šią įvykių seką:

1) 2009 m. balandžio 14 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (KMSA) dėl leidimo susiprojektuoti ir pasistatyti laikiną prekybos statinį (kioską) iki 15 kv. m prie Samylų g. 17 (tuometinis šios vietovės adresas – red. past.)

2) 2011 m. spalio 6 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA su prašymu dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje Marijampolės pl. kelio apsaugos zonoje tarp Pabradės ir Samylų gatvių.

3) 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 43-2-1251 KMSA informavo neprieštaraujanti, kad UAB „Dargita“, gavusi NŽT raštišką pritarimą, projektuotų laikinas automobilių stovėjimo vietas.

4) 2012 m. kovo 28 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA su pirminiu prašymu pritarti statinio projektui „Esamo prekybos paviljono išplėtimas 2012-03“ prie Samylų g.–Marijampolės pl. sankryžos.

5) 2012 m. balandžio mėnesį UAB „Dargita“ parengė projektą „Esamų prekybos paviljonų sujungimas ir išplėtimas 2012-04“ paviljonams, esantiems adresu Kaunas, Samylų g., išplėsti nuo 47,37 kv. m ploto iki 79,39 kv. m, ant jo titulinio lapo bei pirmo aukšto ir stogo plano brėžinio yra 2012 m. balandžio 18 d. KMSA Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. Strimaičio rezoliucijos „Laikino statinio rekonstravimui (rekonstravimo sprendiniams) pritarta“, o ant esamų prekybos paviljonų išplėtimo nužymėjimo brėžinio yra 2011 m. gruodžio 2 d. KMSA Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto J. A. Bublio spaudas su parašu be rezoliucijos, 2012 m. balandžio 18 d. KMSA Urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės L. P. rezoliucija, jog peržiūrėtas esamų laikinų prekybos paviljonų sujungimas ir išplėtimas be automobilių stovėjimo vietų ir dangos įrengimo, KMSA Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rezoliucijos – 2012 m. balandžio 28 d. laikino statinio rekonstravimo sprendiniams pritarti, statinį naudoti iki sutartyje nustatyto laiko, ir 2012 m. birželio 21 d. rezoliucija 2017 m. balandžio 28 d. statinį nukelti arba kreiptis dėl naudojimo pratęsimo.

6) 2012 m. gegužės 3 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA su pirminiu prašymu pritarti statinio projektui „Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas prie Marijampolės plento tarp Pabradės ir Samylų gatvių“.

7) 2012 m. gegužės 29 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA su prašymu dėl laikinos automobilių parkavimo aikštelės prie Marijampolės pl. tarp Pabradės ir Samylų g., jam KMSA nutarė pritarti, nurodė, jog aikštelė gali būti paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti, vykdant Marijampolės plento rekonstrukciją.

8) 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA su pirminiu prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti prekybinės paskirties pastato su specializuota maisto prekyba Samylų g. / Pietinis lankstas, Kaunas, statybos projektui.

9) 2015 m. kovo 26 d. UAB „Dargita“ kreipėsi į KMSA dėl kadastrinių matavimų tikslinimo – prašė leisti atlikti Marijampolės pl. kadastrinius matavimus ir patikslinti gatvės ribą ties Samylų g. (šalia Rodūnios g.) Kaune.

10) 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Dargita“ surašė ginčo deklaraciją ir jos pagrindu 2016 m. lapkričio 22 d. VĮ Registrų centras“ buvo įregistruotos UAB „Dargita“ nuosavybės teisės į ginčo statinius, esančius Kaune, Marijampolės pl. 18.

11) 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Dargita“ ir Rimantė Maleckienė pateikė prašymą KMSA sudaryti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių: 1) automobilių aikštelės – betono danga (30,5 m ilgio, 9,0 m pločio, 274,5 kv. m ploto ir 36,0 m ilgio, 17,2 m pločio, 619,2 kv. m ploto, bendras plotas – 893,7 kv. m), esančios Kaune, Samylų g. (šalia Samylų g. 17, Kaune); 2) akmens grindinio šaligatvio (33,0 m ilgio, 1,1 m pločio, 36,3 kv. m ploto), betono trinkelių šaligatvio (6,35 m ilgio, 7,0 m pločio, 44,45 kv. m ploto), esančių Kaune, Samylų g. (šalia Samylų g. 17, Kaune), žemės sklypo nuomos sutartį.

12) 2019 m. birželio 7 d. prašymu UAB „Dargita“ ir Rimantė Maleckienė kreipėsi į KMSA ir paprašė pridėti prie 2019-04-08 prašymo projektuotojo MB „Grameda“, įmonės kodas 304285813, parengtą techninį darbo projektą „Stovėjimo aikštelės (p. 12), Marijampolės pl. 18, Kaune, supaprastintas statybos projektas“.