Šiuo metu karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki gegužės 31 dienos. Praėjusį trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad po šios datos jis būtų baigtas tik, jei „kažkoks stebuklas nebent įvyktų“.

„Manau, kad taip tikrai nebus, Vyriausybės bus ruošiama nauja nutarimo redakcija, kad būtų aiškiau ir suprantamiau viskas išdėstyta“, – sakė A. Veryga.

Ministras dėstė, kad karantinas yra kaip teisinis viruso kontrolės režimas ir jis turėtų būti tęsiamas.

„Tam, kad mes galėtume valdyti įvežtinius atvejus, kad galėtume tinkamai valdyti infekciją šalies viduje, karantino režimas yra reikalingas. Galiu tik priminti, kad ir ugdymo įstaigos grįžta tik tam tikru režimu ir siūloma, kaip joms grįžti, labai daug reguliavimo sąlygų yra nustatoma, tai karantinas, kaip režimas, manau, tikrai išliks ir ilgokai“, – sakė A. Veryga.

Su karantino režimu susietos ir pagalbos priemonės

Diskusijos apie karantino trukmę dažniausiai susijusios su ribojimo priemonių taikymu, tačiau Lietuvoje, pagal priimtus sprendimus, su karantino ir ekstremalios situacijos režimu yra susietos ne tik tam tikros ribojimo, bet ir pagalbos gyventojams priemonės – pavyzdžiui, galimybė gauti nedarbingumą vaiko priežiūrai, ligos išmokos.

Kaip paaiškino socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Eglė Samoškaitė, jeigu baigtųsi nors vienas iš nustatytų režimų – karantinas arba ekstremali situacija, tada išmokos būtų nebemokamos, nes nebeliktų ir apribojimų dirbti ugdymo įstaigoms.

Kaip paaiškino socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Eglė Samoškaitė, jeigu baigtųsi nors vienas iš nustatytų režimų – karantinas arba ekstremali situacija, tada išmokos būtų nebemokamos, nes nebeliktų ir apribojimų dirbti ugdymo įstaigoms.


Karantino ir ekstremalios situacijos trukmė yra susijusi ir su klausimu dėl prastovų.

„Subsidijos dabar mokamos per karantiną ir ekstremalią situaciją, paskelbus prastovą. Tačiau Seimas jau yra priėmęs sprendimą, kad subsidijos bus mokamos 6 mėn po karantino pabaigos – už darbuotojus, kurie grįžta iš prastovų, arba darbdaviams, kurie pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis yra įtraukti į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą“, – sakė E. Samoškaitė.

Kubilius įtaria kitus kėslus

Į diskusiją dėl karantino režimo tęsimo įsijungė europarlamenteras, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius. Jis baiminasi dėl rizikos, kad valdantieji piktnaudžiaus galia.

„Estijos Premjeras paskelbė, kad sekmadienį Estijoje baigsis nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta prieš devynias savaites. Pandemijos banga įveikta ir Estijoje baigiasi nepaprastoji padėtis. Liks rekomendacijos ir kai kurie draudimai, bet baigiasi ypatingoji teisinė padėtis.

Lietuvos valdžia įvestos ekstremalios padėties nesiruošia atšaukti, nes operacijų vadovas sako, kad tai „labai patogi forma valdyti“. O tas patogumas yra tas, kad „fiureriukas“ gali rašyti asmeninius nurodymus uždrausti medikams dirbti keliose įstaigose, o premjeras su finansų ministru asmeniniais sprendimais (be jokio biudžeto) gali dalinti pasiskolintus milijardus. Tik dėl to, kad yra „ekstremali padėtis“, – feisbuke rašė A. Kubilius.

Politikas priminė, kad Gedimino kalno griūties proga visoje Lietuvoje buvo įvesta prieš kelerius metus, ir ji iki šiol dar galioja.

„Yra tikimybė, kad dabar įvesta pandemijos ekstremali padėtis Lietuvoje galios amžinai, nes ją gali atšaukti tik tie, kas ją įvedė. Tai yra Vyriausybė. O Vyriausybė sako, kad ekstremali padėtis yra „gėris“. Ypač milijardų dalybos klausimu“, – rašė A. Kubilius.

Priemonės turi būti proporcingos

Vytautas Sinkevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius paaiškino, kad Konstitucijoje nėra konkrečiai nurodyti terminai, kurie apibrėžtų galimą karantino trukmę.

„Bet Konstitucijoje yra įtvirtintas vadinamasis proporcingumo principas. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas arba kiti teisės aktų subjektai, kurie gali priimti privalomus teisės aktus, nustatyti teises, pareigas, draudimus, turi naudoti tik tokias priemones, kokios yra būtinos tikslui pasiekti.

Tos priemonės negali būti tokios, kurios yra neproporcingos – tai yra riboja žmogaus teises ir laisves daugiau negu reikia tikslams pasiekti“, – dėstė V. Sinkevičius.

Profesorius paaiškino, kad tokioje situacijoje visada reikia sverti, ar nėra peržengiama riba, kai naudojamos priemonės gali būti vertinamos kaip pažeidžiančios žmogaus teises ir laisves, kaip neproporcingos, ir dėl to jos galėtų prieštarauti Konstitucijai.

„Šiuo atveju mums reikia pasižiūrėti, kokia yra reali, tikroji situacija – ar ji sudaro pagrindą taikyti tokias priemones, kokios yra taikomos dabar, ar jos jau turėtų ir galėtų būti įvardinamos kritiškai kaip neproporcingos, neadekvačios siekiamam tikslui“, – dėstė V. Sinkevičius.

Pagal konstitucinę doktriną, pasak profesoriaus, žmogaus teises ir laisves galima varžyti tik tiek, kiek reikia pasiekti konstituciškai pagrįstus ir visuomeniškai reikšmingus tikslus, bet neperžengiant proporcingumo principo.

Kasiulevičius: sprendimai turi būti priimami remiantis įrodymais

Vytautas Kasiulevičius


Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius mano, kad turėtų būti nustatyti aiškūs principai, kokioms sąlygoms išsipildžius karantinas būtų užbaigiamas.

„Aš manau, kad tokie sprendimai turi būti priimami įvertinant infekcijos plitimo rodiklius. Manau, kad turi būti pateikti infekcijos plitimo rodikliai, ir tada būtų galima priimti sprendimus. Tą turėtų pateikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė V. Kasiulevičius.

Pasak profesoriaus, norint konstatuoti, kad infekcijos protrūkis baigėsi, turi bent dvi savaites nebūti fiksuojama naujų susirgimų. Kol kas V. Kasiulevičius teigė neturįs duomenų, kurie leistų prognozuoti, kada jis galėtų visai baigtis.

Pasak profesoriaus, norint konstatuoti, kad infekcijos protrūkis baigėsi, turi bent dvi savaites nebūti fiksuojama naujų susirgimų. Kol kas V. Kasiulevičius teigė neturįs duomenų, kurie leistų prognozuoti, kada jis galėtų visai baigtis.


Diskusija dėl to, kokio lygio sergamumo užtenka, kad būtų galima atšaukti taikomas priemones, pasak profesoriaus, turėtų būti susieta su aiškiais rodikliais.

„Yra toks bazinis viruso reprodukcijos rodiklis. Jis turi būti mažiau 1. Jis toks ir yra, bet turi būti paskelbti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis karantinas būtų užbaigiamas. Jis negali būti pratęsiamas arba užbaigiamas remiantis asmenine nuomone. Sprendimai turi būti priimami remiantis įrodymais“, – sakė V. Kasiulevičius.

Sekmadienį patvirtinti 6 nauji ligos atvejai

Gegužės 18 dienos ryto duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 1547 koronaviruso atvejai. Per sekmadienį buvo patvirtinti 6 nauji ligos atvejai.

Nuo COVID-19 pasveiko 997, mirė 59 žmonės.