Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyko jau ne vienus metus – kone ištisą dvidešimtmetį, tačiau tik šiemet rastas kompromisas. Įteisinta tvarka, kuri sudaro sąlygas tėvams savo atžalas mokyti namuose, jei šie to pageidauja.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas „Delfi“ sakė, jog galimybė vaiką ugdyti šeimoje yra tiesiog būtina. Laisvė neįsivaizduojama be pasirinkimo – kuo didesnė pasirinkimo įvairovė, tuo geresnis laisvės indekso vertinimas.

Įstatyme yra spragų

Dėl vaikų ugdymo šeimoje per laiką užgimė daug iniciatyvų, visgi galiausiai įvyko paskutiniai svarstymai. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), pritarė Vyriausybė. „Įstatyme yra minusų, bet juos galima taisyti, koreguoti, o pats žingsnis – teigiamas, geras ir sveikintinas“, – sakė D. Trečiakauskas.

Visgi jis pastebėjo, jog įstatyme netrūksta įvairių suvaržymų bei apribojimų, netgi įpinta vaikų teisių apsaugos tarnyba: „Pasirašoma sutartis su mokykla, tad pastaroji ir turėtų įvertinti. Juolab kad kalbama ne apie vaikų teises ar galimą jų pažeidimą, o apie mokymosi aplinką“, – atkreipė dėmesį D. Trečiakauskas ir pridūrė, jog žvelgiant iš šios pusės sąlygas mokyklose galima taip pat įvertinti nevienareikšmiškai. Prieš porą metų dar buvo mokyklų su lauko tualetais.

Tad reikalavimai šeimoms, pašnekovo manymu, pertekliniai, o valdžios kišimasis esą kuo toliau, tuo dažniau nepamatuotas ir nepagrįstas, pažeidžiantis žmogaus teises, laisves.

Dėl karantino šalyje visose ugdymo įstaigose užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. Kaip sakė D. Trečiakauskas, nejučiomis pereita prie ugdymo šeimoje, mokykla padėjo kuruoti šį procesą.

„Tėvai pamatė, kad mokytojo darbas nėra toks lengvas ir paprastas, kur galima džiaugtis ilgomis atostogomis“


Rezultatai, D. Trečiakausko manymu, priklausys nuo individualių vaiko gebėjimų, polinkių, noro, šeimos palaikymo, socialinės padėties. Taip pat – nuo mokytojų, kurie vedė nuotolines pamokas, – kiek jie buvo išradingi, kūrybingi, geranoriški vaikų atžvilgiu. „Daug dedamųjų, visokių patirčių – vieni pyksta, kiti džiaugiasi“, – konstatavo jis.

Aišku viena: tėvai pamatė, kad mokytojo darbas nėra toks lengvas ir paprastas, kai galima džiaugtis ilgomis atostogomis.

Nėra daug entuziastų

Galbūt praktinis pajautimas išmuš entuziazmą mokyti vaikus namie? „Tokių entuziastų nėra daug – suskaičiavome 5–7 tūkst. tėvų, kuriems tai buvo įdomu, kurie išreiškė norą. Tai nėra dideli skaičiai visos Lietuvos mastu. Tačiau kažin ar karantino laikotarpis sukels abejonių žmonėms, kurie jau yra priėmę sprendimą. Manau, kaip tik atsiras dar daugiau tėvų, kurie pasakys: visai neblogai, sutaupome laiko, nereikia niekur važiuoti, atsiranda daugiau galimybių, vaikui tenka daugiau atsakomybės“, – vardijo mokymo namuose privalumus D. Trečiakauskas.

Pašnekovo įsitikinimu, be atsakomybės, pareigos, užsidegimo, neugdoma asmenybė, tai yra svarbūs ir pamatiniai dalykai. „Mokymasis vyksta per asmeninę patirtį – žinių kiekis neturi nieko bendra su praktika. Įgūdžiai tobulinami per veiklą. Teorinis mokymasis skirtas filosofams – viduramžiais vienuoliai svarstydavo, kiek velnių telpa ant adatos smaigalio“, – nė kiek neabejojo jis.

Švietimo sistema, pašnekovo teigimu, neturėtų slopinti vaikų kūrybiškumo: „Visi vaikai darželyje veržiasi į pirmą klasę, bet tik nuėję į mokyklą grįžta nukabinę nosis – nebenori lankyti pamokų. Tai daug pasako apie švietimo sistemą, taip neturėtų būti.“

„Mokymasis vyksta per asmeninę patirtį – žinių kiekis neturi nieko bendra su praktika. Įgūdžiai tobulinami per veiklą. Teorinis mokymasis skirtas filosofams – viduramžiais vienuoliai svarstydavo kiek velnių telpa ant adatos smaigalio“


Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus, komentuodamas sprendimą dėl vaikų ugdymo šeimose, sakė, jog įstatymo leidėjo idėja iš esmės yra gera: prieš sudarant sutartį dėl ugdymosi šeimoje, mokykla, pasitelkusi specialistus, turi įvertinti ugdymosi sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį. „Toks ugdymo šeimoje būdas iki šiol nebuvo įteisintas mūsų šalyje, tačiau tėvų ir kai kurių organizacijų prašymu yra įteisintas. Priimti tam tikri teisės aktai, apibrėžta aiški tvarka“, – aiškino jis.

Daugelyje valstybių galimybė ugdyti vaikus šeimoje egzistuoja viena ar kita forma.

Tačiau ugdymas namuose ne visada gali pasiteisinti. E. Meilaus manymu, minusų ir grėsmių ne viena – vaikas gali tapti tarsi nematomas, nebus užtikrinta teisė į mokslą, neįgyvendinami visi ugdymo tikslai, jis bus uždarytas tarp keturių sienų.

Mokykla


Tam tikri saugikliai – būtini

Mokymosi kokybė gali nukentėti dėl to, kad ugdymo būdas bus paremtas vien subjektyvia tėvų nuomone, taip pat gali pritrūkti reikiamo dėmesio vaiko socializacijai. „Jei yra duomenų, kad galimai pažeidžiamos vaiko teisės į mokslą ar užfiksuojami smurto atvejai, natūralu, iškyla klausimas, ar vaikas gali įgyvendinti savo geriausius interesus atitinkančią teisę į mokslą tokioje šeimoje. Tad reikėtų, kad šiuos duomenis pateiktų vaiko teisių apsaugos institucijos, pagal tai mokyklos vertintų, ar tėvai gali sudaryti sąlygas ugdyti šeimoje“, – apie būtiną priežiūros mechanizmą kalbėjo E. Meilus.

Kontroliuoti žadama atliekant periodinius žinių patikrinimus: vaikas ir tėvai bendraus su mokytojais, vyks atsiskaitymai. Jei bus pastebėta, kad žinios nepakankamos, vaikas privalės grįžti mokytis įprastiniu būdu. „Apraše sudėlioti tam tikri saugikliai: vaikas turi ne tik teisę, bet ir pareigą mokytis“, – konstatavo jis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas rėmėsi tikrais pavyzdžiais: vaikas pusę metų nelankė mokyklos, o ugdymas namuose nevyko. Yra ir kita pusė: kartais pastebima piktnaudžiavimo atvejų ir pačiose mokyklose – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko tėvams pasiūloma jį ugdyti namuose. „Pasitaiko neigiamų dalykų, todėl yra apibrėžta tvarka“, – aiškino jis.

„Jei bus pastebėta, kad žinios yra nepakankamos, vaikas privalės grįžti mokytis įprastiniu būdu“


Apskritai namų mokymas, anot E. Meilaus, yra naudingas, turi pliusų. Vienas jų – lengviau skleistis kūrybiškumui. „Yra visokiausių situacijų: tarkim, vaiko tėvai – mokytojai, be abejonės, jie gali užtikrinti ugdymą. Taip pat vaikas gali turėti individualių savybių, galbūt jam saugiau ugdytis šeimoje“, – pabrėžė jis.

Gyvenimas sparčiai keičiasi, įvairėja ugdymo būdai ir formos. „Karantino metu atsiskleidė skirtingos nuotolinio ugdymo pusės, buvo galima įsivertinti visus neigiamus ir teigiamus dalykus. Žinoma, nauja patirtis gali paskatinti šeimas ugdyti vaiką naujuoju būdu – savarankiškai. Daug metų diskutuota apie tokį būdą, jo reikėjo, bus sėkmingai pritaikytas ir praktikoje“, – įsitikinęs E. Meilus.

Šeima žino, ko nori, bet ar visada laisvė siejasi su atsakomybe?

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė dr. Eglė Celiešienė neabejojo, – naujai įsigaliojusi nuostata sudaro sąlygas kiekvienai šeimai rinktis labiausiai vaiko poreikius atitinkantį ugdymosi procesą, tai esą ypač svarbu.

Juk tik pati šeima ir joje augantis vaikas geriausiai žino, kokiu būdu nori ir gali mokytis. „Ugdymo šeimoje koncepcija sudaro sąlygas vaikui, tėvams ar globėjams, bendradarbiaujant su mokykla, parinkti labiausiai vaiko interesus atitinkantį mokymosi būdą, metodikas. Tarkim, mokytis raidžių, ieškant abėcėlės gamtoje, atrasti matematiką, skaičiuojant aplink matomus objektus, pažinti fiziką, chemiją muziejuose, kitose aplinkose“, – vardijo neribotas galimybes E. Celiešienė.

Tačiau, pasak jos, galima mokymosi laisvė glaudžiai siejasi su didele tėvų ar globėjų atsakomybe, įgyvendinant priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas: „Karantinas, privalomai skaitmenizavęs mokymąsi, leido kiekvienam vaikui „pasimatuoti“ nuotolines pamokas, tėvams – geriau suprasti mokytojo darbą.“

Nors tarptautinė švietimo bendruomenė pabrėžia, jog šiuo metu vykstančio nuotolinio ugdymo negalima lyginti su mokymu namuose įprastomis sąlygomis, visgi kiekvienas dalyvis galėjo nors iš dalies pajusti, kaip visa tai vyksta praktiškai. „Todėl dabar daugeliui daug lengviau įsivaizduoti, kaip reikėtų savarankiškai, kasdien nedalyvaujant mokytojui, organizuoti bei užtikrinti efektyvų mokymosi procesą“, – pastebėjo pašnekovė.

Ir nors ugdymasis šeimose, anot jos, nėra tapatu nuotoliniam mokymusi, tačiau abiem atvejais mokyklos ir tėvų, globėjų bendradarbiavimas tampa esminiu dalyku, siekiant sėkmingo mokymosi proceso organizavimo ir vykdymo.

ŠMSM: tėvai privalės fiksuoti vaiko pasiekimus

ŠMSM informuoja, jog šeimos, norinčios mokyti vaikus namuose, turės atitikti tam tikras sąlygas. Vaikus mokyti namuose bus galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų, taip pat susijusių ir su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui.

Tėvai, mokyklai teikdami prašymą ugdyti vaiką namuose, kartu turi pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus informaciją apie tai, kad nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria bus sudaryta tėvų sutartis, mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.

Tėvams būtų nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko.

Mokyklų, kurios padės tėvams organizuoti ugdymą namuose, sąrašą tvirtins ir savivaldybės interneto svetainėje viešai paskelbs savivaldybė.

ŠMSM duomenimis, mokymas namuose šiuo metu gali būti aktualus 200 Lietuvos mokinių. Iš jų apie 100 ugdytųsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tam papildomai reikėtų 76,6 tūkst. eurų, o 2021 m. – 230 tūkst. eurų.

Mokymo lėšos būtų skiriamos mokytojų darbo užmokesčiui (už kontaktines valandas, už valandas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti konsultacijoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti) sumokėti, kitoms ugdymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams, įsigyti.