„Prieš metus Lietuva išrinko prezidentą. Kitą dieną po rinkimų, atsakydama į žurnalistų klausimą, kaip vertinu tokį tautos pasirinkimą, pasakiau tai, ką galiu tik pakartoti — kalbėti apie nulį galima, bet sudėtinga. Nulis yra nulis.
Tiesa, nulis, kai jis matomas ilgesnės skaičių grandinės pabaigoje, gali būti labai neblogas ženkliukas. 0 ir 10. Skiriasi. Dar labiau skiriasi 0 ir 100000... Ko reikia? Reikia, kad prieš nulį būtų komanda. Jos nesimato“, – feisbuke rašė A. Maldeikienė.
Europarlamentarė pažėrė pastabų šalies vadovo užsienio politikos grupės vadovei.
„Negaliu tvirtinti, kodėl taip blankiai atrodo visa tai, kuo užsiima Asta Skaisgirytė-Liauškienė, kuri privalėtų būti esmine Prezidentūros, t. y. institucijos atsakingos už užsienio politiką, grandimi. Jeigu jos veikloje ko ir esama, tai nebent labai retų pasisakymų yra apie nieką.
Jokio platesnio ir gilesnio komentaro apie Lietuvą staigiai kintančiame geopolitiniame kontekste nei prezidentas, nei patarėja per metus taip ir nesugebėjo pagimdyti. Komiški tviterio įrašai ir sveikinimai įvairiomis kalbomis nacionalinių švenčių proga sulaukia kartais net 10 laikų, bet ar tai viskas, ką gali Lietuva? Amžinas pasimetimas net kalbant apie esminį — teisės viršenybės principą, ypač Lenkijos konteksto atžvilgiu, yra jau įprastas dalykas“, – rašė A. Maldeikienė.
Politikės vertinimu, „negebėjimas rišliau komunikuoti apie Europos problemas, kurios galiausiai suvedamos į nepabaigiamą pinigų paskirstymą žemės ūkiui (t. y. karbauskiniams) ir Sanglaudai (t. y. trinkelėms ir statybai), jau tapo Nausėdos „gerovės“ alfa ir omega“.
„Biurokratinis mąstymas (kuriam, panašu, šiame kontekste atstovauja A. Skaisgirytė-Liauškienė) ir lyderystė, kuri užsienio politikos srityje Lietuvos prezidentui skirta Dievo (atsiprašau, V. Landsbergio Konstitucijos) kaip esminis darbas, nesiderina. Ir turime, ką turime.
Na bet patarėjų kokybė kalba ne apie patarėjus, o apie juos pasirinkusi žmogų. Lyderis renkasi aštrias asmenybes ir eina į priekį, o nausėdos renkasi tuos, kurie tyli arba pataikauja. Ir tada politikos areną užvaldo tikrasis lyderis — nouneiminis devynerių metų berniukas“, – rašė A. Maldeikienė.
Politikės toks elgesys kaip ir nelabai stebina.
„Kita vertus, pasaulio tvarka griūva jau kokie penkeri metai — betgi G. Nausėda nieko apie užsienio politiką ir per rinkimus nekalbėjo, tai kodėl gi turėtų dabar prabilti?“, – rašė A. Maldeikienė.
Pasidalijo matymu, kodėl taip atsitiko
Europarlamentarė pasidalijo savo suvokimu, kodėl taip atsitiko.
„Iš esmės ne taip svarbu yra net ne tas „miręs“ dabartinis viešųjų ryšių gaminukas, vardu Gitanas, o tai, kaip ir kodėl pilki ir niekada (niekada!) per 25 metus buvimo viešoje erdvėje jokios originalesnės ar bent gyvos minties nesuformulavę veikėjai, tokie kaip G. Nausėda, tampa prezidentais?
Lemia du dalykai. Žurnalistika, kurią maitina politikų reklaminiai pinigai, dabar Lietuvoje dirba ne sarginiais šunimis, o kambarinėmis bolonkėmis. Na tokie dabar jau išnykę mieli šuneliukai, kurie mėgsta šeimininkų lovose voliotis. Minkšta ir nepavojinga, ar ne?
Kita vertus, sarginis mišrūnas turi proto, prigimtinių instinktų, net jei nėra apmokytas. O tas kambario šunelis — na jam stinga visko. Jie nebent gražiai atrodo. Visai kaip tos mūsų 15-25 metų politapžvalgininkės — mergytės, kurios kai užduos klausimą apie politiką, tai džiaugiesi, jog nekramtai. Nes iš nuostabos kąsnis iš burnos išlėktų.
Antra tokios padėties dedamoji — vadinamieji ekspertai. Kurie TV ekranuose mekena bile ką, bet net nebando pirštu besti į atvirus kandidatų nusikalbėjimus ir vidines jų mąstymo bėdas. Kai ir jei nepatinka G. Nausėda (man asmeniškai tai jis jau seniai tiesiog stebėjimo ir darbo objektas, gaila labai nuobodus), beskite pirštu į „žurnalistus“, mirusių „debatų“ guru (visų pakraipų ir plaukų spalvos jakilaičius ir garbačiauskaites) bei ekspertus su titulais, tačiau be analitinių gebėjimų“, – rašė A. Maldeikienė.