Jaučia šimtai tūkstančių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, nuo karantino pradžios kovo viduryje iki praėjusios savaitės pabaigos (gegužės 21–osios dienos), per 80 tūkst. gyventojų kreipėsi dėl išmokos savarankiškai dirbantiems.
Bene 36 tūkst. (tikslus skaičius – 35 599) darbdavių iki praėjusios savaitės pateikė prašymus subsidijoms gauti.
Bendras darbuotojų skaičius, kuriems paskelbtos prastovos ir kurių darbo užmokesčiui prašoma subsidijų, gana įspūdinga – per 240 tūkst. (tikslus skaičius gegužės 21–osios duomenimis – 243 231).
Beveik 25 tūkst. (tikslus skaičius – 24 694) įmonių pateikė prašymus Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojams paskelbtas prastovas.
Priežastis – labai paprasta
Antradienį laidoje „Delfi11“ dalyvavusi „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė kalbėdama apie galimas priežastis, kodėl į darželius grįžo nedidelius skaičius vaikų, užsiminė ir apie labai pragmatinę galimybę – paprasčiausią paskaičiavimą, kas labiau apsimoka finansiškai.
„Nepamirškime vieno pragmatinio išskaičiavimo – nemažai žmonių yra prastovose, verslai, įstaigos yra sustoję, netgi tie, kurie pradėjo dirbti arba atleidžia žmones, arba turėjo juos leisti į prastovas. Šiuo atveju nemaža dalis ir tėvų galėjo pasiimti vaiko priežiūros atostogas, biuletenį, kitaip sakant. Tie biuleteniai tęsiami tol, kol valstybėje yra paskelbta epideminė situacija.
Tai dalis iš tų žmonių, kurių situacija darbovietėse nėra labai gera, kurie mato, kad gali būti atleisti ar neturi, kur sugrįžti, jie tęsia tuos biuletenius, (ir darys tai, aut. p.) kol vyks karantinas, nes tokia tvarka. Tai dalis žmonių ir dėl to vaikų į darželį neveda, dažniau iš pragmatinių sumetimų, nei kažkokių kitokių“, – laidoje „Delfi11“ sakė R. Ališauskienė.
Mokės dar kurį laiką
SADM pateikia ir aiškius paaiškinimus, kas bus, kai karantinas baigsis.
Taigi, dirbantiems savarankiškai – dar 2 mėnesius po karantino pabaigos mokama 257 eurų per mėnesį išmoka.
Darbdaviams, kurie buvo paskelbę prastovas ir kurių darbuotojų darbo užmokesčiui gautos subsidijos – dar 6 mėnesius bus mokamos subsidijos darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova, darbo užmokesčiui.
Pirmą–antrą mėnesį subsidija gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, antrą–trečią – 50 proc., trečią–ketvirtą – 30 proc.
Visais mėnesiais subsidija negali siekti daugiau nei 607 eurai bruto, nebent įmonė būtų įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Tuomet subsidijos „lubos“ siektų 1214 eurų bruto. Pridedame subsidijų skaičiavimo pavyzdžius.
Šiomis subsidijomis darbdaviai pasinaudoti ir nelaukdami, kol baigsis karantinas – taip pat jomis pasinaudoti galima tuomet, kai darbuotojai grąžinami iš prastovų dar karantino metu.
Netenka teisės į išmoką, atkūrus kontaktinį ugdymą
Turintiems nedarbingumo pažymėjimą, nes prižiūri vaikus – kai pasibaigus karantinui ugdymo įstaigos atkuria nenuotolinį mokymąsi, tėvai nebetenka teisės į nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką ir turi sugrįžti į darbą.
Net jei karantinas užsitęstų, pradinukų tėvai ligos išmoką ilgiausiai galės gauti iki birželio 5 dienos, nes šią dieną baigiasi mokslo metai. Jiems pasibaigus situacija bus tokia pati, kaip ir kiekvieną vasarą pasibaigus ugdymui.
Turintiems nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos – išmoka mokama, kol pasveikstama, nepriklausomai nuo to, pasibaigęs karantinas ar ne.