„Programoje Vyriausybė buvo užsibrėžusi labai neblogus tikslus: tai ir bendrojo ugdymo mokyklų turinio atnaujinimas, ir mokytojų rengimo tobulinimas, aukštojo mokslo pertvarka, ir daugelis kitų dalykų, kurie iš tikrųjų galėjo tapti labai geru akstinu švietimo sistemai persitvarkyti. Tačiau labai daug kas buvo atlikta paviršutiniškai. Pavyzdžiui, mes puikiai žinome universitetų reformą, kuri iš esmės nepavyko“, – Eltai teigė V. Targamadzė.
Švietimo ekspertė primena ir vis dar Vyriausybės neišspręstą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos klausimą.
„Ar yra logiška, kad VDU Švietimo akademija yra Vilniuje, kai Vilniaus universitetas taip pat pedagogų profesinėse studijose ir gretutinėse studijose rengia mokytojus. Taigi Švietimo akademijos likimas yra neaiškus“, – teigė profesorė.
V. Targamadzė įsitikinusi, kad esminė universitetų reformos problema, jog ši pertvarka nebuvo apgalvota. Ekspertė teigia, kad išdraskyta, nefunkcionali pedagogų rengimo, profesinio tobulėjimo ir perkvalifikavimo sistema nulėmė tai, kad šiuo metu šalis susiduria su pedagogu trūkumu.
„Reforma nebuvo apgalvota. Vienas dalykas yra apie reformą paskelbti, kitas dalykas – labai gerai ją apgalvoti. Dabar pedagogų rengimas yra savotiškai pakibęs, nes yra trys pedagogų rengimo centrai: Šiaulių universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, tačiau jie nesulaukia pagalbos“, – sakė V. Targamadzė.
„Viena yra įsteigti centrus, kita – ieškoti jiems pagalbos ir kurti infrastruktūrą. Nes Lietuvos edukologijos universiteto struktūra yra išdarkyta, o kitur dar nėra sukurta stipri infrastruktūra“, – pridūrė ji.
Profesorė, vertindama Vyriausybės atliktus darbus švietimo srityje, taip pat neslepia pasigendanti lėšų mokslui. V. Targamadzės teigimu, labiausiai paramos trūksta ugdymo mokslui, nes šioje srityje, pasak ekspertės, labiausiai trūksta taikomųjų tyrimų.
Švietimas valdantiesiems – ne prioritetinė sritis
Nors švietimo ekspertė pabrėžia, kad Vyriausybė ėmėsi teigiamų žingsnių, pertvarkant švietimo sistemą, tačiau akcentuoja, kad kol kas švietimas valdantiesiems nėra prioritetinė sritis. V. Targamadzė akcentuoja labiausiai pasigendanti aiškios Vyriausybės vizijos, kaip švietimo reforma reikėtų vykdyti.
„Mano supratimu, yra žengta ir teigiamų žingsnių, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimų padidinimas, galvojimas apie mokymo bendrojo ugdymo programų pertvarką, aukštojo mokslo pertvarką ir t. t. Tačiau aš negalėčiau sakyti, kad švietimas Vyriausybei yra prioritetinė sritis, nes, jeigu tai yra prioritetinė sritis, būtina, visų pirma, gerai apmąstyti, ko siekiama, kodėl siekiama ir kaip tai bus padaryta“, – sakė profesorė.
„Labai pasigendu tokio sisteminio požiūrio į švietimo sistemos pertvarkas. Kitaip tariant, turi būti labai aiški vizija ir sisteminiu požiūriu žiūrint apibrėžti keliai, kaip reforma bus vykdoma, kaip bus tobulinama, pertvarkoma švietimo sistema. Aš nemanau, kad galima švietimo sistemą pertvarkyti gabaliukais, neturint aiškios vizijos“, – pridūrė ji.
Pateiktoje veiklos ataskaitoje Vyriausybė informuoja apie 2019 metais patvirtintas Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gaires, padidintą neformaliojo vaikų švietimo įvairovę bei prieinamumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į patvirtintą Lituanistinio švietimo integruotą programą, skirtą pasirengti vaikų sugrįžimui į Lietuvą ir sugrįžusių vaikų mokymui tradiciniu ir nuotoliniu būdais.
Ataskaitoje akcentuojami ir mokyklų tinklo optimizavimo darbai, taip pat primenama, kad, vykdant mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planą, 2019 m. sausio 1 d. baigėsi Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimas, universitetus prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto. Taip pat pranešama ir apie įsteigtus 3 nacionalinius pedagogų rengimo centrus, kurių veikla vykdoma Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete.
Ataskaitoje akcentuojama, kad pastaraisiais metais padidinti pedagogų atlyginimai. Taip pat teigiama, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis 2019 metais padidintas vidutiniškai 16 proc., o siekiant, kad mokslininko karjera taptų patrauklesnė, nuo 2019 m. sausio 1 d. 83 proc. padidinta doktorantams teikiama parama.