Lankus vadina tik dūmų uždanga

Gegužės 9 dieną aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pakeistos medžioklės taisyklės Lietuvoje sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą. Visuomenę labiausiai supykdė nuo 2022 metų medžioklėje įteisinti lankai.

Tačiau pakeistose taisyklėse yra ir daugiau punktų, kurie vertinami kontraversiškai.

Visų pirma, kai kurias rūšis leista medžioti naudojant prožektorius: „2.6. pakeičiu 10.2.6 papunktį ir jį išdėstau taip: „10.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

Aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad šis leidimas gamtai labai žalingas. „Aplinkos ministras patvirtindamas medžioklės taisykles įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas „žiaurus elgesys su gyvūnais“. Labai tikėtina, kad medžioklės su lankais įteisinimas – tik visuomenės dėmesio nukreipimas nuo baisesnių dalykų, atsiradusių po minėtų taisyklių pakeitimo. Vienas jų – medžioklė su prožektoriais”, - kalbėjo L. Jonauskas.
Kęstutis Mažeika

Medžioklę su prožektoriais vadinama nesuprantama

Iki šiol medžioklė su prožektoriais buvo leidžiama tik medžiojant šernus. Siekiant mažinti šernų daromą žalą ūkininkų pasėliams, buvo leista juos medžioti su prožektoriais.

Pašnekovo teigimu, šernų Lietuvoje sumažėjo, todėl reikėjo panaikinti leidimą šiai medžioklei naudoti prožektorius. Tačiau buvo pasielgta kitaip: praplėstas rūšių, kurias galima medžioti tokiu būdu, sąrašas.

„Šiuo metu šernų populiacija po afrikinio kiaulių maro drastiškai sumažėjo, tad buvo galima drąsiai atšaukti ir šią išlygą, tačiau aplinkos ministras pasielgė priešingai ir dar daugiau žvėrių leido naktį medžioti šiuo būdu. Be šernų, naktį, naudojant prožektorius, bus galima medžioti lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, tykojant arba ieškant sužeistų žvėrių. Kadangi neįmanoma jokia šio medžioklės būdo kontrolė, prisidengiant invazinių gyvūnų naikinimu, medžioti su prožektoriais bus galima visus gyvūnus”, - dėstė aplinkosaugininkas.

Ir čia jis įvardijo antrą priežastį, kodėl tokia medžioklė gali būti žalinga: „Naktis – ramybės metas, todėl jokia medžioklė naktį neturėtų vykti. Dar labiau, net ir pasišvietus prožektoriumi, medžiotojas turi labai mažai laiko taikliam šūviui, o tai reiškia, kad yra didelė tikimybė sužeisti gyvūną arba nušauti ne tą, kurį buvo galima. Priminsiu, aplinkos ministro partijos kolega net dieną sugebėjo šerną sumaišyti su stumbru, tad ko tikėtis iš tokių medžiotojų naktį?”

Tokios pačios pozicijos laikosi ir gamtininkas, gamtosauginės organizacijos „Baltijos vilkas” atstovas Vaidas Balys. Anot jo, tai yra labai žalingas dalykas, kuris gali atnešti daugiau bėdos nei naudos.
Linas Jonauskas

Jis teigė, kad grėsmė išties padidėja, nes šiuo atveju vykdomas priemonių naudojimo išplėtimas lygiagrečiai nesuteikiant reikalingų priemonių kontrolei.

„Šiame pakeitimų pakete nėra visiškai nieko apie kontrolės didinimą. Iš principo, suteikiamos papildomos galimybės medžiotojams, o kontrolės galimybės lieka tokios pačios – visiškai apgailėtinos. Pavyzdžiui, lapėms – vietinei Lietuvos rūšiai, kuri nėra invazinė, tačiau nuolat su jomis lyginama – taryboje siūlėme skirti nemedžiojimo terminą, pavyzdžiui, vasaros metu, kada auginami jaunikliai. Tačiau visi šie dalykai yra ignoruojami ir einama į priešingą pusę, norint kuo labiau suintensyvinti eksploatavimą“, – aiškina V. Balys.

Taip pat jis mano, kad prožektorių naudojimas – diskutuotinas klausimas kalbant ir apie šernų medžioklę.

„Iki šiol prožektoriai buvo leidžiami tik šernams, nes jų didelė gausa, tai daugiau mažiau naktiniai gyvūnai, vaikšto tik naktį, todėl jų kitaip neįmanoma sumedžioti. Dabar yra pasikeitusi situacija. Nors ir netobulai, bet sutvarkytos šernų šėrimo taisyklės, o šernų populiacija ir natūraliai, ir dėl medžiotojų veiksmų, kuomet jie buvo įpareigoti veterinarijos tarnybos, yra žymiai sumažinta. Todėl manau, kad tai tikrai galėtų būti diskutuotinas klausimas“, – teigia V. Balys.

Medžioklę su šunimis pavadino nusikaltimu prieš gamtą

O štai ir antrasis punktas, keliantis daug diskusijų: „2.28. pakeičiu 58.29 papunktį ir jį išdėstau taip: „58.29. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros).“

Tačiau ir šį punktą aplinkosaugininkai vertina kaip rizikingą. Štai L. Jonauskas tokią medžioklę vadina nusikaltimu prieš gamtą.

„Prisidengiant nutrijos medžiokle, į mišką naktį bus paleidžiami šunys, kurie čiups pirmą kelyje pasitaikiusį miško žvėrį (nėra nei vienos stebuklingos šuns veislės, kuri būtų ištreniruota persekioti tik invazinius gyvūnus). Nušauti šunų draskomą miško žvėrį, nesužeidus šunų, bus neįmanoma, todėl žvėris bus pjudomas, kol nusibaigs, arba kaip sovietmečiu – uždaužomas kuokomis ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais. Nežinau nei vienos šalies, kur toks brutalus ir barbariškas medžioklės būdas būtų įteisintas, todėl tikėtina, kad tuoj kaip „itin draugiški gamtai“ išgarsėsime ir pasauliniu mastu”, - teigė L. Jonauskas.
Vaidas Balys

Lygiai tokios pačios nuomonės ir gamtosaugininkas V. Balys. Anot jo, medžioklė su šunimis yra neetiškas ir barbariškas metodas.

„Mes siūlėme, kad tos medžioklės būtų atsisakyta, be abejo, paliekant šunis sužeistų gyvūnų ieškojimui ir galbūt paukščių medžioklėje, kur šunys pakelia paukščius, bet visas šitas barbariškas metodas, kai šunimis užpjudomi gyvūnai, o tada aiškinamasi, ar tai buvo invazinis, ar neinvazinis gyvūnas – norėtųsi matyti poslinkį į priešingą pusę“, – sako jis.

Be to, V. Balys pabrėžė, kad nė vienas iš šių dviejų medžioklės punktų nebuvo svarstytas taryboje.

„Viešajame projekte, kuris buvo pateiktas derinti su visuomene, buvo punktų, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, lankai. Bet yra ir toks punktas, apie kurį mes ruošiamės dabar komunikuoti. Tai staiga atsirado galimybė: sumedžiojus saugomas rūšis, kurių negalima medžioti, atsiskaičius Aplinkos apsaugos departamentui, jas bus galima sunaudoti savo reikmės. Pavyzdžiui, sumedžiojat netyčia stumbrą, kas neseniai buvo nutikę – dabar bus galimybė iš jo pasidaryti dešras. Ir to dalyko nebuvo tame projekte, kuris buvo derintas su visuomene“, – teigia V. Balys.

Gamtininkas: nukentės poilsiautojai

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius taip pat kategoriškai įvertino šiuos du punktus. Anot jo, tai reikia atšaukti, nes prieštarauja etikai.

„Šiomis taisyklėmis įteisinama naktinė medžioklė, o kartu ir brakonieriavimas. Gamtos apsaugos inspekcija Lietuvoje yra blogiausios būklės nei kada nors yra buvę. Yra aišku, kad nekontroliuojama naktinė medžioklė, prisidengiant invazinių rūšių naikinimu, išvirs į visų kitų gyvūnų naikinimą. Priemonių reguliuoti šernų ir invazinių rūšių gausą užtektinai ir dienos metu. Todėl naktinę medžioklę būtina uždrausti įstatymu tiek dėl žmonių saugumo, tiek dėl medžioklės etikos. Dauguma žvėrių dėl persekiojimo yra tapę naktiniais. Visuomenė keletą kartų per peticijas ir protestus iškovojo šiems gyvūnams teisę į nakties ramybę, kai Seime buvo bandoma prastumti naktinio matymo taikiklius”, - dėstė gamtininkas.
Andrejus Gaidamavičius

Jis taip pat išsakė poziciją, kad šie medžioklės būdai labai pablogins poilsiautojų padėtį, nes naktimis neliks ramybės.

„Reikia suprasti, kad medžiotojų apetitas yra begalinis ir negalima pataikauti kiekvienai jų užgaidai. Pavyzdžiui, kartu su lankais ir naktine medžiokle buvo prašoma leisti medžioti net ūdras, kurias ši valdžia prieš metus išbraukė iš Raudonosios knygos. Bet tai prieštarautų ES direktyvai. Lygiai taip pat prašė gerokai sutrumpinti daugumos žvėrių nemedžiojimo terminus jų veisimosi laikotarpiu. Tie terminai jau dabar per daug liberalūs ir į atliekų duobes verčiami gyvi, bet dar negimę elniukai. Taigi Lietuvoje su medžioklės etika labai prasti dalykai.

Labai neatsakingai žiūrima nei į tai, ką medžioti, nei kur medžioti. Lietuva yra tik viena iš trijų Europos šalių, kurioje be apribojimų leidžiama medžioklė nacionaliniuose parkuose. Sunku įsivaizduot kaip reikės jaustis žmonėms, tarkim, Labanoro girioje, kai per patį poilsiavimo prie ežerų įkarštį dar kažkas vaikščios pakrantėmis naktį su prožektoriais, lankais ir medžiokliniais šunimis”, - teigė A. Gaidamavičius.

Delfi bandė susisiekti su aplinkos ministru K. Mažeika, tačiau į skambučius jis neatsiliepė, o į žinutę neatsakė.