„Dabartinis viešojoje erdvėje pasirodęs Vyriausybės planas, kad uždarose patalpose renginių metu žiūrovų skaičių planuojama riboti iki 100 ir iki 300 lauke, mūsų nuomone, yra blogas ir neatitinka šių dienų realijų. Vilniaus „Akropolyje“, mūsų skaičiavimais, per dieną apsilanko apie 25 tūkstančius žmonių. Kauno gimtadienio šventėje dalyvavo tūkstančiai žmonių, o mus nori riboti iki 300, kai realiai gyvenime – visai kitokie skaičiai“, – anksčiau „Vakarų ekspresui“ sakė Renginių industrijos asociacijos prezidentas Gediminas Jaunius.

Jo teigimu, renginių organizatoriai saugiai gali sukontroliuoti kur kas didesnį skaičių žmonių.

„Reikėtų pradėti kalbėti mažiausiai apie 1 000 žiūrovų ar dalyvių skaičių renginių lauke metu ir apie 500 uždarose patalpose. Vėliau šį skaičių, atsižvelgus į Lietuvos situaciją, sergamumą ir panašiai, galima būtų keisti – esant gerai situacijai, sąlygas švelninti“, – savo pasiūlymą pateikė G. Jaunius.

„Renginių organizatoriai gali kontroliuoti renginio dalyvių srautus, paskirstyti įėjimus, kontroliuoti, kad nebūtų susibūrimų. Viskas yra įmanoma, tik reikia kalbėtis ir spręsti situaciją, o ne tik riboti“, – akcentavo pokalbininkas.

Įžvelgia nelygybę

Pasak UAB „Infrastruktūra LT“, kuri valdo Klaipėdos „Švyturio“ areną ir Palangos koncertų salę, vadovo Pauliaus Baltrėno, Vyriausybė, ribodama žiūrovų skaičių, turėtų atsižvelgti į koncertų salių, arenų, teatrų ar sporto salių plotą.

„Juk yra didelis skirtumas, ar 300 žiūrovų sutalpinsi į 300 vietų miestelio koncertų salę, ar 300 žiūrovų renginį stebės kelių tūkstančių vietų arenoje. Manome, kad nuo arenos, koncertų salės ploto galėtų būti paskaičiuotas išvestinis rodiklis, kiek žiūrovų būtų saugu priimti“, – savo įžvalgomis dalijosi P. Baltrėnas.

„Juk, tarkime, „Švyturio“ arena, priklausomai nuo renginio tipo talpinanti apie 5 500 žiūrovų, tikrai galėtų saugiai priimti mažiausiai tūkstantį žiūrovų. Žiūrovus galima susodinti į kas antrą vietą šachmatų principu, laikantis dviejų metrų atstumo“, – akcentavo pokalbininkas.

Jis sutinka, kad dėl saugumo tam tikrų ribojimų reikėtų laikytis, tačiau tie ribojimai neturėtų būti pertekliniai.

„Keista, kad mūsų, renginių organizavimo, sektorius yra labiau apribotas nei kiti. Juk, tarkime, viešojo maitinimo sektoriuje ar prekybos centruose žmonių srautas per dieną būna kur kas didesnis ir ten užsikrėtimo koronavirusu galimybė yra net didesnė.

Mes turime įsirengę modernias vėdinimo sistemas, galime dezinfekuoti paviršius, kontroliuoti atstumus, žmonių patekimo srautus.

Kodėl gi negali būti panašių saugumo kriterijų kaip, tarkime, prekybos centruose ar viešojo maitinimo sektoriuje? Manome, kad Vyriausybės parengti renginių ribojimo kriterijai yra labiau pritaikyti valstybinių mažesnių teatrų, koncertų salių ir panašiems renginiams, bet ne didžiosioms arenoms. Juk koks geras renginys didžiulėje arenoje gali finansiškai pasiteisinti, jei jį stebės vos 100 ar 300 žiūrovų? Tai sunkiai suvokiama“, – pabrėžė P. Baltrėnas.

Koncertas publikai automobiliuose
Foto: S.Lankučio nuotr.

Skaičiuoja nuostolius

Pasak P. Baltrėno, jau aišku, kad nuo kovo 13 iki gegužės 31 dienos Palangos koncertų salėje neįvyko 19 planuotų renginių. Jei karantino sąlygos nebus gerokai sušvelnintos, iš viso iki rudens minėtoje kurorto koncertų salėje gali neįvykti net 61 renginys.

„Švyturio“ arenoje neįvyko 18 planuotų renginių, o iki rudens jų skaičius gali padidėti iki 29.

„Bendras abiejų salių nuostolis per karantiną iki rudens gali siekti apie 400 tūkstančius eurų“, – pabrėžė P. Baltrėnas.

Spektakliai – nuo birželio

Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio teigimu, dėl renginių, spektaklių organizavimo jam kyla daug klausimų. Anot jo, pagal dabartines tendencijas gali tekti nuostolingai dirbti net iki Naujųjų metų.

„Mūsų Mažojoje salėje yra 150 sėdimų vietų. Jei reikės laikytis 2 metrų atstumo, tai galėsime žmones sodinti tik į kas antrą eilę ir į maždaug kas trečią kėdę. Taigi, kiek lieka vietų? Vos kelios dešimtys... Didžiojoje salėje – 417 vietų, tad pagal visus reikalavimus, su sąlyga, kad šeimos nariai gali sėdėti šalia, pavyktų sutalpinti nuo 100 iki 150 žiūrovų. Tačiau kaip mums, internetu pardavinėjantiems bilietus, sukontroliuoti, ar juos perka šeimos nariai? Yra daug neatsakytų klausimų. Taip pat kyla klausimas, ką spektaklio metu turi daryti aktoriai, jei yra apsikabinimo scena ar turi būti suvaidintas bučinys? Ar tai aktoriai gali vaidinti, ar ne?“ – savo pastebėjimus išsakė Klaipėdos dramos teatro vadovas.

Dėl ribojimų jis įžvelgia ir tam tikrų abejonių.

„Aš nesu medikas, ne man spręsti, bet, tarkime, lėktuvu skristi 150 keleivių neva yra saugu, turguose, kur susirenka daugybė žmonių – saugu, o kitur – nesaugu. Kyla klausimų, kodėl vienur galima, kitur – ne. Mūsų pastatas naujas, vėdinimo sistema – gera, turime įsigiję ir termometrų, matuojančių žmonių kūno temperatūrą“, – akcentavo T. Juočys.

Visgi jis sakė, kad jau birželio mėnesį planuoja pradėti į Klaipėdos dramos teatrą įsileisti žiūrovus.

„Galbūt ne pirmosiomis birželio dienomis, bet turbūt jau antrą birželio savaitę rodysime spektaklius. Liepos mėnesį planuojame didžiulę premjerą, todėl dabar intensyviai dirbame. Jei reikės, spektaklius rodysime ir vienam žiūrovui. Esame pasiryžę viskam“, – pabrėžė pašnekovas.

Paaukojo 6 tūkstančius eurų

Iki koronaviruso pandemijos Klaipėdos dramos teatro spektakliai buvo itin paklausūs – norint įsigyti bilietus tekdavo tai daryti gerokai iš anksto – neretai ir 2–3 mėnesius prieš spektaklio premjerą.

„Įvertinant ir pačius paklausiausius, ir mažiau paklausius spektaklius, vietų užpildymas pastaruoju metu iki koronaviruso buvo net 95 procentai. Tai dar neskaičiuojant pakvietimų ir nemokamų bilietų, skirtų įvairioms socialinėms grupėms. Taigi, mums bet kokie ribojimai skaudžiai kerta finansiškai. Neatmetama galimybė, kad dėl suvaržymų nuostolingai gali tekti dirbti net iki Naujųjų metų“, – sakė T. Juočys.

Jis dėkojo kultūros mėgėjams, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu skyrė paramą Klaipėdos dramos teatrui.

„Mes savo spektaklių neatidėjome nežinia kuriam laikui, o visiems grąžinome pinigus už įsigytus bilietus. Savo pranešime skelbėme, kad tie, kurie nori, gali neatsiimti pinigėlių, o juos paskirti Klaipėdos dramos teatrui kaip paramą. Džiaugiamės, kad tokių atsirado, ir gana daug – surinkome apie 6 tūkstančius eurų. Naudodamasis proga noriu jiems nuoširdžiai ištarti ačiū“, – padėką išreiškė T. Juočys.

Foto: DELFI / Jorigis Jasiūnas

Arenoms siekia atskiro reglamento

Renginių industrijos asociacijos prezidentas G. Jaunius įžvelgia ir tam tikrą galimą Vyriausybės atstovų suokalbį su valstybinių kultūros įstaigų renginių organizatoriais.

„Valstybinėms organizacijoms, kurios yra dotuojamos iš visų mūsų mokesčių mokėtojų kišenės, 300 žiūrovų skaičius gal ir nėra mažai. Juk dalis jų išlaidų finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, žiūrovai nėra pagrindinis jų pajamų šaltinis. O ką daryti privačiam sektoriui, kuriam pačiam iš renginio reikia išsilaikyti? Mes įžvelgiame, kad tokiu būdu gali būti eliminuotas privatus sektorius. Tiesiog privatus sektorius neišsilaikys...

Po to mes ateisime ir prašysime kompensacijų ir jas iš savo kišenės mokės ne premjeras Saulius Skvernelis ar sveikatos ministras Aurelijus Veryga, o visi mokesčių mokėtojai.

Tai gal vertėtų priimti pamatuotus ir teisingus sprendimus, kad nebūtų supriešintas privatus ir valstybinis renginių organizatorių, kultūrininkų sektoriai, kad visi galėtų išgyventi“, – kalbėjo G. Jaunius.

Jis siūlė, kad didžiųjų Lietuvos arenų renginiams būtų parengtas atskiras reglamentas.

„Lietuva yra unikali tuo, kad tokia maža šalis turi puikiai išvystytą didelių arenų infrastruktūrą. Joms, mano nuomone, netinka nei lauko, nei uždarų erdvių dabartinės renginių ribojimo sąlygos. Juk šiose arenose galima išskirstyti kėdes taip, kad vieno renginio metu saugiai būtų galima priimti net iki 4 tūkstančių žiūrovų. Galima padaryti net taip, kad žiūrovų srautai tarpusavyje nesusikirstų. Yra Vyriausybei pateikti siūlymai ir raštai. Tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – kalbėjo Renginių industrijos asociacijos prezidentas G. Jaunius.

Sirgaliai išsiilgo sporto

Nuo gegužės 30 dienos pagaliau galės ramiau atsikvėpti ir profesionalūs sportininkai bei sporto renginių organizatoriai – jau bus leidžiama organizuoti sporto varžybas, tačiau jos kol kas vyks be žiūrovų.

Jau šį šeštadienį 17 val. Gargždų miesto stadione vietos „Bangos“ futbolininkai Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynėse susitiks su „Panevėžio“ ekipa.

Šį sezoną minėtose aukščiausiosios Lietuvos futbolo lygos pirmenybėse Klaipėdos apskričiai atstovauja vienintelis „Bangos“ klubas. Iki tol mūsų regionui atstovavę „Palangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubai iš A lygos pirmenybių buvo pašalinti pernai, kai įsivėlė į lažybų skandalus.

Gargždų komanda dėl savo ištikimų sirgalių ir garsiosios skanduotės „Kas laimės, kas laimės? Gargždų „Banga“ yra puikiai žinoma visoje Lietuvoje. Praėjusiais metais klubas, rungtyniavęs ne aukščiausiojoje, o žemesnėje – I lygoje, suburdavo po 600–700 sirgalių per vienerias rungtynes. Taigi, jam Vyriausybės ribojimai yra skaudūs, kadangi negalima prisidurti prie klubo biudžeto iš bilietų.

Be to, futbolo ir kitų sporto šakų sirgaliai jau akivaizdžiai yra išsiilgę sporto bei per varžybas patiriamų gerų emocijų.

„Toks Vyriausybės sprendimas ir mes turime jam paklusti.

Tačiau nelabai suprantu to, kad gegužės 30 dieną per rungtynes žiūrovų negali būti, o jau birželio 1 dieną ketinama leisti į rungtynes 300 sirgalių.

Tai galėjo leisti žiūrovus ir nuo gegužės 30 dienos. Kas per dieną ar dvi gali pasikeisti?“ – retoriškai klausė „Bangos“ klubo vadovas Rimantas Mikalauskas.

Jo teigimu, šį sezoną iki koronaviruso pandemijos buvo planuota, kad per rungtynes į Gargždų stadioną pavyks sukviesti po 800 ar 1 000 sirgalių.

„Jei leis ir 300 sirgalių, mums to maža. Manau, kad saugiai ir laikantis atstumų galėtume priimti bent 500 sirgalių. Tikimės, kad Vyriausybė artimiausiu metu priims teisingus ir logiškus sprendimus“, – kalbėjo R. Mikalauskas.

Dėl renginių – Vyriausybės sprendimai ir planai

Praėjusią savaitę Vyriausybėje priimtas sprendimas, kad nuo gegužės 30 d. įsigalios nauja nuostata: atvirose ir uždarose erdvėse renginiai galės vykti dalyvaujant iki 30 dalyvių ir užtikrinant ne mažesnį nei 5 kvadratinių metrų plotą, tenkantį vienam žmogui. Taip pat turės būti išlaikomas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žmonių.

Teigiama, kad organizatoriai turi užtikrinti saugų atstumą tarp dalyvių – 10 kvadratinių metrų plotą, tenkantį vienam žmogui, ir ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp žmonių.

Nuo gegužės 30 d. leista organizuoti aukšto meistriškumo sporto varžybas atvirose ir uždarose erdvėse, nedalyvaujant žiūrovams.

Be to, viešosiose erdvėse, tiek atvirose, tiek ir uždarose, galės būti organizuojamos asmeninės šventės kaip, pavyzdžiui, vestuvės, gimtadieniai ir kita, jei jose dalyvaus ne daugiau nei 30 žmonių.

Nuo birželio 1 d. – iki 100 žmonių uždarose erdvėse ir iki 300 atvirose, o nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d. – iki 150 uždarose erdvėse ir iki 500 atvirose.