„Šiuo metu tiriame vieną teisės aktą. (…) Problema yra tame, kad tai yra privalomas teisės aktas tam tikros srities darbdaviams. Tame teisės akte yra suformuluota, kad teikiantys paslaugas darbuotojai neturėtų būti vyresni kaip 60 metų amžiaus. Akivaizdu, kad darbdavys, kuriam privaloma įgyvendinti šitą teisės normą, turės imtis kažkokių priemonių, kad vyresni asmenys neatliktų tų pareigų.
Tada kyla didelis klausimas, ar jis sugebės sudaryti galimybes jam atlikti kitas darbines funkcijas, kad jie galėtų dirbti atriboti nuo tų paslaugų teikimo? Jeigu tokios galimybės nėra, kas tada padengs netekto darbo užmokesčio skirtumą? (…) Yra rizika, kad nukentės vyresni darbuotojai, nes jiems nebus užtikrintas vienodas darbo užmokestis“, – antradienį per „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.
Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos atstovas sakė, kad tyrimas pradėtas po to, kai kreipėsi vienas iš darbuotojų, ir su nerimu klausė, kaip galėtų tokiu atveju darbdavys pasielgti.
„Delfi“ pasidomėjus plačiau, paaiškėjo, kad turimas mintyje Sveikatos apsaugos ministerijos priimtas sprendimas dėl COVID-19 valdymo priemonių vaikų priežiūros organizavimui įstaigose.
Vienas šio nutarimo punktų įpareigoja užtikrinti, kad priežiūros paslaugų teikimo vietoje tiesiogiai su vaikais nedirbtų darbuotojai, priklausantys rizikos grupei.
Rizikos grupei priskiriami asmenys apibrėžiami kaip tokie, kurie yra vyresnio kaip 60 m. amžiaus ir (arba) serga lėtinėmis ligomis, nurodytomis Įsakyme Nr. V-483: žmogaus imunodeficito viruso liga; piktybiniai navikai (jei liga diagnozuota ar buvo paūmėjimas ir jei po taikyto gydymo pabaigos nepraėjo 2 metai); cukrinis diabetas; širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu 2-4 laipsnio;
lėtinės kvėpavimo organų ligos su kvėpavimo nepakankamumu; lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu; būklė po autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos; ligos, kurios šiuo metu gydomos bendra ar selektyvia chemoterapija ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais pabaigos nepraėjo 2 metai; ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia metilprednizolono 10 mg/kg per dieną ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai; įgimtas imunodeficitas; kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas).
Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga savo tyrime sieks išsiaiškinti du esminius dalykus – ar žodis „užtikrinti“ reiškia „drausti“, ir kaip tokiu atveju darbuotojui bus mokamas darbo užmokestis.
Įstaiga užversta skundais
Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos darbuotojai šiuo metu pluša be atvangos.
„Kelis kartus padaugėjo (kreipimųsi). Kadangi šiuo metu neturime galimybės konsultuoti interesantų tiesiogiai, darome tą telefonu. Visi penki mūsų teisininkai pagrindinę savo laiko dalį praleidžia konsultuodami klausimais, kurie dažniausiai susiję su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, tai yra sąlygomis, kurios riboja“, – „Žinių radijui“ sakė V. Muliuolis.
Įstaigos teisininkas atkreipė dėmesį, kad problematiškais gali būti ne tik privalomo, bet ir rekomendacinio pobūdžio sprendimai.
„Jeigu norime apsaugoti asmenis, kurie patenka į didesnę rizikos grupę arba dėl amžiaus, arba dėl sveikatos būklės, ta žinutė turėtų būti adresuojama tiesiogiai jiems, o ne kažkokiuose viešuose užrašuose“, – sakė V. Muliuolis.
Jo nuomone, teigiamu pavyzdžiu būtų galima laikyti didžiųjų prekybos tinklų iniciatyvą – tam tikras darbo valandas skirti apsipirkti vyresnio amžiaus asmenims. Specialistas sakė, kad jis pats, nebūdamas rizikos grupėje, sąmoningai linkęs tomis valandomis neiti į prekybos centrus.