Laidoje – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
– Premjeras, baigdamas pristatyti savo Vyriausybės veiklos ataskaitą Seime, pasiūlė kritikams rudenį ateiti ir padaryti geriau. Bet štai Skvernelio reitingas rodo, kad žmonės jį vertina visai gerai – „Spinter" tyrimų duomenimis, kovo mėn. Skvernelio reitingas šoko nuo 6,5 iki 13,5 proc., o balandį užaugo iki bemaž 17 proc. Žmonių buvo klausiama, kas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas. Šioje apklausoje Skvernelis nusileido tik Ingridai Šimonytei. Ponia Budbergyte, panašu, kad pagrindiniai politiniai lyderiai aiškūs – ar sutiktumėte su tuo?
R. Budbergytė: Tikrai yra du lyderiai, kurie turi tam tikrą pasistūmėjimą į priekį. Noriu pastebėti, kad trečioje vietoje yra socialdemokratų atstovė Vilija Blinkevičiūtė. Bet, žinoma, Ingrida Šimonytė po prezidento rinkimų turėjo iš tiesų labai gerą reitingą ir žmonės iki šiol jai reiškia labai didelį pasitikėjimą, kaip ir Skverneliui, kuris, esant pandemijos krizei, tikrai sugeba demonstruoti lyderystę, kurios žmonės sunkiais laikais pageidauja. Jiems visada, ypač – Lietuvoje, reikia tvirtos rankos. Abu šie lyderiai yra tvirtos asmenybės – negaliu nuneigti. Bet darkart grįžtu, kad socialdemokratai turi Viliją Blinkevičiūtę, ji – trečioje vietoje.
– Ponia Čmilyte, kaip jūs vertinate partijų populiarumą? Partijoms tai – turbūt svarbi informacija, matant, kaip visuomenė reflektuoja į jų idėjas, veiksmus, kritiką. Kaip jūs vertinate naujausius pokyčius?
V. Čmilytė-Nielsen: Manyčiau, kad šie reitingai yra ne apie idėjas, o apie nuotaikas mūsų visuomenėje. Susidūrę su iki tol nematytu pavojumi, virusu, dideliais apribojimais, natūralu, kad žmonės ieško autoritetų. Tie, kurie šiuo metu yra valdžioje, turi, akivaizdu, didelę persvarą prieš visus kitus, nes turi visus įrankius, kuriais gali padėti žmonėms, ir net kai jie daro klaidas, šiurkščias klaidas, vis tik geri darbai tais atvejais, kai jiems pasiseka, yra labai matomi.
Kita vertus, manau, kad šios dienos reitingai, ar paskelbti prieš savaitę, turi tendenciją kisti. Todėl nepamirškime, kad šiandienos situacija po dviejų ar trijų mėnesių gali būti iš pagrindų pasikeitusi. Žmonės praranda kantrybę, mūsų visuomenės nariai dabar patiria didžiulį stresą, ir jei situacija nesikeis, jei karantino teisinis režimas bus išlaikytas visą vasarą, mes galime susidurti su visiškai kitokiomis nuotaikomis rudenį, kai ir vyks rinkimai. Todėl reziumuodama sakyčiau, kad šios dienos tendencijos yra aiškios ir visiškai prognozuojamos, tačiau tai nereiškia, kad jos tokios ir išliks po dviejų, trijų ar keturių mėnesių.
– Kitaip tariant, ponia Čmilyte, tie žmonės, kurių gyvenimui galbūt valdžia neturėjo didelės įtakos, ar kurie manė, kad jų gyvenimui valdžia neturi didelės įtakos, dabar pamatė, kad valdžia gali daryti poveikį jų visų gyvenimui, valdžia tarsi tapo labiau matoma, jos darbai pradėjo liesti iškart visus visuomenės narius?
V. Čmilytė-Nielsen: Be abejo, ji tapo svarbesnė visų mūsų gyvenime, tačiau tai turi ir atvirkštinę pusę – visos klaidos, pernelyg didelis biurokratizmas, inertiškumas, kurį mes matome, tarkime, paramos gavimo istorijoje, kai tik vos keli procentai paramos pasiekė tuos, kuriems jos reikia, taip pat sukelia vis didesnę įtampą visuomenėje. Be jokios abejonės, tai išvirs į nepasitenkinimą tais, kurie daro nesėkmingus veiksmus ar nesugeba suteikti paramos, kuri yra reikalinga, vietoj to galbūt skiria dėmesį priešrinkiminiams šou elementų turintiems žingsniams. Manau, kad šiandienos rezultatai yra tarpiniai, taip juos ir reikėtų vertinti.
– Pone Jaruti, koks būtų jūsų bendras vertinimas? Iš tiesų TS-LKD buvo kartais aplenkusi jūsų atstovaujamą partiją, o šios ekonominės ir medicininės krizės sąlygomis valdžia atsiranda visuomenės dėmesio centre ir pelno vis didesnį pasitikėjimą. Vyriausybę labiau teigiamai ar vien teigiamai vertina daugiau nei pusė visos visuomenės. Kaip pats vertinate, kas lėmė tokius populiarumo pokyčius, kurie politikams turbūt yra svarbūs?
J. Jarutis: Galbūt vienos iš tyrimų kompanijų duomenys rodė, kad mus lenkė kartais, bet realiai tas reitingų pasiskirstymas nuo 2016 m. buvo toks: lyderiavo TS-LKD, antroje vietoje – LVŽS. Ta tendencija ir išliko. Taip, buvo didesnis atotrūkis, bet paskutiniai Vyriausybės veiksmai, kada viruso akivaizdoje buvo priimti savalaikiai, greiti sprendimai, nulėmė tai, kad visuomenės pasitikėjimas pamažu grįžta. Mums pavyko.
Vis tik mūsų Vyriausybė ir valdančioji dauguma visus tuos ketverius metus kryptingai, nuosekliai ir kantriai dirbo, bandėme įgyvendinti savo rinkimų programą ir mums tai pavyko. Pavyko pasiekti, kad nuosekliai didėtų pensijos, pavyko įvesti skurdžiai gyvenantiems žmonėms tam tikras išmokas, vaiko pinigus, galų gale sumažinti vaistų kainas, alkoholio politika taip pat duoda didesnių pajamų ir mažina vartojimą. Žmonės, ypatingai šiuo atveju, dabar tai pajuto tiesiogiai savo gyvenime, savo kišenėje, ir, manau, tai vertina.
– Pone Razma, bent iš čia esančių jūs esate labiausiai patyręs politikas, jau ketvirtį amžiaus esate parlamente, nuo 1996 m. Kas, jūsų nuomone, lėmė tuos pokyčius, ir kiek jie tvarūs, jūsų galva?
J. Razma: Manau, kad dabar ne per daugiausiai mums reikia galvoti apie reitingus – reikia žiūrėti, kaip greičiau susitvarkyti su pandemija ir atgaivinti ekonomiką.
– Sakote, reikia orientuotis į politikos turinį, o ne į formą, ar ne?
J. Razma: Taip. Žinoma, aš labai dėkingas rinkėjams, kurie dabartinėmis aplinkybėmis labiausiai palaiko mūsų partiją ir mūsų vieną iš lyderių. Būčiau tikrai nenustebęs, jei reitingų pirmose vietose būtų Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga. Tai rodo kitų šalių patirtis, kur valdantieji labai sustiprino pozicijas. Ir mūsų atveju opozicija turi labai menkas veikimo galimybes karantino sąlygomis, o A. Veryga kiekvieną dieną ir vakarą, kaip koks Kašpirovskis, vis gąsdina naujais susirgimais ir mirtimis, ir kartu skelbia tam tikrus palengvinimus, o Saulius Skvernelis vis dalina naujas paramos lėšas, tiesa, nesivargindamas tai įforminti biudžete, net kelis šimtus milijonų eurų sugeba padalinti Vyriausybės pasitarimo lygiu.
Žmonės dabar yra išsigandę, pandemija yra naujas reiškinys, be abejo, tuomet į valdžią žiūrima kaip į gelbėtoją. Dėl to tie reitingai šiandien, manau, yra dar ne visai normaliame būvyje. Kai žmonės šiek tiek atsipeikės, tada gal pamatys, ar toks jau geras švietimo ministras, kuris tai skelbia, kad į mokyklas rinksimės rugsėjo pirmąją, tai liepia ateiti dviem savaitėms jau netrukus, kai nežinia, ką veikti – galbūt vykti į ekskursiją. Ar tas pats aplinkos ministras, kuris staiga nusprendžia įteisinti medžioklę lankais. Manau, žmonės vis labiau pradės realiai vertinti dabartinę Vyriausybę ir ta situacija, tikiuosi, keisis.
R. Budbergytė: Kai dabartiniai valdantieji kalba apie savo padarytus darbus, tiesiog noriu kai ką priminti žmonėms. Taip, kai kurie padaryti darbai yra verti pagarbos ir buvo reikalingi žmonėms, bet tuos darbus padarėme visi kartu. Nes visą laiką, kai valdantieji buvo valdžioje, augo ekonomika, augo BVP, ir viešieji finansai, kurie dalinti visiems – ar tai būtų vaiko išmokos, ar padidintos pensijos – tai buvo mūsų uždirbti pinigai, kurie sukrito į biudžetą, socialinio draudimo biudžetą, ir iš jų buvo padalintos tos išmokos, kurių Lietuvos žmonės taip nusipelnė. Taip pat su didžiausia pagarba verslui paminėčiau, kad verslas taip pat labai prisidėjęs prie šių dalykų.
– Pone Jaruti, turite komentarą?
J. Jarutis: Kolegė Rasa paminėjo verslo augimą. Taip, ekonomika auga, augo ne tik Lietuvoje, o visoje Europoje, bet ne visur vienodai valstybės sugebėjo tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, Graikija, Ispanija, Portugalija bendrame ekonomikos augime atrodo visiškai kitaip, ir kovojant su koronavirusu, ir dėl ekonomikos paramos. Manau, kad tai labai didele dalimi priklauso nuo Vyriausybės veiklos.
– Ką galima prognozuoti iš šių reitingų, apklausų, kalbant apie rudenį vyksiančius parlamento rinkimus? Daugelis kalba, tarsi tokia klišė mąstyti, kad rudenį tikėtiną koaliciją sudarys socialdemokratai ir LVŽS, nes ji atrodytų pati logiškiausia. Ponia Čmilyte, ar matytumėte kitokių alternatyvų, galimybių, kad kitos partijos turėtų daugumą? Kai kas kalba apie TS-LKD ir LVŽS koaliciją, ar kitokį darinį.
V. Čmilytė-Nielsen: Manau, kad šiandien labai sunku prognozuoti rudens koalicijas. Man rodos, kad tai – apskritai pakankamai tuščias dalykas. Prisimenu, kad prieš kelis mėnesius buvome susirinkę „Delfi" studijoje ir kalbėjome apie reitingus. Tai buvo dar prieš prasidedant pandemijai. Ir į galvą niekam nebūtų atėję, kad štai šiandien visi kalbėsime nuotoliniu būdu. Tikrai nežinome, kokia situacija bus rudenį.
Vienas svarbus faktorius yra tas, kad valdantiesiems labai greitai pavyko priimti sprendimus, kurie buvo orientuoti į drakoniškus, drastiškus draudimus ir viešojo gyvenimo suvaržymus. Jie buvo būtini. Mes buvome vieni iš pirmųjų ir vieni iš ryžtingiausiai sureagavusių kovo mėn. Tačiau kaip seksis atlaisvinti viešąjį gyvenimą, kaip seksis suteikti pagalbą ne tik pareiškimais, ne tik popieriuje, skambiais lozungais, kaip matėme prieš pusantro mėnesio dėl priedų medikams, kurie, jei turiu teisingą informaciją, šiandien pasiekė dar ne visus medikus.
Tad štai tie nepaprastai didelį lūkesčiai, kurie buvo sukelti kovą, balandžio pradžioje, neišvengiamai subliūkš. Mano manymu, dabartinė situacija parodo tokios kairiosios politikos visas problemas, kai vienkartinėmis išmokomis situacijos tikrai neišgelbėsi ir neištaisysi. O reikia kur kas labiau ilgalaikių sprendimų. Štai čia, man rodos, rezultatai gali pakrypti visai kita linkme, jei pandemijos situacija tęsis ir toliau, kas yra labai tikėtina.
– Pone Jaruti, kaip manote, kas darys didžiausią įspūdį rinkėjams jau spalį? Dar liko bemaž pusė metų iki tol, kol rinkėjai mes biuletenius į urnas.
J. Jarutis: Sutinku su kolegomis, kad sunku prognozuoti, kas bus po kelių mėnesių. Bet manau, kad įspūdį darys kalbos ir veiksmai. Ši Vyriausybė, kaip ir kolegos pritarė, greitai, vieni iš pirmųjų pasaulyje, sugebėjo priimti greitus, savalaikius sprendimus. Visada yra pasirinkimas tarp visuomenės sveikatos ir ekonomikos, ir tas pasirinkimas buvo sunkus. Bet šie sprendimai davė rezultatą. Susirgimų nuo Velykų beveik nedaugėjo, nors labai bijojome, kad bus atvirkščiai, po truputį atsigauna ekonomika.
Noriu pasakyti, kad vien per pastarąsias keletą dienų vien darbo vietų išsaugojimui išmokėta 88 mln. eurų. Taip pat už 350 mln. pirmam pusmečiui atidėta mokesčių mokėjimų. Aš tikiuosi, kad tai paskatins verslą. Dėl vienkartinių išmokų, taip, mes elgiamės priešingai nei 208-2009 m. krizės metu, mes skatiname vartojimą, ir tie 200 eurų pensininkams, neįgaliesiems ir netekusiems darbo... Aišku, tai yra trumpalaikė priemonė, bet ji skatins vartojimą, mokesčių forma grįš atgal į biudžetą, ir labai tikiuosi, kad ta situacija bus žmonių atitinkamai įvertinta ir jie balsuos už LVŽS, galbūt – už kitus, bet tikiu, kad koalicija, kaip ir minėjote, galėtų būti LVŽS ir socialdemokratų.
– Pone Razma, kaip jūs matote situaciją?
J. Razma: Pirmiausia – man jau kelintą kartą reikia aiškinti dėl 2009 m., kuomet būtinus sprendimus parėmė ir tie patys Ramūno Karbauskio „valstiečiai" ir žalieji, ir leido tuometinei Vyriausybei gyvuoti. Dabar, deja, jie populistiškai bando tai neigti ir priešpastatyti tuos laikus ir dabartį. Beje, visos šalys, kaip ir Lietuva, šiandieninėje situacijoje panašiai skatina ekonomiką, pasaulyje yra visai kita padėtis. Mūsų Vyriausybei nereikėtų labai girtis, kad kažką ypatingo priėmė tramdydama koronavirusą – visos šalys priėmė panašius sprendimus, ir nemanau, kad ponas Jarutis galėtų įvardyti bent vieną originalų sprendimą Lietuvoje.
Kad turime gerus rezultatus, pirmiausia turime dėkoti Lietuvos piliečiams, kurie drausmingai elgėsi, buvo daug įmonių, kurios net nelaukė, kol Vyriausybė paskelbs ekstremalią padėtį ir įsivedė apribojimus, kontrolę, dezinfekciją ir t.t. Dėl to ir turime gerus rezultatus.
O kad Vyriausybė vis dėlto nepakankamai tvarkosi, geriausiai iliustruoja tai, kad didžiausi šiandien išlikę susirgimų židiniai yra gydymo ir slaugos įstaigose, už kurias tiesiogiai atsakingas būtent sveikatos apsaugos ministras, kuris ten, deja, nesugeba susitvarkyti. Aišku, iki rudens situacija keisis. Svarbu, kad žmonės įsižiūrėtų, kas siūlo tikras, apgalvotas, atsakingas priemones, kurios leistų greičiau atsigauti mūsų ekonomikai. Jau pateikėme ekonomikos gaivinimo planą. Manau, kad ne mažiau svarbūs tokie dalykai kaip visuomenės psichikos sveikata, kuri yra labai stipriai pažeista, nors valdantieji apie tai visai nekalba. Tikiuosi, kad visuomenė atkreips dėmesį į mūsų konstruktyvius pasiūlymus ir sulauksime reikiamo palaikymo.
– Ponia Budbergyte?
R. Budbergytė: Ta dabartinė parama, kuri eina iš valdančiųjų, tikrai nėra greit žmones pasiekianti, ir tikrai nepakankama. Todėl ir tenka įgyvendinti tą kairiąją politiką, kaip sakė Viktorija, pabarstant vienkartines išmokas. Atkreipsiu dėmesį, kad kairioji politika nėra vienkartinių išmokų pabarstymas – tai yra nuolatinis rūpinimasis žmonėmis, kurie yra pažeidžiamiausios visuomenės grupės.
Noriu grįžti prie būsimos koalicijos – šiandien tikrai per anksti apie tai kalbėti. Žmonės ateis į rinkimus ir balsuos iš tiesų ne už vieną ar kitą lyderį – tokių žmonių bus labai mažai. Esu įsitikinusi, kad mūsų žmonės jau yra pakankamai politiškai išprusę, renkasi ir pagal pažiūras, ir pagal ideologiją, o taip pat – ir pagal programines nuostatas. Man sunku įsivaizduoti LVŽS ir konservatorių koaliciją, nes galiu pasakyti, kad konservatoriai iš praėjusios krizės yra pagarsėję taupymais, kurie nepatinka žmonėms ir kelia nemalonius prisiminimus. O valdantieji kai kuriems visuomenės nariams yra atgrasūs per dideliais karantininiais suvaržymais ir šiaip draudimais, kurių mūsų laisvoji visuomenės dalis tikrai nemėgsta ir galvoja, kad tie laikai, kai mama drausdavo išeiti į kavinę išgerti alaus bokalą, iš tiesų yra sena praeitis. Kas dėsis po rinkimų, šiandien dar labai sunku prognozuoti.
– Ponia Čmilyte?
V. Čmilytė-Nielsen: Visgi norėčiau pakomentuoti tą naratyvą, kuris, man rodos, neatitinka realybės, apie tai, kaip puikiai ši valdžia tvarkosi su pandemija. Visų pirma pritarčiau prieš tai kalbėjusiam kolegai, kad visų pirma turėtume būti dėkingi sąmoningiems Lietuvos gyventojams, žmonėms, kurių didžioji dauguma labai rimtai ir racionaliai pažiūrėjo į tą pavojų, kuriame esame. Bet drauge negalime pamiršti, kad pusšimčio dienų prireikė tam, kad parama imtų pasiekti tuos, į kuriuos yra nukreipta. Ir dar toli gražu ne visa ji pasiekė. Tai – viena.
Antra, kiek tenka girdėti istorijų apie tai, kad visų pirma prieš skiriant paramą apsilanko įvairios tarnybos – iš esmės ši valdžia žiūri į kiekvieną žmogų, smulkųjį verslą kaip į potencialius pažeidėjus. Mano galva, toks požiūris šiandien yra ypatingai žalingas, ydingas ir vyrauja. Tad visgi nepritarčiau tam pasakojimui ar tokiam pristatymui, jog su viskuo yra puikiai dorojamasi ir dabar situacija yra ideali. Ne, turime labai daug ko pasimokyti iš kitų šalių, kur tikrai, yra pavyzdžių, tvarkomasi geriau nei pas mus.