Šis pilietiško klaipėdiečio elgesys sukėlė didžiulį aplinkinių nepasitenkinimą. Kol automobilis pravažiavo pro Skulptūrų parke esantį monumentą, jį lydėjo pikti komentarai, kitų automobilių garsiniai signalai, o pėstieji neiškentė ir pavymui rodė nepadorius gestus.
„Negaliu ramiai stebėti, kaip tie žmonės švenčia. Mat tai gedulo diena, nes karas Lietuvoje gegužės 9-ąją nesibaigė. Todėl ir trispalvę papuošiau juodu kaspinu“, - Delfi prisipažino vyriškis.
Jei ne šis klaipėdiečio „išsišokimas“, gėlės prie monumento buvo klojamos sklandžiai.
Leidimas renginiui nesuteiktas
Nors miesto valdžia renginiui leidimo neišdavė, tačiau ateiti ir padėti gėlių niekas neuždraudė.
Greta parko budėjęs policijos pareigūnas paaiškino, kad svarbiausia, kad miestiečiai laikytųsi saugios socialinės distancijos, dėvėtų kaukes ir nesibūriuotų. „Juk negali žmonėms uždrausti lankyti kapinių. Taip ir čia. Joks mitingas nevyksta, žmonės nuolat keičiasi. Ateina, padeda gėles, pastovi kelias minutes ir nueina“, - aiškino policijos pareigūnas.
Šiek tiek didesnis būrys susidarė, kai stačiatikių šventikas meldėsi už žuvusiuosius ir kai atvyko Rusijos Federacijos diplomatai. Pastariesiems išlipus iš autobuso policininkas išsyk perspėjo, kad nevalia sakyti kalbų ir pasistengti ilgai neužsibūti. Šie korektiškai atsižvelgė į pareigūno pastabas. Pats generalinio konsulo Klaipėdoje Aleksandro Gračiovo su svita pasirodymas sukėlė šiokį tokį šurmulį. Žmonės ėmė spiestis aplink diplomatus, norėjo su jais nusifotografuoti ir pabendrauti. Tačiau A. Gračiovas prie monumento neužsibuvo. Jo vizitas truko trumpiau nei 10 minučių.
Kvailių šventė?
O gvazdikais nešini klaipėdiečiai prie monumento ėjo visą dieną. Kai kurie jų buvo įsisegę vadinamąsias „koloradkes“, vienas net dviratį buvo papuošęs Rusijos Federacijos vėliava.
Rašytojas Viktoras Suvorovas prieš kelias dienas viename interviu kalbėjo: „Gegužės 9-oji – kvailių ir nusikaltėlių šventė. Viena iš karo sukėlėjų, Sovietų Sąjunga, jau supuvo ir subyrėjo. Tai ir švęsti tą dieną yra amoralu. Bet jeigu jau švęsti, prisiminkime viską. Kur prasidėjo karas? Ne Reicho kanceliarijoje, o kremliuje, kur draugas Molotovas ir fon Ribentropas pasirašė nepuolimo paktą. Tai buvo faktinė Antrojo pasaulinio karo pradžia. Po savaitės, hitlerinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, karas ir prasidėjo. Paskui į karą įsijungė ir Sovietų Sąjunga, o tų pačių metų rugsėjo 22 d. generolai Krivošejinas ir Guderianas priėmė pergalės prieš Lenkija paradą Breste. Kodėl nešvęsti pergalės prieš Lenkiją? Kažkodėl karas prisimenamas tik nuo 1941 m. birželio 22-osios, kai mus užpuolė. Prisiminkime ir metus iki tol. Sovietų sąjunga jau 1939 m. kariavo Suomijoje, Vokietija – Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Liuksemburge. Paskui sovietai kariavo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje Besarabijoje. Atkreipkime dėmesį, buvo užpultos visos vakarinės kaimynės. Tačiau tie faktai užmirštami. O kai jau mus užpuolė, tai jau blogai, tai jau karo pradžia. Todėl ir terminas „Didysis Tėvynės karas“ sugalvotas kvailiams, norint nuslėpti savuosius nusikaltimus. Kol mes, rusai, nepripažinsime savo nusikaltimų, tol nieko gero mūsų šalyje (Rusijoje) nebus“.