Profesorė sako, jog vakcinos reiks pagaminti milijardus dozių, taip pat labai daug laiko gali užtrukti bandymai, įvairūs patikrinimai dėl vakcinos efektyvumo.

„Aš esu realistė, nesu linkusi tikėti skambiais pareiškimais. Tai yra be galo trumpas laiko tarpas, nes nėra tokio precedento, kad vakcina būtų sukurta per metus ar dvejus. Taip nėra buvę medicinos istorijoje. Turime pavyzdžių, kad nuo Ebolos viruso vakcina buvo kurta penkerius metus ir dabar ji yra eksperimentinės vakcinos stadijos.

Ji dar nėra galutinės formos. Kalbant apie Ebolą, ta infekcija lokalizuota, ji pasireiškia tam tikrose vietose, ten kalbama apie tam tikrų rizikos grupių skiepijimą, bet jeigu mes turime omenyje situaciją su šiuo koronavirusu, tai reikia masiškai skiepyti visose šalyse, visuose žemynuose. Tos vakcinos reiks prigaminti milijardus dozių. Ar tikrai įmanoma, kad iki lapkričio mėnesio bus atlikti tyrimai, įrodyta, kad vakcina yra saugi, efektyvi?“ – svarstė profesorė ir sakė pati tuo netikinti.

Netiki, kad vakciną turėsime rudenį

Paklausus, ar realus toks scenarijus, kad pasauliui iš viso nepavyks nugalėti koronaviruso, specialistė tikina, kad visko gali būti.

„Manau, kad šansas labai didelis. Tikrai nenoriu būti blogas pranašas, bet nėra jokios taisyklės, kad vakciną pavyks sukurti. Aišku, šiuo atveju dedamos neregėtos pastangos, net didžiulės kompanijos, kurios paprastai konkuruoja, dabar susijungia, pavyzdžiui, bendri klinikiniai tyrimai; to tiesiog nėra buvę“, – sako pašnekovė.

Aurelija Žvirblienė

Oksfordo mokslininkai taip pat daro įvairius tyrimus, remiantis jais, vakciną galime turėti jau rugsėjį.

„Jeigu mes dabar diskutuotume tuo klausimu, tai aš atremčiau optimizmą pasakiusi vieną faktą – tas vakcinos formatas, kuris minimas būtent Oksfordo grupėje, yra nenaudotas iki šiol žmonėms skiepyti variantas. Tai yra vadinamoji DNR vakcina, kai paimamas kitas virusas, beždžionių, kuris nesidaugina žmogaus organizme, ir vietoje daugumos viruso genų yra įdedami koronaviruso genai. Toks formatas ir DNR vakcina niekada nenaudoti žmonėms skiepyti, tokių vakcinų pasaulyje nėra. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad toks nežinomas formatas būtų leidžiamas naudoti masinio skiepijimo tikslais ir kad absoliučiai viskas bus patikrinta?“ – sako profesorė.

„Galėčiau susilažinti, kad iki metų pabaigos nebus vakcinos, skirtos masiniam skiepijimui vykdyti. Tikrai nebus. Tol, kol nėra atlikti visi patikrinimai, jos tarsi ir nėra.“

Pasiskiepiję nuo viruso, būsite saugūs

Niekam ne paslaptis, kad daug kompanijų vienijasi dėl bendro tikslo.

„Pinigų tikrai reikia daug, skaičiuojama, kad vien sėkmingai užbaigti vakciną atsieis mažiausiai 25 milijardus dolerių, bet, jei lygintume su ekonominiais nuostoliais, tai gal ir nėra tiek daug“, – aiškino A. Žvirblienė.

Aurimas Perednis, Aurelija Žvirblienė

Anot jos, jeigu pavyks turėti vakciną, galėsime jaustis saugūs, jei būsime pasiskiepiję.

„Jeigu bus vakcina ir jūs pasiskiepysite, galėsite būti ramūs. Su šiuo virusu gali būti panaši situacija kaip su gripu – jeigu nebus privalomo skiepijimo, tai tie, kurie pasiskiepys, jausis ramūs. Čia kalbame apie optimistinį variantą, jeigu greitai turėsime tą vakciną“, – sako A. Žvirblienė.

Antroji banga – stipresnė?

Paklausus, kokio stiprumo gali būti antroji banga, profesorė sako nemananti, kad ji galėtų būti stipresnė už pirmąją.

„Man taip neatrodo. Nelygu, su kuo mes sugretintume. Jeigu lyginame su ispanišku gripu, tuomet pasižiūrėkime, kokia buvo situacija. Visų pirma, virusas kitas – gripas. Gripo virusas „elgiasi“ visiškai kitaip, jis gali taip stipriai mutuoti, kad net pasikeičia atskiri fragmentai.

Jis tarsi pasidaro toks hibridinis, taip nutiko būtent per ispaniškojo gripo pandemiją, kai iki antrosios bangos per keletą mėnesių tas gripas susimaišė, gripo virusas, paukščių ir kiaulių gripo, patekęs į tą patį gyvūną, tiesiog stipriai pasikeitė ir per tą antrąją bangą pasidarė pavojingesnis, užsikrėtė daug jaunų žmonių“, – svarsto pašnekovė.

Protrūkiai gali tęstis daugiau nei metus ar dvejus

O su koronavirusu, anot pašnekovės, yra kiek kitaip.

„Jis taip „nesielgia“, jis po truputėlį evoliucionuoja ir keičiasi, bet neturi savybės apsikeisti su panašiais virusas genomo fragmentais. Beje, kalbėdami apie tą ispaniškąjį gripą, prisiminkime, koks buvo laikmetis – po Pirmojo pasaulinio karo: šaltis, badas, žiemos sezonas. Tai yra nelygintini dalykai. O jeigu dabar kalbėtume apie tas kitas bangas, mes įgijome patirties. Baisiau, kai priešas naujas ir nepažįstamas. Galbūt kas nors sako, kad nereikėjo tokių griežtų priemonių, bet ką gali žinoti. Yra naujas priešas prie mūsų vartų, taigi per šį laikotarpį įgyta nepaprastai daug patirties. Pirmiausia mes turime galvoti, kaip apsaugoti medicinos darbuotojus, o jeigu visi šie dalykai įvykdomi, tai reiškia, kad rizika kaip tik sumažėja, nebent, aišku, tas virusas pasikeistų į blogąją pusę. Bet kol kas tokių ženklų nėra“, – sako E. Žvirblienė.

Foto: Imago / Scanpix

„Aš galvoju, kad bus tam tikrų protrūkių, pabangavimų, jie gali tęsti metus ar dvejus. Yra galimybių, kad tas virusas taps endeminiu, o tai yra virusai, kurie nuolat cirkuliuoja mūsų populiacijoje, pavyzdžiui, vėjaraupiai ar tymai. Neatsparūs, nepasiskiepiję žmonės nuolat suserga. Yra grėsmė, kad su šiuo virusu būtent taip gali ir atsitikti“, – tikina pašnekovė.