Darželiams visiems Lietuvos vaikams duris leista atverti nuo gegužės 18 dienos. Pasak Vilniaus darželio-lopšelio „Pilaitukas“ direktorės Rasitos Gylienės, pirmąją dieną į ugdymo įstaigą atvyko tik 66 vaikai, kas sudaro apie 22 proc. visų ugdomų mažylių.

Vis dėlto, teigia darželio direktorė, jau ir dabar matoma tendencija, kad vaikų elgesys pakito – padaugėjo nenorinčių valgyti darželio maisto, sumažėjo savarankiškumas.

„Mus nustebino, kad net tie vaikai, kurie prieš karantiną darželyje valgydavo viską, šiandieną daug ko atsisako motyvuodami, kad jiems mama namuose pagamindavo viską, ko jis nori. Taip pat pastebima vaikų savarankiškumo stoka – prašo aprengti, nurengti, nes vaikas šiandien nenori arba yra nenusiteikęs“, – laidoje „Delfi11“ kalbėjo R. Gylienė.

Tiesa, anot pašnekovės, yra teigiamų pokyčių. Kadangi dabar tėvai su vaikais atsisveikina prie vartelių, šis išsiskyrimas jiems esą lengvesnis, mažyliai reaguoja ramiau.

„Po dviejų mėnesių į darželį sugrįžusių vaikų adaptacija yra daug lengvesnė negu buvo po vasaros arba po atostogų. Dabar tėvai atsisveikina prie vartelių, lauke. Vaikai į tai reaguoja ramiai, jaučiasi saugūs. Negalėčiau pasakyti, kad taip vykdavo ir anksčiau, kai tėvai užeidavo į rūbinėlę, nurengdavo, atsisveikindavo, tai būdavo ir ašarėlių, ir adaptacijos laikotarpis būdavo ilgesnis“, – sakė R. Gylienė.

Pašnekovė svarstė, kad tokius pokyčius galėjo lemti tai, kad galbūt ne visiems tėvams namuose su vaikais pavykdavo laikytis dienos režimo. Be to, teigia ji, bendraujant su auklėtinių tėvais paaiškėjo, kad sunkumai namuose kyla ir dėl to, jog vaikams trūksta bendravimo su bendraamžiais.

Darželio vadovės teigimu, vaikai nelabai supranta, kodėl jiems negalima eiti į darželį ir tai suprantamai paaiškinti pavyksta ne visiems tėvams. Dėl šios priežasties, teigė R. Gylienė, dalis mažylių jautė pyktį tėvams, galvojo, kad dėl pasikeitusio gyvenimo kalti būtent jie.

„Be to, tėvams sunku dienos metu suderinti visų šeimos norių mokslus bei darbus. Kai kurie tėvai užsiminė, kad tenka dirbti net ir naktimis“, – apie situaciją kalbėjo specialistė.

Anot R. Gylienės, karantino metu ugdymo įstaigos pedagogai konsultavo tėvus, padėjo jiems sugalvoti, kaip laiką su atžalomis namie leisti prasmingai ir efektyviai.

„Pradžioje šeimoms buvo labai sunku pasiskirstyti funkcijomis, todėl kildavo nesutarimai. Tada mes su pedagogais aptarėme, kaip reikia tėvams su vaikais sugalvoti linksmą dienotvarkę, kurios turėtų laikytis visa šeima – kada keliamės, ką veikiame ryte, būtent primenant režiminius momentus.

Dabar iš į darželius grįžusių vaikų matosi, kad režiminiai momentai truputį pasimetę, išsibarstę. Tenka priminti, kad tai taip pat yra labai svarbu vaikui ir jo sveikatai. Žinoma, vaikai taip pat labai daug laiko praleidžia prie kompiuterių ar telefonų, vaikai irzlesni ir piktesni, nes namuose sunku laikytis jiems įprasto režimo – laiku keltis, valgyti, miegoti pietų miegelio“, – sakė R. Gylienė.

Delfi primena, kad darželiams nuo gegužės 18 d. atnaujinus darbą, į darželius nepriimami vaikai, turintys 37,3 laipsnių temperatūros, viršutinių kvėpavimų takų infekcijų požymių, tokių kaip sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Su jais negali dirbti rizikos grupės žmonės, jie turės dirbti nuotoliniu būdu.

Įstaigoms taip pat būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų, įskaitant ir prievolę užtikrinti, kad vaikų grupės būtų izoliuotos viena nuo kitos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, į darželius grįš nuo 30 iki 60 proc. vaikų.

Vis dar gali būti mokamas nedarbingumas

Nors ugdymo įstaigos duris jau atvėrė, tėvams lieka galimybė pasirinkti, ar nori vesti atžalą į darželį.

Tėvai, auginantys darželinukus ir priešmokyklinukus, ir toliau gali kreiptis dėl nedarbingumo pratęsimo, ypač tai rekomenduojama, kai vaikai serga lėtinėmis ligomis arba gyvena su suaugusiais žmonėmis, priklausančiais rizikos grupėms.

Pasirinkus tęsti nedarbingumą, vaiką prižiūrinčiam ir ligos draudimu draustam tėčiui, mamai, o, atskirais atvejais, vienam iš senelių, toliau bus mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

„Švelninant karantino sąlygas jau leidžiama veikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, todėl dalis tėvų galės grįžti į darbus. Tačiau gali būti, kad duris atvers tik dalis darželių ar jų grupių, mat ugdymo įstaigoms reikės perorganizuoti savo darbus, kad apsaugotų vyresnius ar lėtinių ligų turinčius darbuotojus. Labiausiai tikėtina, kad vaikai į darželius grįš palaipsniui, todėl nedarbingumo pažymėjimai ir toliau bus išduodami bendra tvarka“, – atsidarius darželiams kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Foto: socmin.lt nuotr.

Ekstremalios situacijos ir karantino metu nedarbingumas ugdymo įstaigas lankiusių darželinukų, priešmokyklinukų, pradinukų ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrai išduodamas iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiui.

Gydytojas pats sprendžia, kuriam laikotarpiui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – 60 kalendorinių dienų yra ilgiausias terminas.

Atkreipiamas dėmesys, kad ligos išmoka bus mokama ne ilgiau kaip iki karantino pabaigos, nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas ilgesniam laikotarpiui. Jeigu nedarbingumo pažymėjimo galiojimo terminas baigiasi, o karantinas neatšauktas, tuomet nedarbingumas gali būti tęsiamas dar iki 60 kalendorinių dienų.

Tėvams nusprendus vesti vaiką į darželį ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą bei grįžus į darbą, ligos išmokos mokėjimas ir nedarbingumas bus nutrauktas nuo pirmos darbo dienos. Apie darbuotojo grįžimą į darbą „Sodrai“ praneša darbdaviai.