Gražią pirmadienio popietę jau, galima sakyti, buvusiame Vilniaus tabore žaliavo pieva ir žydėjo pienės. Ten, kur anksčiau stovėjo nelegalūs romų namai, dabar tik laužo krūva. Ir tokių krūvų ne viena, kadangi Vilniaus savivaldybei pagaliau pavyko čia gyvenusius asmenis įkalbėti išsikraustyti ir nugriauti savo buvusius namus. Vis dėlto dar nugriauti ne visi nelegalūs pastatai, tokių suskaičiavome stovinčius penkis.
Anksčiau tabore tyčia ar netyčia lankęsi vilniečiai galėtų papasakoti daug istorijų apie tai, kokius vaizdus čia pamatydavo – į taborą traukiančius narkomanus arba priešiškai nusiteikusius vietinius. Tačiau „Delfi“ žurnalistams, kurie dabar pasivaikščiojo vietos takais, pavyko sutikti tik vieną, dar stovinčio namo šešėlyje sėdėjusią porą. Pasiteiravus, ar nenorėtų pasidalinti savo įspūdžiais apie išsikraustymą, vyras tik numojo ranka ir pasakė, kad su niekuo nenori kalbėti.
Kaip anksčiau skelbė Vilniaus savivaldybė, visi likusieji gyventojai iš taboro turėjo išsikelti iki gegužės 10 d., kodėl šie žmonės čia dar poilsiavo, lieka neaišku.
Be to, nesaugumo jausmo irgi nebeliko – neseniai viręs ir nelaimių paženklintas tenykštis gyvenimas, atrodo, jau praeityje.
Kiti namai stovėjo jau tušti, pravažiavo tik vienas autobusiukas, greičiausiai kažkur surinkti užsilikusių daiktų.
Praėjusią savaitę LNK žinioms taboro gyventojas Viktoras teigė, kad čia jis gyveno nuo pat vaikystės ir pragyveno tabore daugiau nei 50 metų. Namą jam teko išardyti, nes kitaip būtų tekę sumokėti kelis tūkstančius eurų siekiančią baudą. Vis dėlto, kur gyvens toliau, Viktoras nežinojo.
„Neįsivaizduoju net kaip, ką daryti, kaip norite, taip ir gyvenkite“, – LNK sakė jis.
Name, kurį dabar reikia nugriauti, jis gyveno trise su savo šeima, bet dabar visi privalėjo išsikraustyti.
„Štai, pažiūrėkite čia, kaip gražiai pas mane padaryta“, – pirštu rodydamas į krosnį atkreipė dėmesį vyras.
Viktoras teigė, kad kol kas nežinojo, kaip reiks trijų asmenų šeimai toliau gyventi, kadangi darbo šeimos galva neturi. Jo giminaičiai ir draugai taip pat nesiruošė padėti.
„Į darbą čigono nepriima, o jeigu dar iš taboro, tai apskritai – ne, – piktinosi vyras. – Sako, viską greitai darykite, nes tuoj atvažiuosime su traktoriais ir viską išlaužysime“.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) vadovų, visiems taboro gyventojams buvo siūloma galimybė apsigyventi socialiniame būste arba kompensacija nuomai. Kai kurie naują gyvenamą vietą susirado savarankiškai. Teigiama, kad prieš kelerius metus tabore gyveno pusė tūkstančio žmonių, tačiau dabar jų liko mažuma.
„Socialiniame būste gyvena apie 23 asmenis arba šeimas, persikrausčiusias iš taboro, dar tiek pat naudojasi savivaldybės nuomos mokesčio kompensacija. Tas skaičius svyruoja apie 50-60 asmenų arba šeimų, kurios naudojasi ir Vilniaus miesto būsto specialia programa“, – nurodė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Ilgus metus Vilniaus miesto pakraštyje, buvusiame tabore virė narkotikų prekyba, aplinkui nuolatos lankydavosi apsisvaiginti norintys asmenys. Policija pastebi, kad dabar tokie veiksmai persikėlė į kitas sostinės vietas.
„Daugiau yra tų prekiautojų, kurie anksčiau prekiavo čigonų tabore, bet dabar pačiame mieste vykdo prekybą. Tačiau vėlgi mums yra daug patogiau juos susekti būtent mieste, kadangi tie srautai nelieka nepastebimi“, – informavo Vilniaus antrojo komisariato viršininkas Erik Javolik.
Vilniaus savivaldybės vadovų teigimu, taboro vietoje turėtų išdygti verslui skirti sandėliai ir kiti pastatai.
„Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, ten vienoje teritorijoje yra skirta žemė sandėliavimo ir prekybos projektų vystymui, o šalia yra valstybinis miškas. Šis miškas, kaip ir buvo, taip ir išliks“, – sakė V. Mitalas.