Priemonių ėmėsi anksčiau

Pakruojo rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Šurna kaip galima priežastį, kad savivaldybėje nepatvirtintas nei vienas koronaviruso atvejus, įvardijo priemones, kurių ėmėsi dar prieš karantino paskelbimą.

„Nuo pat pradžių, paskelbus karantiną, ėmėmės griežtesnių priemonių, apribodami renginius. Kas mums atrodė kiek per griežta, bet net ir kovo 11–osios renginius tiek viduje, tiek ir lauke uždraudę. (…) Intensyviai viskam ruošėmės ir vykdėme visus nutarimus. Turbūt tas ir lėmė, kad šiai dienai nei vieno patvirtinto atvejo neturime“, – Delfi sakė Pakruojo rajono savivaldybės atstovas.

G. Šurna teigė, kad sprendimą dėl kovo 11–osios renginių draudimo priėmė savo nuožiūrą, nurodymo drausti tokius renginius dar nebuvo, tik rekomendacijos.

„Lietuvoje dar nebuvo tada paskelbto karantino, o mes jau tuomet susirinkę priėmėme sprendimą, kad reikia apriboti tuos renginius. Gal užbėgome įvykiams už akių. Patiems tada kiek skaudoka buvo, žiūrint į kitas savivaldybes, jie renginius vykdė. Bet manome, kad pasiteisino šis mūsų sprendimas“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Pakruojo rajono savivaldybėje gyvena per 19 tūkst. gyventojų.

Lėmė uždaryti SPA

Birštono savivaldybės gydytoja Eglė Grinevičienė teigė, kad pagrindinė priežastis – karantino metu uždarytos sanatorijos ir SPA.

„Manau, kad tokia situacija išgauti mums pavyko tik dėl to, kad sanatorijos ir SPA centrai buvo uždaryti. Pacientus priėmė tik viena „Versmės“ sanatorija ir tik tuos, kurie ypatingos būklės buvo, kai būtinybė buvo tokias paslaugas teikti.

Susidarė taip, kad daugelis įstaigų nuotoliniu būdu paslaugas teikė, labai daug dirbome ties klausimu, kad kiekvienas gyventojas saugotų save ir aplinkinius. (…) Tos bendros priemonės taip pat prisidėjo prie to, kad gyventojai sužinojo informaciją ir galėjo prisitaikyti“, – Delfi sakė E. Grinevičienė.

Ji teigė, kad vienintelėje savivaldybėje veikiančioje sanatorijoje pacientų taip pat nebuvo daug.

Paklausus, ar nėra baisu prieš birželio 1–ąją dieną, kai vėl bus atidaromos pramoginės spa ir reabilitacijos paslaugos viešbučiuose ir sanatorijose, savivaldybės gydytoja sakė, kad tikisi, jog gyventojai tinkamai vertins situaciją.

„Manau, kad per šitą karantino laikotarpį žmonės išmoko pasaugoti save ir savo artimą, tikrai nei atsidariusiose parduotuvėse antplūdžio nebuvo. Žmonės dedasi kaukes, ypač tie, kurie yra rizikos grupėje, privengia didelių srautų. Tikimės, kad išliksime sėkmės atveju“, – Delfi sakė Birštono savivaldybės gydytoja E. Grinevičienė.

Birštono savivaldybėje gyvena per 4 tūkst. gyventojų.

Galbūt atsakingai laikėsi karantino?

Kaip praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje sakė Visuomenės sveikatos centro atstovė, epidemiologė Ginreta Megelinskienė teigė, kad priežasčių tokiems „sėkmės atvejams“ gali būti daug.

„Sudėtinga paaiškinti, tai gali nulemti daug aplinkybių. Ir gyventojų tankumas gali turėti reikšmės. Kitas klausimas – kiek ten buvo įvežtinių atvejų, gal jų visai ten nebuvo. Nes patys pirmieji atvejai Lietuvoje prasidėjo nuo jų. (…) Gal asmenys labai griežtai laikėsi karantino taisyklių, nevyko pas artimuosius kituose miestuose. Tai ir galėjo nulemti, daug faktorių yra“, – sakė G. Megelinskienė.