Kaip pranešė prokuratūra, atliekant tyrimą buvo sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius. Jis yra buvęs FNTT Kauno skyriaus viršininko pavaduotoju.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime yra vienuolika įtariamųjų – kiti asmenys yra tie, kurie siekė palankių, bet neteisėtų sprendimų atliekamuose finansinių machinacijų bylose.

Delfi šaltinių teigimu, šie sulaikymai yra susiję ir su garsiąja Ūkio banko finansinių machinacijų byla – dalis tyrimo jau yra atliktas ir turėtų būti perduotas teismui, bet kiti nusikaltimai dar yra tiriami. Įtariama, kad už palankių sprendimų priėmimą teisėsaugos pareigūnams galėjo būti duodami kyšiai, tačiau jų sumos kol kas neatskleidžiamos.

„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad prokurorai, taip pat FNTT pareigūnas, susitikinėja su advokatu, aptarinėja jų žinioje esančias bylas, bylų eigą, aptarinėja neviešintinus duomenis, kurie gali būti naudingi tretiesiems privatiems asmenims, – sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. – Įtariama, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, kreditų unijų bylose, kitose finansinių nusikaltimų bylose.“

Pareigūnai teigia, kad trečiadienio rytą buvo atlikta apie 30 kratų ne tik įtariamųjų darbo vietose, bet ir namuose.

„Šiandien iš ankstaus ryto buvo atlikta didelio masto operacija, dalyvavo apie 50 STT pareigūnų, – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus sakė, kad neviešo pobūdžio veiksmai buvo atliekami ilgą laiką. – Buvo atlikta apie 30 kratų ir, kalbant apie bylos apimtį, byloje tiriama ne mažiau kaip 30 nusikalstamų veikų.“

Pareigūnų teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Įtariama, kad tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.

Evaldas Pašilis

Slapto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad tokie aptarimai bei vėliau pareigūnų atlikti veiksmai galimai buvo daromi ir ypatingo visuomenės dėmesio sulaukusiose bylose, tokiose kaip turto iššvaistymas Ūkio banke, kredito unijose bei kitose finansinėse ir ūkinėse bylose. Neatmetama, kad dabartinė tyrimo aprėptis bei įtariamųjų skaičius gali didėti.

Generalinio prokuroro E. Pašilio įsakymu visi trys prokurorai buvo nušalinti nuo pareigų, dėl jų veiklos yra pradėti tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros. Artimiausiu metu taip pat bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems skyrimo.

Generalinio prokuroro nurodymu taip pat bus pradėtas išsamus sulaikytų prokurorų kontroliuotų ikiteisminių tyrimų patikrinimas, siekiant įvertinti jų priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą.

Prokuratūra pranešė, kad prevenciniais tikslais taip pat bus patikrinta dalis ir kitų tebevykstančių bei jau baigtų ikiteisminių tyrimų, kurių objektas – įvairūs finansiniai ir ūkiniai nusikaltimai. Atsižvelgus į precendento neturėjusią situaciją, prokuratūros vadovai taip pat numato artimiausiu metu atlikti dalies tokių ikiteisminių tyrimų rotaciją tarp jų kontrolę vykdančių prokurorų, peržiūrėti bei koreguoti nustatytas specializacijas.

Žydrūnas Bartkus

„Be abejonės, kai tenka pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ilgus metus dirbančių ir karjerą padariusių prokurorų galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra labai liūdna ir apmaudu, – teigė generalinis prokuroras E. Pašilis. – Deja, prieš tam tikrą laiką gauti ir kruopščiai patikrinti duomenys neleido priimti jokio kito sprendimo. Taip pat noriu pabrėžti, kad nuoširdžiai tikiu, kad jog absoliučią daugumą dirbančių prokuratūroje vienija tikėjimas teisingumu ir įstatyme suformuluota prokuratūros misija mums nėra vien tik skambūs žodžiai. Ir būtent tai lemia sprendimą nesitapatinti su tais, kam vertės svarbesnės už vertybes.“

Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Akiratyje – ir Ūkio banko byla

Sausį prokuratūra pranešė, kad jau baigė ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, nusikalstamai įgyto turto legalizavimo, juridinių asmenų, naudotų nusikalstamai veikai nuslėpti, steigimo ir vadovavimo.

Be to, tyrimas atliktas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nusikalstamai įgyto turto legalizavimo, bendrovių, kurios buvo naudotos nusikalstamai veikai nuslėpti, steigimo ir vadovavimo.

Rusijoje prieglobstį gavusio Vladimiro Romanovo valdytas Ūkio bankas 2013 metų vasarį buvo pripažintas nemokiu, o tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla. Generalinė prokuratūra 2013-ųjų lapkritį patvirtino Ūkio banką civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl akcininkų ir jų sprendimais skirtų vadovų veiksmų, iššvaistant banko turtą.

Ūkio banko byloje įtarimai pareikšti 13 asmenų, įtariant, kad jie veikė organizuotoje grupėje. Tarp jų – pagrindinis banko akcininkas V. Romanovas, buvę banko stebėtojų tarybos, valdybos nariai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė Ūkio banko paskolas savo valdomoms bendrovėms ir tokiu būdu buvo iššvaistyta per 40 mln. eurų. Nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo legalizuotos pasinaudojant 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitomis. Už jas įsigytas nekilnojamasis turtas Jungtinėje Karalystėje, dalis pinigų buvo panaudota Baltarusijoje įregistruotos bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti.

2013 m. gegužę V. Romanovas išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2015 m. balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.

2018-ųjų birželį V. Romanovą Lietuvoje nuspręsta teisti už akių, jam nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas tuomet V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų.

Šioje byloje tyrimo grupei vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras U. Vyčinas.

Prokuroras Ugnius Vyčinas

Tyrė itin sudėtingas bylas

Generalinės prokuratūros prokuroras U. Vyčinas yra palaikęs valstybinį kaltinimą daugybėje itin sudėtingų baudžiamųjų bylų. FNTT tirtoje byloje, kurioje kaltinimai buvo pateikti „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ buvusiems ir esamiems vadovams, U. Vyčinas buvo nušalintas teismo, o vėliau ši byla išvis buvo nutraukta, todėl „Icor“ akcininkai Linas Samuolis ir Andrius Janukonis bei „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkas Jeanas Pierre Henris Sacreste kaltinimų išvengė.

Prokuroras taip pat atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame figūravo Kėdainių koncerno „Vikonda“ įmonės ir jos įsteigtas labdaros fondas „Vikonda-viltis“, taip pat Lietuvos dujų bei įvairiose PVM grobstymo bylose.

Tuo metu anksčiau Kaune dirbusio prokuroro N. Marcinkevičiaus pavardė buvo minima ne tik visą Lietuvą sudrebinusioje Garliavos istorijoje, bet ir atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio metu FNTT pareigūnai domėjosi mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ valdybos pirmininko Algimanto Barakausko veikla.

Donatas Puzinas
Foto: DELFI / Rokas Tenys

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. Puzinas yra tyręs galimą mokesčių grobstymą, kai bendrovė „Kauno grūdai“ pirko lenkišką cukrų – anksčiau buvo skelbta, kad bendrovės vadovas Tautvydas Barštys buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. D. Puzinas taip pat buvo įtrauktas ir į prokurorų grupę, kuri tyrė Ūkio banko turto iššvaistymo bylą.

Generalinis prokuroras: peržiūrėsime ir savo sprendimus

Po pradėto korupcijos tyrimo generalinis prokuroras E. Pašilis teigia įžvelgiantis ir savo atsakomybę bei planuoja peržiūrėti sprendimus.

„Aš, kaip vadovas, taip (matau savo atsakomybę), – sakė žurnalistams. – Matyt, mes irgi gausime peržiūrėti, ar pakankamai priėmėme visus sprendimus, ką mes galime kontroliuoti. (...) Visuomet matydami negeroves, tikrai mes jas keliam, yra nemažai atleistų, nemažai pažemintų pareigose ir kitokių nuobaudų paskirtų.“

Jo teigimu, nuo 2016 iki 2019 m. iš tarnybos už prokuroro vardo pažeminimą buvo atleisti devyni prokurorai, o „dar keturi buvo pažeminti pareigose“.

E. Pašilis sako, kad tyrimai, susiję su finansiniais nusikaltimais, yra prioritetinė sritis, ir tikisi, kad prokuratūra taps tik stipresnė.

„Pranešdamas apie šį ikiteisminį tyrimą, tikrai ne kaip jaučiuosi, nes tai paliečia mūsų žmones – aš net neabejoju, kad prokuratūra net ir šituose tyrimuose bus stipresnė, privalo būti stipresnė“, – kalbėjo jis.

Generalinis prokuroras teigia, kad „teisingumas yra valstybės pagrindas“, todėl belieka apgailestauti. „Tos žalos ir skaičiai yra niekis, palyginus, kiek yra padaryta žala pačiam teisingumui ir tai gali eilę metų būt šešėlis ant institucijos“, – sakė E. Pašilis.