Priimdami draudžiamas dovanas viešojo sektoriaus atstovai kelia visuomenei abejonių savo veiklos skaidrumu. Kada dovaną ar paslaugą galima priimti, o kada ne – apie tai rekomendacines gaires pateikė VTEK.

Šios rekomendacijos buvo patvirtintos dar kovo 12 dieną, prieš pat karantino Lietuvoje paskelbimą.

Tokių rekomendacijų prireikė po to, kai paaiškėjo, kad už susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus ir vakarienes komandiruočių metu mokėjo Susisiekimo ministerijai pavaldžios įstaigos: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. VTEK nusprendė, kad J. Narkevičiui šioje situacijoje buvo kilęs interesų konfliktas.

Siūlo sau atsakyti į keletą klausimų

VTEK pateiktose „Rekomendacinėse gairėse dėl dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimo“ teigiama, kad, prieš priimdamas(-a) dovaną, deklaruojantis asmuo kaskart užduotų sau šiuos klausimus:

● Kodėl ši dovana siūloma man?
● Kokie santykiai mane sieja su dovanotoju?
● Ar tai – vienkartinė dovana, ar iš to paties asmens dovanų gaunu dažnai?
● Dėl kokių motyvų priimčiau šią dovaną?
● Ar mano elgesys nepaskatino dovanos teikėjo manęs apdovanoti?
● Kaip ši dovana gali paveikti mano nešališkumą? Ar nesijausiu įsipareigojęs(-usi) dovanotojui?
● Ar galėčiau gautą dovaną deklaruoti viešai? Kaip tokią dovaną įvertintų kolegos, visuomenė ir žiniasklaida?

Jei deklaruojančiam asmeniui kyla abejonių, ar jis (ji) gali priimti dovaną, visada geriau mandagiai padėkoti dovanotojui ir atsisakyti.

VTEK atkreipia dėmesį, kad spręsdami, ar priimti dovanas ar paslaugas, itin atsargiai turėtų elgtis asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, taip pat deklaruojantys asmenys arba viešojo sektoriaus institucijos, įstaigos, kurių funkcijos ir (ar) veikla yra susijusios su:
● priežiūra ar kontrole;
● viešaisiais pirkimais;
● valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų valdymu;
● valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.

Situacijų pavyzdžiai

VTEK pateiktose rekomendacijose yra išskirti ir 27 situacijų pavyzdžiai, kurie turėtų padėti valstybės tarnautojams ir politikams tinkamai įvertinti situaciją ir priimti reikiamą sprendimą dėl dovanos ar paslaugos gavimo.

Šios situacijos suskirstytos į 3 dalis: dovanos, maitinimas ar apgyvendinimas ir renginiai.

Pavyzdžiui, jei Seime apsilankiusi vaikų grupė Seimo kanceliarijos tarnautojui, kuris vedė ekskursiją, padovanojo savo pačių pagamintą Lietuvos vėliavą. Ar gali tarnautojas tokią dovaną priimti?

Gali, aiškina VTEK, nes tarnautojas nepriiminės jokių sprendimų vaikų atžvilgiu. Tokia dovana gali būti vertinama kaip įteikta pagal tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens tarnybinėmis pareigomis.

Kitas pavyzdys, susijęs su dovanomis, yra šis: ar valstybės tarnautojas gali oficialaus renginio metu iš užsienio šalies institucijos atstovų priimti alkoholio butelį, kuris teikiamas kartu su kitomis reprezentacijai skirtomis dovanomis?

Gali, atsako komisija. Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymas nedetalizuoja pagal tarptautinį protokolą teikiamų ir (ar) reprezentacijai skirtų dovanų pobūdžio, tačiau bet kokios rūšies reprezentacijai skirtos dovanos, gautos oficialių renginių metu pagal tarptautinį protokolą, kurių vertė, jas gavusiojo nuomone, akivaizdžiai viršija 150 Eur, yra laikomos valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Jei tokių dovanų vertė akivaizdžiai mažesnė nei 150 Eur, dovanos gavėjas gali jas pasilikti.

Alkoholis, jei jo etiketės dizainas ir (ar) pakuotė yra reprezentacinio pobūdžio, šiuo atveju gali būti vertinamas kaip reprezentacinio pobūdžio dovana, gauta pagal tarptautinį protokolą.

Panašu, kad pavaldiniai negali sveikinti ir savo tiesioginio vadovo. Tai parodo šis VTEK pateiktas pavyzdys: globos namų darbuotojai iš bendradarbių renka po sumą, neviršijančią 10 Eur, dovanoms, skirtoms direktorei įvairių švenčių ir minėjimų progomis. Ar pavaldiniai gali toliau tęsti tokią „tradiciją“?

Negali, atsako VTEK, nes dovanos būtų siūlomos direktorei dėl jos einamų pareigų. Be to, direktorė, gaudama dovanas iš savo pavaldinių, o vėliau priimdama sprendimus jų atžvilgiu, gali patekti į interesų konflikto situaciją.

Nebus galima savo tiesioginiam vadovui parvežti ir lauktuvių iš komandiruočių. Tai rodo šis VTEK pateiktos situacijos pavyzdys: Darbuotoja iš komandiruočių ar atostogų užsienyje kiekvieną kartą savo vadovui parveža suvenyrą, kurio vertė yra 30 eurų ar mažiau. Ar vadovas gali priimti tokias dovanas?

Tokių dovanų vadovas priimti, o darbuotoja teikti negali, rašoma VTEK pateiktose rekomendacijose. Kadangi šios dovanos būtų teikiamos dėl vadovo tarnybinės padėties (statuso) ir būtų susijusios su jo pareigų atlikimu. Tarp šių asmenų yra susiklostę pavaldumo santykiai, todėl ir vadovas, ir jo pavaldinė privalo elgtis taip, kad nė nekiltų abejonių dėl galimo interesų konflikto. Vadovas galėtų vaišintis lauktuvėmis, pavaldžių darbuotojų atvežtomis iš komandiruočių (saldainiais, arbata ir t. t.) tik tais atvejais, jei šios lauktuvės būtų skirtos visiems įstaigos ar atitinkamo padalinio darbuotojams.

Bene daugiausia neaiškumų prieš keletą mėnesių kėlė būtent maitinimo klausimai. Štai vienas iš VTEK pateiktų pavyzdžių.

Kaimo bendruomenė, iš savivaldybės gavusi finansavimą projektui vykdyti, organizuoja projekto rezultatų pristatymą, į kurį kviečia merą. Ar meras gali jame dalyvauti ir vaišintis?

Gali, rašo VTEK, jei meras renginyje dalyvauja kaip savivaldybės valdžios atstovas, renginio vaišės yra saikingos ir atitinka tokio renginio pobūdį.

Savivaldybės administracijos direktorius gavo kvietimą papietauti su verslininkų asociacijos nariais ir aptarti savivaldybėje ketinamas plėtoti naujas verslo idėjas bei projektus. Kaip administracijos direktorius turi elgtis?

Susitikti, be abejo gali, teigia VTEK. Bet už pietus administracijos direktorius turi susimokėti pats. Šiuo atveju jis yra kviečiamas dėl savo einamų pareigų, susitikimo (pietų) metu bus aptariami verslo asociacijos nariams aktualūs klausimai. Jei administracijos direktorius priimtų dovaną iš verslo asociacijos atstovų (leistų sumokėti už jo pietus), sukeltų abejonių dėl galimo šališkumo ateityje priimant sprendimus savivaldybėje.

Dėl renginių pateikiamos šios rekomendacijos.

Užsienio šalies ambasada organizuoja renginį, kurio pagrindiniai rėmėjai yra Lietuvoje veikiantys užsienio komerciniai bankai. Renginio metu vyks koncertas, bus pateikta užkandžių, gėrimų, dalyvaus ir minėtų bankų atstovai. Ar gali šiame renginyje dalyvauti Lietuvos banko darbuotojai su sutuoktinėmis?

Negali, rašo VTEK, jei informacija apie renginio rėmėjus (kad renginį finansuoja prižiūrimos finansų įstaigos) Lietuvos banko darbuotojams yra žinoma. Tokio kvietimo, atsižvelgiant į galimas abejones dėl interesų konflikto, reikėtų mandagiai atsisakyti. Jei kviečia užsienio šalies ambasada, o rėmėjai nežinomi, tokį renginį reikėtų vertinti kaip vykstantį pagal tarptautinį (diplomatinį) protokolą ir jame dalyvauti galima.

Valstybės politikas gauna kvietimą į šventinį pramoginį renginį, kuris vyks vakare ir bus transliuojamas per televiziją. Ar jis gali dalyvauti šiame renginyje?

Negali, rašo VTEK, nes renginys pramoginis, nesusijęs su valstybės politiko einamų pareigų (funkcijų) atlikimu. Į tokį renginį valstybės politikas galėtų eiti, jei įėjimas į jį visiems jo dalyviams būtų nemokamas arba jeigu valstybės politikas šiame renginyje sakytų oficialią kalbą.

Ar Sveikatos apsaugos ministerijos skyrių vedėjai gali dalyvauti renginyje, kurį organizuoja farmacijos bendrovės ir kuriame bus pristatomos naujų maisto papildų galimybės? Renginio metu bus patiekta užkandžių, o dalyviai gaus naujų maisto papildų mėginių ir informacinių leidinių.

VTEK teigia, kad negali, nes tokia dovana būtų teikiama dėl Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojų einamų pareigų, tam tikri farmacijos įmonių veiklos aspektai priklauso nuo šios ministerijos sprendimų. Tarnautojų dalyvavimas tokio pobūdžio renginyje keltų abejonių dėl jų priimamų sprendimų šališkumo ateityje.

Savivaldybės tarybos nariai gauna kvietimų visą sezoną nemokamai lankytis miesto krepšinio klubo rungtynėse. Ar jie gali tokią dovaną priimti?

Negali. Tokia dovana būtų teikiama dėl savivaldybės tarybos narių einamų pareigų, tačiau nebūtų susijusi su pareigų atlikimu, todėl tokios dovanos reikėtų mandagiai atsisakyti. Valstybės politikų dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose keltų abejonių dėl jų priimamų sprendimų nešališkumo ateityje.

Valstybės politikai vardiniais kvietimais kviečiami į mokamą vakarą televizijoje, renginyje numatytas koncertas ir furšetas. Ar jie gali priimti tokį kvietimą?

Negali, nes valstybės politikai kviečiami dėl savo einamų pareigų (statuso), bet tame renginyje neatliks jokių tarnybinių funkcijų.

Departamento vadovas dalyvauja konferencijoje, kurioje atstovauja savo institucijai. Konferencijai pasibaigus kviečiamas į neoficialią vakarienę, už kurią moka renginio organizatoriai, ji neįtraukta į renginio programą. Ar galima dalyvauti šioje vakarienėje?

Negalima. Departamento vadovas į renginį kviečiamas dėl einamų tarnybinių pareigų, bet vakarienėje dalyvaus kaip privatus asmuo. Jis galėtų dalyvauti tik tuo atveju, jei susimokėtų pats.

Kada ribojimai netaikomi?

VTEK akcentuoja, kad, vykdydami įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, viešojo sektoriaus atstovai gauna už tai darbo užmokestį, todėl papildomas atsiskaitymas yra neteisėtas ir draudžiamas.

Jei siūloma neleistina dovana, viešojo sektoriaus darbuotojas privalo jos mandagiai atsisakyti.
Pagal VPIDĮ, asmeniui, kuriam taikomas šis teisės aktas, ar jam artimam asmeniui draudžiama priimti dovanas ar paslaugas, jeigu tai susiję su pirmojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

Šis ribojimas netaikomas keturiais atvejais:

1) 150 eurų vertės neviršijančioms dovanoms, gautoms pagal tarptautinį protokolą;
2) 150 eurų vertės neviršijančioms dovanoms, gautoms pagal tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens tarnybinėmis pareigomis;
3) 150 eurų vertės neviršijančioms reprezentacijai skirtoms dovanoms su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika;
4) paslaugoms, kuriomis naudojamasi tarnybiniais tikslais.

Kai pirmais trimis atvejais nurodytų dovanų vertė viršija 150 eurų, jos tampa valstybės ar savivaldybės nuosavybe.

Visas rekomendacines gaires galima perskaityti čia.