„Kaip ir prognozavome, artimoje aplinkoje gali padaugėti nusikalstamų veikų, nužudymai turbūt yra pati sunkiausia forma; ką matome – šiemet yra 26 nužudymai, pernai per tokį laikotarpį buvo 15. Iš esmės tai yra buitiniai nužudymai, dažniausiai – apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Paprastai kalbant, jei įvyksta koks nors konfliktas, kai abu sugyventiniai vartoja alkoholinius gėrimus ir tarpusavyje susiginčija, pradeda vienas kitą žaloti, arba kai kokie nors draugai, sugėrovai vartoja alkoholinius gėrimus ir dėl to įvyksta sunkios pasekmės – vienas kitą nužudo“, – laidoje Delfi diena sako R. Matonis.

Anot pašnekovo, beveik visi sulaikytieji asmenys būdavo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų.

„Daugiausia registruojama įvykių, kai asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Galima dar pasakyti, kad visus tuos nužudymus pavyko išaiškinti. Iš esmės, atvykus pareigūnams, tie asmenys arba buvo įvykio vietoje, arba po kelių valandų būdavo sulaikomi – visi šie nusikaltimai išaiškinti“, – aiškino policijos atstovas.

Ramūnas Matonis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot jo, yra nusikaltimų, kuriuos gana sunku išaiškinti.

„Sunkiau yra išaiškinti vagystes, kurioms iš anksto ruošiamasi. Pavyzdžiui, automobilių vagystės, sodybų, sodo namelių vagystės, nes neaišku, kada tiksliai jos įvykdytos. Dažnai žmonės tiesiog nuvyksta į sodybas po žiemos ir nežino, kada tiksliai buvo jos apšvarintos, – tokie tyrimai sudėtingesni, jie užtrunka ilgiau. Taip pat, kalbant apie internetinius sukčiavimus, matome, kad jie dažniausiai daromi iš įvairių serverių, kurie yra net ne Lietuvoje ir net ne ES šalyse, o Azijos, Afrikos šalyse, su kuriomis Lietuva neturi teisinės pagalbos sutarčių, o jeigu ir turi, tai jos gana sunkiai vykdomos. Tokius nusikaltimus daug sunkiau išaiškinti“, – tikino R. Matonis.

Lietuvoje buvo pasigirdę tam tikrų kaltinimų, neva kai kuriuos nusikaltimus galimai vykdė grįžę emigrantai. To pasakyti policijos atstovas nesiryžo, tačiau kai kurie įvykdyti nusikaltimai turi tam tikrą naują braižą, kurio nebuvo jau gerus kelerius metus.

„Konkrečiai pasakyti, kad grįžę emigrantai daro nusikaltimus, turbūt negalėtume. Bet matome tam tikrų nusikalstamų veikų tam tikras tendencijas ir ypač – tokių padarymo formų, kurių pastaruoju metu Lietuvoje jau nebūdavo ir kurios buvo daromos senais laikais. Pavyzdžiui, turto padegimas, turto sugadinimas, bandymai išvengti atsakomybės tam tikrais būdais. Anksčiau to nebūdavo, o karantino metu tai vyko, bet ar tie asmenys, kurie tai darė, yra grįžę emigrantai, ar tie patys lietuviai, pakeitę braižą, atsakyti dar negalime“, – sakė R. Matonis.