Nacionalinė šeimos taryba, kurioje dirbs 15 narių, pradės veiklą, kai Seimo nutarimo projektui dėl tarybos sudėties patvirtinimo bus pritarta parlamente.
Pagal įregistruotą nutarimo projektą, į Nacionalinę šeimos tarybą siūlomi:
1. Viktorija Čepukienė – Vytauto Didžiojo universiteto teikimu;
2. Lijana Gvaldaitė – Vilniaus universiteto teikimu;
3. Ramunė Jurkuvienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;
4. Roma Jusienė – Vilniaus universiteto teikimu;
5. Danutė Laivienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;
6. Jolanta Lipkevičienė– asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ teikimu;
7. Kristina Malinovska – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;
8. Indrė Pavinkšnienė– asociacijos „Šviesos kampelis“ teikimu;
9. Jolanta Ramonienė– VšĮ „Šeimos institutas“ teikimu;
10. Daiva Riklienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;
11. Kristina Senkuvienė– Gausių šeimų asociacijos teikimu;
12. Rima Sitavičienė – Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ teikimu;
13. Vytis Turonis– VšĮ Laisvos visuomenės institutas teikimu;
14. Inga Ulevičiūtė Rukšėnienė – asociacijos „Kitoks vaikas“ teikimu;
15. Dalia Vilkauskienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu.
Iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, siūloma pavesti laikinai Tarybos pirmininko pareigas eiti Ramunei Jurkuvienei.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai, kaip biudžetinei įstaigai, įsteigti. Įstatyme apibrėžiama, kad taryba yra Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma ketverių metų kadencijai.
Tarybą sudaro 15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu.
Pagrindiniai tarybos uždaviniai yra skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis bei su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus.
Ši taryba teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo gerinimo. Nustatyta, kad taryba, be kitų funkcijų, atliks numatomo teisinio reguliavimo poveikio šeimai vertinimą ir teisės aktuose numatytą teisinio reguliavimo stebėseną; analizuos ir vertins programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą.
Nacionalinė šeimos taryba kasmet rengs ir Seimui teiks pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo padėtį.