Tik didžiausia dėmė krenta ne ant ministro> istorijoje vis labau ryškėja „valstiečių“ koalicinių partnerių Seime – politikos bebrais vadinamųjų buvusių socialdemokratų, o dabar – socialdarbiečių pėdsakai. Tiesa, patys jie ginasi nieko bendra su tuo neturintys.
Po to, kai paaiškėjo, kad skandalingąjį ministro K. Mažeikos įsakymą, nuo 2022-ųjų įgalinantį medžiokles lankais, rengė ir visą medžioklės taisyklių pakeitimo temą kuravo jo viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Delfi pasidomėjo ministrės aplinka ir jos pačios ankstesne veikla.
Urėdų partijos kadrai?
Pagal neoficialų susitarimą ir koalicinę sutartį tarp „valstiečių“ ir socialdarbiečių, aplinkos viceministro kvota priklauso būtent pastariesiems.
Ministras K. Mažeika, kalbėdamas su Delfi, neslėpė, kad R. Vaitkevičiūtės kandidatūrą į viceministres jam pasiūlė „miškininkų bendruomenė“.
Pati viceministrė R. Vaitkevičiūtė sako, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, o į aukštas pareigas pateko „ministro pakviesta“.
„Nežinau, ar kas mane jam siūlė, ar nesiūlė, kur ir kas ką derino. Aš nepriklausau jokiai politinei partijai. Aš į ministeriją atėjau pakviesta ministro prisijungti“, – Delfi sakė aplinkos ministro pavaduotoja.
Tačiau išanalizavus Registrų centro duomenis, dabar aiškėja, kad toji „miškininkų bendruomenė“ – tai senoji „miško generolų“, arba, kaip ją yra pavadinęs premjeras Saulius Skvernelis, urėdų partija, besirūpinanti į aukštus valdžios postus susodinti naujos kartos savuosius kadrus.
Praėjus kuriam laikui po pokalbio, aplinkos viceministrė R. Vaitkevičiūtė persigalvojo dėl anksčiau savo pačios pateiktos informacijos ir atsiuntė dar vieną elektroninį laišką.
„Turėčiau pataisyti datą, nuo kurių metų neturiu santykių su Miškų rėmimo fondu - nuo 2016-12-07 d. Prašome pataisyti“, - nurodė viceministrė.
Būtent senosios kartos miškininkai, kurių didžioji dauguma taip pat yra ir medžiotojai, yra siejami su 36-erių metų naujosios kartos miško ir medžioklės eksperte, aplinkos viceministre R. Vaitkevičiūte.
Tie ryšiai atsekami per nevyriausybines organizacijas – respublikinę medžiotojų ir žvejų draugiją „Medeina“ ir Miškų paramos fondą, kurių dalininke yra ir pati R. Vaitkevičiūtė.
Įkūrė nevyriausybinę organizaciją
Su šiomis organizacijomis yra siejami ir kiti medžioklės ir miškų mylėtojai ir jų bičiuliai: socialdarbiečių atstovas valdžioje, dabartinis sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, buvęs girininkas ir medžiotojas, prieš keletą metų miręs Albertas Dziadas ir pastarojo bičiulis teisininkas, buvęs advokatas ir Tautos pažangos partijos kandidatas į Seimą Viačeslavas Mironovas.
Kaip rodo oficialūs Registrų centro duomenys, Miškų rėmimo fondą 1994 metais įsteigė tuometinis miškininkas ir kinologijos žinovas A. Dziadas. Iki 2001-ųjų įstaiga vadinosi Miškų savininkų rėmimo fondas.
A. Dziadas jam vadovavo iki 2016-ųjų, o susirgus, jis fondą perleido R. Vaitkevičiūtei – žinomos medžiotojų šeimos atžalai. A. Dziadui mirus, fondo vienintele dalininke liko R. Vaitkevičiūtė.
Žurnalui „Medžioklė“, vos paskirta aplinkos viceministre, duotame interviu R. Vaitkevičiūtė A. Dziadą vadino savo mokytoju, atvedusiu ją tiek į medžioklę, tiek į miškininkystę, tiek į kinologiją.
Nuo 2016-ųjų perėmusi fondą ir atleidusi A. Dziadą iš direktoriaus bei valdybos pirmininko pareigų, kurį laiką fondui vadovavo pati R. Vaitkevičiūtė, o vėliau direktorės teises perleido savo motinai Nijolei Vaitkevičienei.
Tačiau Registrų centrui R. Vaitkevičiūtės, kaip Miškų rėmimo fondo atstovės, duomenys yra pateikiami ir dabar.
Miškų rėmimo fondo dalininke R. Vaitkevičiūtė yra iki šiol, nors to nėra deklaravusi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje interesų deklaracijoje.
Pastarojoje ji nurodžiusi tik save, kaip dalininkę, „Medeinos“ medžiotojų ir žvejų draugijoje. Apie pastarąją pakalbėsime kiek vėliau.
Fondas – sveikatos viceministro bute
Miškų rėmimo fondas turi paramos gavėjo statusą. Fondas yra registruotas adresu Vilniuje, Marcinkevičiaus gatvėje, kuris yra sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio gyvenamasis butas. Tai Delfi patvirtino jis pats.
„Kažkada seniai, gal prieš dvidešimt metų, mano geras senas pažįstamas, girininkas A. Dziadas labai norėjo įsteigti kokį nors fondą rūpintis miškais, ir jam reikėjo adreso Vilniuje, įmonės registracijai. Pats jis buvo kaunietis, paprašė manęs, ir aš sutikau leisti registruoti savo bute. Tačiau daugiau jokių reikalų su tuo fondu nesu turėjęs, man atrodo, kad ta įstaiga ir veiklos jokios nevykdė“, – Delfi sakė sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis.
Jis patvirtino pažįstantis aplinkos viceministrę R. Vaitkevičiūtę „kaip kolegę“.
Tačiau A. Šešelgis arba melavo, arba specialiai nutylėjo tai, kad jis pats nuo 2001-ųjų iki 2016-ųjų, t. y. net penkiolika metų, buvo minimo Miškų rėmimo fondo valdybos nariu.
Šio fakto jis niekada nėra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
„Negali būti“, – stebėjosi A. Šešelgis, kai Delfi jo paklausė, ką aplinkos viceministrės fondas veikia jo gyvenamajame bute.
Aplinkos ministrė R. Vaitkevičiūtė sakė neįsivaizduojanti, ką josios fonde veikė A. Šešelgis ir kad jis iš viso buvo susijęs su minėta įstaiga.
„Kai tas fondas buvo įkurtas, man buvo keleri metai. Tikrai nežinau, ką jie darė praeityje, kas ten kur buvo, priklausė ar ne. Man, jei atvirai, tai ir nerūpėjo, nes veikla jokia nevyko“, – sakė viceministrė.
Ji nustebo, sužinojusi, kad fondas yra registruotas ir iki šiol veikia kolegos iš Sveikatos apsaugos ministerijos bute.
„Pirmą kartą girdžiu, jei atvirai“, – sakė R. Vaitkevičiūtė.
Veiklose – rūpinimasis mažumų teisėmis ir stichinėmis nelaimėmis
Miškų rėmimo fondo įstatuose nurodytos veiklos – nei iš tolo neprimena rūpinimosi miškų gerbūviu. Apie tai neužsimenama nė vienu žodžiu.
Tarp fondo veiklos tikslų – autorių teisės, būsto plėtra, kultūros paveldo išsaugojimas, mažumų teisių apsauga ir integracija, nacionalinis saugumas ir gynyba, pagalba karo ir gaivalinių nelaimių aukoms, pažeidžiamų socialinių grupių integracija, stichinių nelaimių prevencija, teisėtvarka, vietos bendruomenių vystymas, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga.
Apie tai paklausta aplinkos viceministrė R. Vaitkevičiūtė sako, kad perėmusi fondą niekuomet nesigilino nei į jo praeities veiklas, nei į teisinius dalykus.
„Tiesą sakant, kai man pasiūlė tą fondą, aš nesigilinau į tuos juridinius dalykus. Tą darė samdyta firma, teisininkai. Man buvo svarbu, kad juridiškai viskas būtų priduota, ataskaitos, ir viską. Tai nelabai ir galiu pakomentuoti, nes niekada nesigilinau. Ta įstaiga jokios veiklos niekada nevykdė, tiesiog yra, ir tiek“, – sakė viceministrė.
Įkūrė ir medžiotojų draugiją
2012 metais trys steigėjai – A. Dziadas, Miškų rėmimo fondas, atstovaujamas to paties A. Dziado, ir teisininkas prieniškis Viačeslavas Mironovas – įsteigė respublikinę medžiotojų ir žvejų draugiją „Medeina“.
Aplinkos viceministrė R. Vaitkevičiūtė į „Medeiną“ ateina 2016-aisiais, perėmusi Miškų rėmimo fondo dalininkės teises.
Nuo 2016 iki 2019 metų moteris ir vadovauja šiai draugijai, o vėliau perleidžia pareigas savo motinai N. Vaitkevičienei.
„Nuo 2019 m. gegužės 23 d. neturiu ryšių su Respublikine medžiotojų ir žvejų draugija „Medeina“. Nuo 2018 m. pabaigos neturiu ryšių su Miškų rėmimo fondu“, – raštu į Delfi klausimus, kas ją sieja su dviem organizacijomis atsakė aplinkos viceministrė.
Kodėl Registrų centro duomenys skelbia kitaip, moteris paaiškinti negalėjo.
Medžiotojų draugija „Medeina“, priešingai nei Miškų rėmimo fondas, savo įstatuose veiklos tikslais nurodo „steigti privačius ir dalyvauti įsteigtų gamtos rezervatų ir draustinių veikloje, ypatingą dėmesį skirti šalies populiacijų struktūroms išsaugojimui, produktyvumui didinti; kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją, ugdyti sportinės medžioklės ir sportinės žūklės kultūrą, saugoti ir puoselėti tautinės medžioklės ir žvejybos tradicijas, papročius“.
Sutapimas, bet būtent tokia veikla ir tikslai atitinka ministro K. Mažeikos pasirašytą įsakymą, kuriuo tvirtinamos Medžioklės taisyklės, nuo 2022-ųjų įteisinančios medžioklę su lankais – kaip tradicinį tautinės medžioklės būdą!
Taisykles, kurias parengė aplinkos viceministrė ir „Medeinos“ draugijos dalininkė R. Vaitkevičiūtė, prieš tai jas esą suderinusi su Medžioklės konsultacine taryba, kurios pirmininke viceministrė ir yra.
Vadovavimą perleido mamai
Šiuo metu formaliai tiek medžiotojų draugijai „Medeina“, tiek Miškų rėmimo fondui vadovauja aplinkos viceministrės R. Vaitkevičiūtės motina N. Vaitkevičienė.
Delfi nepavyko su ja susisiekti. Registrų centrui nurodomu telefonu atsiliepusi moteris pasakė, kad šis numeris priklauso Kinologijos centrui, kuris nieko bendro nei su abiem moterimis, nei su abiem nevyriausybinėmis įstaigomis neturi.
Tačiau Delfi pavyko pakalbinti vieną iš „Medeinos“ dalininkų, teisininką V. Mironovą. Jis yra oficialiai įgaliotasis atstovas tiek Miškų rėmimo fondo, tiek aplinkos viceministrės R. Vaitkevičiūtės atstovaujamos medžiotojų draugijos „Medeina“ atstovas, rodo Registrų centro duomenys.
Pats V. Mironovas sako, kad „Medeiną“ kūrė su bičiuliu A. Dziadu, o su R. Vaitkevičiūte ir jos motina N. Vaitkevičiene susijęs tiek, kad „teikiu teisines paslaugas ir įmonių finansines ataskaitas Registrų centrui“.
Jis sako tai darantis ne už dyką, o „pagal išrašomas paslaugų sąskaitas“, nors oficialiose Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad abi įstaigos jau pora metų „jokios ūkinės – finansinės veiklos nevykdo“.
Tarp steigėjų – su VSD ataskaitose minimais veikėjais sietinas asmuo
Ponas V. Mironovas oficialiai yra viešosios įstaigos „Biurokrato biuras“ dalininkas ir direktorius.
Šią įstaigą 2002 metais įsteigė kaunietis aktorius Kęstutis Povilaitis, Maskvos (Rusija) aukštosios teatro mokyklos (dabartinės Rusijos teatro meno akademijos – aut. past.) absolventas.
K. Povilaičio įsteigta viešoji įstaiga iš pradžių vadinosi Kauno estrados teatras.
Jos įstatai dabar – beveik pažodžiui atitinkantys Miškų rėmimo fondo įstatuose numatytas veiklas ir tikslus.
Registrų centro duomenys rodo, kad V. Mironovas nuo 2002 metų ilgą laiką buvo šios įstaigos administracijos vadovas.
Įstatai pakeisti, kai Kauno estrados teatrą iš K. Povilaičio perėmė V. Mironovas – 2016-aisiais. Tuomet Kauno estrados teatras persivadino į Biurokrato biurą, o medžiotojų draugijos „Medeina“ dalininku iš V. Mironovo tapo V. Mironovo atstovaujamas Biurokrato biuras.
Šiuo metu „Medeinos“ dalininkais yra R. Vaitkevičiūtės atstovaujamas Miškų rėmimo fondas, R. Vaitkevičiūtės motina N. Vaitkevičienė ir buvusios TSRS Vidaus reikalų ministerijos specialiosios Kauno milicijos aukštosios mokyklos absolvento V. Mironovo atstovaujamas „Biurokrato biuras“.
Socialiniame tinkle Facebook V. Mironovas aktyviai dalijasi prorusiško turinio įrašais, tokiais kaip grupės „Gimę SSSR“ skelbiamu sveikinimu Gegužės 9-ajai ar raudonais gvazdikais nuklotu sovietų kario paminklu, žuvusiems Raudonosios armijos kariams Afganistane ir panašiais.
Paklaustas, ar tokie įrašai atitinka jo ideologiją, V. Mironovas pyktelėjo, kad „tai nieko bendro su mūsų pokalbiu neturi“.
Tačiau jis paneigė, kad kažkas galėtų jo vardu rašyti jo paskyroje: „Niekas prie mano kompiuterio nesijungia, aš pats keliu tik nuotraukų, ir tai – labai nedaug.“
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų bazėje yra išlikusi informacija apie politinę pono V. Mironovo veiklą.
1996-aisiais V. Mironovas kaip Tautos pažangos partijos kandidatas kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimo narius Panemunės rinkimų apygardoje Kaune.
1994 metais oficialiai įkurta Tautos pažangos partija, kaip rodo Teisingumo ministerijos pateikiami duomenys, iki šiol yra oficialiai veikianti politinė partija. Jie susiformavo kaip oportunistinė jėga Sąjūdžiui Kauno skyriuje dar pačios Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje.
Su šia partija siejamas signataras Rolandas Paulauskas, vienu momentu buvęs jos valdybos pirmininku, kurį Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitose mini kaip grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui.
Būtent Tautos pažangos partijos atstovus Seime velionis Sąjūdžio atstovas, kaunietis signataras Algirdas Patackas yra viešai apkaltinęs sužlugdžius liustracijos procesą Lietuvoje.
„Sąjūdžio blokas pateikė liustracijos įstatymą, kur buvo numatyta liustruoti komunistinę nomenklatūrą iki partinių sekretorių lygio. Tada Tautos pažangos grupuotė padarė klastingą manevrą – pateikė įstatymą, kur liustracija buvo nuleista iki eilinių komunistų partijos narių lygio. Liustracijos įstatymas tada būtų virtęs karikatūra. Ar jie tai padarė tyčiodamiesi, ar kerštaudami, ar papirkti komunistų, tegali pasakyti jie patys. Rezultatas – chaosas, ir normalus įstatymas nebuvo priimtas. Į valdžią grįžus komunistams, ši grupuotė jiems ištikimai tarnavo. R. Paulauskas tapo komunistų premjero Adolfo Šleževičiaus ruporu – vedė televizijos laidą „Kas geresnio, premjere?“, o A. Ambrazevičius tapo ministru be portfelio, matyt įvairiems tamsiems reikalams“, – 2014-aisiais portalui lrytas.lt teigė A. Patackas.
Kirkilas: aplinkos ministras bando išsiskalbti mundurą
„Garsiai nuskambėjus Aplinkos ministro skandalui dėl pasirašyto įsakymo, medžioklėje leisti naudoti lankus, kaltų bandoma ieškoti Lietuvos socialdemokratų darbo partijoje, kuri šioje istorijoje neturi nieko bendro“, - rašoma Delfi LSDDP atstovės Evelinos Butkutės-Lazdauskienės atsiųstame komentare. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas nustebęs, kad koalicijos partnerių deleguotas ministras bando savo mundurą išskalbti mėtydamas strėles būtent į „socialdarbiečius“.
„Turbūt visos istorijos, susijusios su miškais ir medžiokle bus siejamos su „bebrais“. Pajuokauti galima, bet tiesą sakant, esu nustebęs, ir tuo pačiu esu priverstas ginti mūsų partiją, nes nei viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, nei viceministras Algirdas Šešelgis nebuvo mūsų partijos deleguoti atstovai į viceministrų postus. Jie net nėra mūsų partijos nariai. Niekur šios pavardės partijos organuose nebuvo siūlytos ir nebuvo pateiktos partneriams kaip mūsų kandidatūros, todėl sakyti, kad dėl šios lankų istorijos kalta „socialdarbiečių“ partija turėtų būti gėda. Suprantu, kad klaidų žmonės padaro, bet jas reikia mokėti ir pripažinti, jas taisyti, o ne griebiantis šiaudo – ieškoti kaltų, duriant pirštu į bet ką – kad tik pats išplauktum. „Socialdarbiečiams“ tai nepriimtina“, – sako LSDDP pirmininkas G.Kirkilas.