Kol kas antplūdžio nėra

Įdarbinimo agentūros „Emigra Inc“ vadovas Algirdas Zazas laidoje Delfi diena sakė, kad prieš prasidedant vasarai skambučių iš žmonių, kurie ieškotų darbo užsienyje, nepadaugėjo.

Jis pridūrė, kad anksčiau, prieš karantiną, žmonės labiausiai ieškodavo darbo viešbučiuose ir fabrikuose. Tiesa, pašnekovas sako, kad asmenys, kurie kreipiasi į juos, dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo.

Workers
Foto: Sputnik / Scanpix

„Mūsų pačių specializacija – nekvalifikuoti darbai: einamieji darbai sandėliuose, fabrikuose arba studentams viešbučiuose. Įprastai vasarą studentai vyksta dirbti į viešbučius, o vyresnieji – į fabrikus ar sandėlius. Populiariausios kryptys: Olandija, Airija, Kipras, Graikija, Malta, Ispanija“, – aiškino jis.

Paklausus, kokio amžiaus žmonės laikomi vyresniais, jis atsakė, kad amžius svyruoja maždaug nuo 40 iki 60 metų.

Kiek galima užsidirbti?

Pasiteiravus, kokio atlyginimo galima tikėtis išvykus dirbti į užsienį, pašnekovas įvardijo konkrečias sumas.

„Fabrikuose ir sandėliuose į rankas turbūt mokama apie 1500. Tai yra suma, kuri jau lieka atskaičius nuomą ir mokesčius, jaunuoliai vasarą viešbučiuose per sezoną uždirba apie tūkstantį eurų su nemokamu apgyvendinimu“, – atsakė A. Zazas.

Paklausus, ar galima sakyti, kad sezoninis darbas kai kuriems baigsis net neprasidėjęs, pašnekovas tikino, kad visgi taip sakyti dar būtų per anksti.

„Sunku atsakyti. Vasaros sezonas anksčiau tikrai būdavo karštas, bet mes jau pražiopsome, lieka du mėnesiai, mat dauguma studentų norėdavo grįžti iki rugsėjo pradžios arba pabaigos. Iš esmės išeina tik du mėnesiai darbo – viskas priklauso nuo to, kaip greitai (...) atsinaujins skrydžiai „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Visgi daug šansų, kad vasaros sezonas jau prarastas“, – atsakė jis.

Lietuviai „aria“ kelias pamainas iš eilės

Laidoje pašnekovas trumpai papasakojo ir apie lietuvių darbo įpročius. Anot jo, kai kurie vyksta trumpam laikui, tačiau jau iš anksto turi suplanavę, kiek pinigų norėtų uždirbti.

Foto: Sputnik / Scanpix

„Sunku pasakyti, nes yra ir tokių, ir tokių žmonių. Vieni labai nori užsidirbti, jie turi numatę tris mėnesius ar pusmetį, per šį laikotarpį ruošiasi padirbėti iš peties ir kiek įmanoma daugiau susitaupyti. Kiti linkę išvažiuoti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, keleriems metams, gal emigruoti visam laikui, jie ieško geresnių darbo sąlygų, kad nebūtų per daug darbo valandų ir galėtų kiek įmanoma komfortabiliau jaustis užsienyje. Studentai dažniausiai nori per kuo trumpesnį laiką užsidribti kuo daugiau pinigų“, – kalbėjo A. Zazas.

Asmenys, kurie nori užsidirbti daugiau, gana dažnai prašo dvigubų pamainų, tačiau taip daryti toli gražu nėra gerai.

„Kartais mes perkalbame žmones, kurie iš karto sako, kad nori dirbti dvi pamainas iš eilės. Pirmiausia siūlome padirbti vieną pamainą ir pažiūrėti, ar dar lieka jėgų. Nėra taip, kad žmogus dirbs dvi pamainas ir iš karto uždirbs dvigubai daugiau, jis tiesiog visiškai save išsekins. Mes siūlome labiau kreipti dėmesį į grafikų lankstumą, o ne į pamainas, kad būtų galima dirbti dvigubai ilgiau ir daugiau“, – sako jis.

Daugiausia užsidirbti – į Norvegiją

Šalyje, kurioje, anot pašnekovo, geriausiai mokama, – Norvegija. Tiesa, yra papildomų sąlygų – reikia mokėti norvegų kalbą.

„Galbūt Norvegija būtų iš tų šalių, kur uždarbis geriausias, bet ten daugiausia sezoninių darbų, kurie turi pradžią ir pabaigą. Dažniausiai žmonės į Norvegiją vyksta dirbti iki pusmečio, ši kryptis būtų su didžiausia grąža. Kalbos Norvegijoje tikrai reikia, jos nemokant gal būtų galima vykti į Šiaurės Airiją, tam tikras Vokietijos sritis, Olandiją. Be kalbos užsidirbti fabrike būtų galima apie 1500 eurų, atmetus būsto nuomą ir mokesčius, tai – grynasis pelnas, aišku, už tai reiktų apsipirkti“, – sako jis.

O mokant norvegų kalbą galima užsidirbti net iki trijų tūkstančių eurų.

„Maždaug 2500 arba 2800 eurų. Turbūt tai yra realu, bet reiktų atskaičiuoti nuomą, o Norvegijoje ji yra brangi (apie penki šimtai eurų), tai liks apie 2500 eurų. Maistas Norvegijoje taip pat brangus“, – sako pašnekovas.

Kalbėdamas apie kryptis, iš kurių jau sulaukė žinios, kad reikės darbuotojų, jis įvardijo tris.

„Yra trys pagrindinės kryptys, su jomis susiję daugiausia užsakymų – iš Šiaurės Airijos, Vokietijos ir Olandijos. Iš jų jau dabar turime patvirtinimą, kad darbo vietų bus ir žmonių priims. O vėliau galbūt bus Ispanija, Kipras, jeigu studentams pavyks susitvarkyti su sesijomis, studijomis.“