Kas kartą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pabrėžiamas prašymas garbaus amžiaus asmenims ypač saugotis koronaviruso infekcijos ir be būtino reikalo nesilankyti ten, kur žmonės būriuojasi, rado atgarsį kai kuriems verslininkams priimant sprendimus. Diplomatė Irena Vaišvilaitė savo feisbuko paskyroje pasidalijo plakato nuotrauka – ant jo užrašyta, kad „garbaus amžiaus asmenims“ į vidų užeiti draudžiama, rašė „Delfi“.

Skelbimas, draudžiantis garbaus amžiaus žmonėms užeiti į įmonės vidų. Irenos Vaišvilaitės nuotr.


Apie tai, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių dėl tokių rekomendacijų gali pasijusti lyg raupsuotieji, „Delfi“ yra sakęs Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius, jis taip pat pabrėžė, kad SAM rekomendacijų laikytis nesirengia.

Paklaustas, kurių rekomendacijų iš visų A. Verygos išvardytų laikosi pats, K. Girnius tvirtino, kad nė vienos, pritaikytos išskirtinai rizikos grupės asmenims.

„Nė vienos. Ne, aš dėviu kaukę, mūviu pirštines, bandau be reikalo neiti į parduotuvę, bet esu buvęs ir kirpykloje, ir pašte. Gyvename Antakalnyje, kur gamta graži, tai su žmona vis einame pasivaikščioti valandai ar pusvalandžiui

Mano vaikai Amerikoje, tai negaliu jų lankyti. Bet jei jie gyventų čia, Lietuvoje, aš su jais susitaręs tikrai aplankyčiau. Vienas vyresnio amžiaus žmonių džiaugsmų yra anūkai ir vaikai. Ir, kai Veryga sako, kad senjorams rekomenduojama nebendrauti su vaikais ir anūkais, ir dar ilgą laiką, tai aš to nesuprantu. Mes visi esame Lietuvos piliečiai, mes visi esame lygūs pagal įstatymą, ar aš esu 55 m., ar 65 m., ar truputį daugiau“, – savo požiūriu dalijosi politologas.

Sinkevičius: tokie ribojimai – atvira asmenų diskriminacija pagal amžių

Konstitucinės teisės specialistas prof. V. Sinkevičius teigia, kad būtų linkęs dėl tokių ribojimų pasisakyti dar griežčiau nei K. Girnius.

„Aš manau, kad tai yra atvira asmenų diskriminacija pagal amžių. Tokie dalykai negalimi ir netoleruotini pagal Konstituciją. Negalima diskriminuoti asmens dėl amžiaus“, – sakė V. Sinkevičius.

Profesorius atkreipė dėmesį į Konstitucijos 29 straipsnį, kuris pažymi, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

„Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, – rašoma šiame straipsnyje.

Konstitucinės teisės specialisto nuomone, tokiais būdais negalima nieko saugoti.

„Vyresnio amžiaus žmogus, kaip ir bet koks kitas asmuo, turi teisę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, naudotis socialine aplinka. Tik todėl, kad jo amžius yra toks, negalima jam to uždrausti“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak konstitucinės teisės specialisto, visai kitas reikalas, jei būtų nustatyta, kad asmuo yra užsikrėtęs, jam liepta karantinuotis, bet jis to nesilaiko ir vaikšto gatvėmis.

„Tokiu atveju įsikištų policija, bet ne parduotuvių, sporto klubų savininkai arba vadybininkai. Šiuo atveju aš įžvelgiu atvirą diskriminaciją“, – sakė V. Sinkevičius.

Kasiulevičius: žmones reikia informuoti apie rizikas

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) profesorius Vytautas Kasiulevičius laikosi nuostatos, kad žmonės yra sąmoningi, svarbiausia – juos informuoti.

„Be abejonės, vyresnio amžiaus žmonės, susirgę šia infekcija, patiria didesnę riziką – ir išeitys yra blogesnės, ir gyvybei pavojingos situacijos susiklosto, jie tą turėtų žinoti.

Manau, esminis dalykas – nuolat ir kur tik įmanoma apie tai pateikti informaciją, perspėti, o, kaip tas žmogus elgiasi, tai yra jo laisva valia. Negali per jėgą priversti saugotis“, – sakė V. Kasiulevičius.

VU MF profesorius, kaip ir konstitucinės teisės specialistas, mano, kad į šitą problemą reikia žiūrėti iš infekcijos platinimo pusės.

„Pirmiausia reikia orientuotis į perdavimą, o saugojimasis yra apsisprendimo teisė“, – teigė V. Kasiulevičius.

Vyresnio amžiaus žmones ragina saugotis

„Delfi“ primena, kad, švelninant karantino režimą, nuolat pabrėžiama būtinybė saugotis vyresnio kaip 60 metų amžiaus, taip pat lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.

Apie tai kalbama ir dvejų metų strategijoje, kuriai pritarė Vyriausybė.

Vienas iš strategijos punktų – „asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas“.

Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat – su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, kurie artimai kontaktuoja su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.

„Pažymėtina, kad karantino sąlygų lengvinimas ir prireikus specialių sąlygų taikymas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, – pagrindinė priemonė išsaugoti šiam rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą.

Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento. Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3,6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, kuriems sukakę 60 ir daugiau metų“, – rašoma dokumente.