„Jei turite žmoniškumo, boikotuokite „Pegaso“ knygynus ir visas įstaigas, kur pamatysite tokius skelbimus, nes tai – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Stabdykit psichozę, tai neverta žmogaus vardo“, – rašė N. Oželytė.

Signatarė pasidalijo nuotrauka su plakatu, kurį nufotografavo „Pegaso“ knygyne, prekybos centre „Nordika“.
Nijolės Oželytės nuotrauka. Perspėjimas

„Šis absoliučiai nusikalstamai diskriminacinis plakatas liudija vieną – moraliniai (o gal ne tik) nusikaltėliai, „papuošę“ juo savo biznio vietas, patys nesinaudoja tuo, kuo prekiauja, – knygomis, nes smegenys, jei būtų tas knygas skaitę, veiktų kitaip – žmoniškai. Jau nekalbant apie tai, kas jiems nutiktų „Nordiko“ šalyse už tokius plakatėlius – „užsirauktų“ biznis tą pat akimirką“, – piktinosi N. Oželytė.

Moteris svarstė, kad, jei rasis „kokių išmanių jaunų teisininkų, norinčių pasipraktikuoti žmogaus teisių srityje, tai ir ieškinį vertėtų surašyti dėl diskriminacijos pagal amžių, nes tokių iškabų randasi daug kur“.

„Tas idiotizmas jau užkniso juodai – viruso nešiotojai yra jaunimas ir vaikai, gal juos į koncentracijos stovyklas uždarykim? Aš kviečiu jaunus žmones, kurie gerbia savo vyresnius šeimos narius, savo mokytojus, lankytis kituose knygynuose, nes cinikai susipranta tik brutaliai trinktelėti, moralizavimai jiems nepadės“, – rašė N. Oželytė.

„Pegasas“: laikomės įstatymų

Knygynų tinklo „Pegasas“ l. e. p. generalinė direktorė Rita Račkaitė paaiškino, kad knygynai – vieni iš daugelio verslų, kurie labai nukentėjo per karantino laikotarpį.

„Nežiūrėdami į tai, mes nuoširdžiai rūpinamės visais lankytojais, kuriems šis virusas yra pavojingas. Nors šiuo metu mums tikrai svarbus kiekvienas lankytojas, užeinantis į knygyną, mes taip pat norime, kad mūsų klientai liktų saugūs, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei jie priklauso. Todėl laikomės visų įstatymų numatytų reikalavimų, vienas iš tokių – Operacijų vadovo sprendimas prie įėjimų į prekybos vietas skelbti rekomendaciją nesilankyti asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, tarp kurių yra ir vyresnio amžiaus žmonės“, – aiškinama knygų tinklo vadovės komentare.

Knygynų tinklo vadovė teigė apgailestaujanti ir suprantanti, kad šios rekomendacijos gali žeisti kai kuriuos žmones.

„Bet visi verslai šiuo metu yra įpareigoti laikytis šių taisyklių ir taip prisidėti prie situacijos suvaldymo“, – teigė R. Račkaitė.

Kilo diskusijų dėl diskriminacijos

Jau anksčiau kilo pasipiktinimų ta tema. Diplomatė Irena Vaišvilaitė savo feisbuko paskyroje pasidalijo plakato nuotrauka, ant kurio užrašyta, kad „garbaus amžiaus asmenims“ į vidų užeiti draudžiama, rašė „Delfi“.
Skelbimas, draudžiantis garbaus amžiaus žmonėms užeiti į įmonės vidų. Irenos Vaišvilaitės nuotr.

Pirmasis apie vyresnio amžiaus žmonių per karantiną patiriamas emocijas pradėjo kalbėti politologas Kęstutis Girnius.

Paklaustas, kurių rekomendacijų iš visų A. Verygos išvardytų laikosi pats, K. Girnius tvirtino, kad nė vienos, pritaikytos išskirtinai rizikos grupės asmenims.

„Nė vienos. Ne, aš dėviu kaukę, mūviu pirštines, bandau be reikalo neiti į parduotuvę, bet esu buvęs ir kirpykloje, ir pašte. Gyvename Antakalnyje, kur gamta graži, tai su žmona vis einame pasivaikščioti valandai ar pusvalandžiui. Mano vaikai Amerikoje, tai negaliu jų lankyti.

Bet jei jie gyventų čia, Lietuvoje, aš su jais susitaręs tikrai aplankyčiau. Vienas vyresnio amžiaus žmonių džiaugsmų yra anūkai ir vaikai. Ir, kai Veryga sako, kad senjorams rekomenduojama nebendrauti su vaikais ir anūkais, ir dar ilgą laiką, tai aš to nesuprantu. Mes visi esame Lietuvos piliečiai, mes visi lygūs pagal įstatymą, ar aš esu 55 m., ar 65 m., ar truputį daugiau“, – savo požiūriu dalijosi politologas.

Konstitucinės teisės specialistas prof. V. Sinkevičius sako, kad būtų linkęs dėl tokių ribojimų pasisakyti dar griežčiau nei K. Girnius.

„Aš manau, kad tai yra atvira asmenų diskriminacija pagal amžių. Tokie dalykai negalimi ir netoleruotini pagal Konstituciją. Negalima diskriminuoti asmens dėl amžiaus“, – sakė V. Sinkevičius.

Profesorius atkreipė dėmesį į Konstitucijos 29 straipsnį, kuris pažymi, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

„Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, – rašoma šiame straipsnyje.