Tokią komiteto išvadą ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė prieš planuojamą balsavimą dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų priėmimą.
„Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – nutarė Seimo komitetas, preliminariai įvertinęs, ar įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak komiteto, asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję diplomatų pareigas ir norėję likti dirbti diplomatinėje tarnyboje, arba ketinę ateityje stoti į diplomatinę tarnybą, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
Pasak komiteto, šia nuostata Seimas patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
„Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai. Toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai“, - sakoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje.
Beje, į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas.
Tačiau šie siūlymai, komiteto nuomone, vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše. „O Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių“, – mano Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Už šią išvadą vienbalsiai balsavo 10 komiteto narių.