Vilniaus universiteto (VU) Hidrometeorologijos ir klimatologijos katedros studentai paskaičiavo, kad jeigu klimatas pasaulyje keisis pagal blogiausią mokslininkų sudarytą scenarijų, po mažiau nei 50 m., 2067 m., Lietuvoje įsivyraus panašios klimatinės sąlygos kaip dabar yra kone 1500 km į pietus nutolusiame Vengrijos mieste.

Tokį studentų darbą penktadienį vykusioje konferencijoje „Klimato kaita Lietuvoje: globalūs ir nacionaliniai iššūkiai, stebėsena ir politikos gairės“ pristatė VU mokslininkas, klimatologas doc. dr. Justas Kažys.

Delfi primena, kad Tarvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra keturis klimato kaitos scenarijus. Jie sudaryti pagal prognozuojamą žmonijos vystymąsi – kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, kiek bus išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar pasaulyje didės miškų plotai ir kiek efektingų priemonių valstybės imsis taršai mažinti. Apie tai plačiau galite skaityti čia.

„Yra numatomi pagrindiniai keturi temperatūros ir apskritai klimato kaitos vystymosi scenarijai. Nuo tokio nuosaikaus ir labai gero, kai klimatas iš esmės net nešils, o bus stabilus ir netgi pradės šiek tiek vėsti nuo amžiaus vidurio, iki labai drastiškų scenarijų, kai klimatas labai stipriai pasikeis ir vidutinė pasaulinė oro temperatūra gali išaugti iki 5-6 laipsnių“, – kalbėjo J. Kažys, kuris pranešimą parengė kartu su VU prof. Arūnu Bukančiu.

Vasarą gali stipriai išaugti ypač karštų dienų skaičius

Kaip teigia J. Kažys, būtent nuo šių scenarijų priklausys ir kokių vasarų ateityje galima tikėtis Lietuvoje.

Pagal optimistiškesnį scenarijų, tai yra, jei klimato pokyčiai nebus labai staigūs, vasarą tiek karštų dienų, tiek kritulių skaičius turėtų išlikti panašus į dabartinį.

Vis dėlto, anot J. Kažio, būtent tai, kad temperatūra kyla, o kritulių nedaugėja nulems ir dažnesnes anomalijas. Mokslininkas priminė, kad 2017 m. Lietuvą kamavo sausra ir skandino liūtys, 2018 m. – taip pat alino sausra, 2019 m. – sausros mūsų šalies taip pat neaplenkė, be to dar turėjome ir vėlyvas šalnas bei stipriai nusekusias upes, o 2020 m. išskirtinai šiltą žiemą.

„Tai tikrai galime pavadinti klimato kaitos pasekmėmis, kurios ateityje tik dar labiau kartosis“, – įspėjo J. Kažys.

Kad vasaros šyla, dėmesį atkreipė mokslininkas, akivaizdu jau dabar: „Pavyzdžiui, 2019 m. buvo patys šilčiausi per visą matavimų laikotarpį, kai per šiuos mėnesius (balandis–rugsėjis) užfiksuota vidutinė 16,4 laipsnių temperatūra.“

Klimatologo teigimu, žiūrint į pesimistiškiausią scenarijų (RCP 8.5), pokyčiai gali būti dar ryškesni. Anot J. Kažio, tokiu atveju Vilniuje ir visoje Lietuvoje išaugtų ypač karštų dienų skaičius.

„Jeigu klimato scenarijus bus drastiškas, galima tikėtis labai karštų dienų. Tokių dienų, kai temperatūra viršys 22,6 laipsnius pagal 95 procentilį, padaugėtų jau iki 10-12 dienų. Tuo tarpu jei bus nuosaikesnis scenarijus, jų padidėjimas bus beveik nejuntamas.

Didelių, stambių kritulių netgi turėtų šiek tiek sumažėti, bet tai nereiškia, kad jų nebus. Tos anomalijos kartosis, tik jų pasikartojimas gali būti šiek tiek mažesnis“, – kalbėjo J. Kažys.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros grafikai

Pagal mokslininko pateiktus duomenis, iki 2000 m. Vilniuje per vasarą ypač karštų dienų vidutiniškai būdavo apie 4-5.

Taip pat, pask J. Kažio, sparčiai šylant globaliai temperatūrai, tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje daugėtų ir karštų bei sausų dienų skaičius vasarą.

„Atskiri modeliai rodo aiškų dienų skaičiaus su anomaliom ir sausom dienom išaugimą amžiaus pabaigoje. Jeigu temperatūra išaugs tik 2-3 laipsniais, tokių dienų skaičius turėtų išlikti panašus jau į dabartines sąlygas“, – teigė klimatologas.

Pagal jo pateiktus duomenis, iki 2000 m. Vilniuje vasarą tokių dienų būdavo apie 2. Jeigu pildytųsi niūriausias klimato kaitos scenarijus, jų skaičius jau iki 2035 m. gali išaugti iki 5-9, o iki amžiaus pabaigos net iki 9-16.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros grafikai

Gražių žiemų sus sniego danga galėsime tik pavydėti

Mokslininko teigimu, vykstanti klimato kaita dar labiau paveiks žiemas. Jo teigimu, jau dabar aišku, kad šaltų dienų turėsime vis mažiau, nepriklausomai nuo to, kuris klimato kaitos scenarijus vystysis.

„Dienų skaičius su šaltomis dienomis mažės ir mažės labai stipriai, nepriklausomai nuo scenarijaus. Amžiaus pabaigoje, galima sakyti, mes beveik neturėsime šaltų dienų arba jų pasitaikys itin retai ir ne kiekvienais metais. Tokių dienų turėtų būti tik vieną kartą per dešimtmetį. Tuo metu kritulių kiekis išliks panašus arba net šiek tiek ūgtels“, – prognozėmis dalinosi klimatologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad žiūrint į kritulių kreivę per visą stebėjimų laikotarpį itin ryškių pokyčių nesimato, tačiau galima įžvelgti, jog būtent šaltuoju laikotarpiu ji šiek tiek kyla į viršų.

„Tai susiję su tuo, kad žiemą, kai vyravo kietojo pavidalo krituliai, sniegas, dabar dažniausiai keičia lietus“, – aiškino J. Kažys. Klimatologo teigimu, ateityje kritulių žiemą gali dar labiau padaugėti, ypač remiantis RCP 8.5 scenarijumi.

„Net ir artimiausioje ateityje aiškiai matyti, kaip keičiasi kritulių sezoniškumas – didėja šaltojo sezono kritulių skaičius, tuo tarpu vasaros kritulių kiekis XXI a. 4 dešimtmetyje išlieka beveik pastovus. Amžiaus pabaigoje šie skirtumai pasidaro dar ryškesni. Tikėtina, kad žiemą kritulių skaičius gali išaugti 20 proc. nuo dabartinio. Gali būti, kad žiemos bus šiltesnės, sniego nebus, daugiau lis, persitvarkys oro cirkuliacija, kuri tai ir lems“, – kalbėjo J. Kažys.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros grafikai

Jis atkreipė dėmesį, kad šių metų sausio–kovo mėnesiai buvo šilčiausi per visą stebėjimų laikotarpį. Mokslininkas tikino, kad žiemos Lietuvoje niekur nedings, tačiau jos jau bus kitokios.

„Žiemos išliks, tačiau bus tokios labai nemalonios sąlygos, kurių daug kas nemėgsta, t.y., oro temperatūros svyravimai apie nulį. Kartosis nuolatiniai atodrėkiai, vėl užšalimas ir panašiai. Tokių dienų, turiu nuvilti, artimiausiu metu turėtų tik daugėti.

Ilgų, gražių žiemų su sniego danga galėsime tik pavydėti. Bus trumpi epizodai“, – ne itin džiugiomis įžvalgomis dalinosi jis.

Temperatūra Lietuvoje šyla greičiau nei globali

J. Kažys atkreipė dėmesį, kad Lietuva nėra kažkuo išskirtinė šalis, ją kaip ir likusį pasaulį veikia besikeičianti globali cirkuliacinė sistema. Globali oro temperatūra, duomenis pateikė mokslininkas, kyla jau 43 m. iš eilės.

„Globali oro temperatūra kyla ir kyla nuolat. Mes beveik visą laiką gyvename šiltesniais metais negu vidurkis jau nuo praeito amžiaus aštunto dešimtmečio pradžios. 2016-ieji buvo šilčiausi metai pasaulyje. Tokių rekordų, aišku, galime tikėtis vis daugiau ir daugiau“, – sakė mokslininkas.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros grafikai

Panašūs procesai, pastebėjo klimatologas, vyksta ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje vidutinė temperatūra auga dar sparčiau.

„Be abejo, išsiskiria paskutiniai trys ar keturi dešimtmečiai, kai kreivė stipriai ėmė šauti į viršų. Lietuvos klimatas dabar atskirais metų sezonais kinta daug greičiau negu pasaulio. Jeigu pasaulio šyla apie 1 laipsnį, tai Lietuvoje tai sudaro apie 1,3 -1,6 laipsnio priklausomai nuo sezono“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkas.